Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

A. S. (A. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2025 m. liepos 13 d. apie 21.31 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,15 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir nurodė, kad Lietuvoje yra jau apie pusmetį ar daugiau. Lietuvoje jam suteiktas politinis prieglobstis. 2025 m. liepos 13 d. dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, būdamas namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), jis vartojo alkoholinius gėrimus kartu su jo pažįstamu V. J., jo tėvu ir jo drauge, kurių vardų nepamena, ir dar kažkokiu vyru, kurio duomenų nežino. Išgėrė maždaug 3 didelius butelius degtinės. Kadangi tai buvo sekmadienis ir parduotuvės dirbo iki 15 val., jie nusprendė važiuoti iki kito draugo, kuris gyvena netoli (duomenys neskelbtini). Kažkodėl spontaniškai jam kilo mintis sėsti už V. J., kiek suprato, draugei priklausiančio automobilio vairo. V. J. jam minėjo, kad šis automobilis priklauso jo draugei. Bet ar tiksliai jai priklauso, jis nežino, šitos informacijos netikrino ir neklausė. Jis V. J. pasakė, kad eina paims raktus, kurie yra V. J. bute. Todėl jis vienas nuėjo pas V. J. namo ir paėmė raktus nuo automobilio Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Čia buvo maždaug apie 19 val., jis nusileido ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sėdo už minėto automobilio vairo. Keleivio pusėje sėdėjo V. J. tėtis, o gale V. J. Todėl jie trise nuvažiavo, kaip ir minėjo, link (duomenys neskelbtini). Ten paėmė butelį degtinės ir važiavo vėl sėdėdamas už vairo atgal į (duomenys neskelbtini). Jau būdamas (duomenys neskelbtini), namo kieme nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į du stovinčius automobilius, vienas automobilis buvo Honda, o kitas BMW. Hondai nubraižė galą, o BMW bamperį pažeidė. Tuomet jis sustojo ir prie jo priėjo kaimynai, kurie ir iškvietė policijos pareigūnus. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Nori pasakyti, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, jo niekada ir neturėjo.

Be A. S. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: neblaivumo nustatymo aktu, liudytojo V. J. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. S. 2025 m. liepos 13 d. apie 21.31 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,15 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus A. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę A. S. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, A. S. vairavo automobilį neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas apgadino du automobilius, vežė dar du asmenis. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. S. – neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. liepos 13 d. 21.50 val. iki 2025 m. liepos 14 d. 14.58 val., t. y. viena diena.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. S. – neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, dirbantis, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju A. S. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai patikros metu jam nustatytas sunkus – 3,15 prom. – neblaivumas, A. S. vairavo automobilį neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, važiavo ne vienas, apgadino du automobilius, taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Todėl atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo 2025 m. liepos 14 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. A. S. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš teismui pateikto VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas–savininkas yra trečiasis asmuo – V. P. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas. Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją, automobilio „Citroen“ vidutinė kaina nusikalstamos veikos padarymo metu Lietuvoje su PVM – 1 260 Eur. Atsižvelgiant į tai bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1 260 Eur.

BK 72⁵ straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. A. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, kuri turi būti įvykdytas per 12 mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos ir Migracijos departamento Užsieniečio registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas A. S.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti galutinę bausmę – 40 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. liepos 13 d. 21.50 val. iki 2025 m. liepos 14 d. 14.58 val., t. y. viena diena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. S. arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš A. S. automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1 260 Eur valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 12 mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti ir Migracijos departamento Užsieniečio registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti A. S.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.