Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1893-601/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
2S-1893-601/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13468-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Kreditorius
A. Š.
Suinteresuotas asmuo
R. Š.
Pareiškėjas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1893-601/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13468-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojo A. Š. ir suinteresuoto asmens R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-21320-886/2020 pagal pareiškėjo A. Š. (išieškotojo) skundą suinteresuotiems asmenims antstolei J. Ž., akcinei bendrovei „Kauno energija“ (skolininkei) dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/02146.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. Š. padavė skundą dėl antstolės J. Ž. procesinių veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. rugpjūčio 18 d. antstolės patvarkymą Nr. S20-19011 vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/0214 dėl atsisakymo surašyti teismo sprendimo nevykdymo aktą. Pareiškėjas nurodė, kad skolininkė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ nėra įvykdžiusi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-333-262/2017, nes šilumos energijos paskirstymas atliktas pažeidžiant taikytinus metodus Nr. 1 ir Nr. 5, neįtraukus namo rūsyje esančių asmeninio naudojimo patalpų, neteisėtai priskyrus šilumos energiją bendrosioms reikmėms už ilgesnį nei 2 mėnesių laikotarpį, pažeidžiant Energetikos įstatymo 30¹ straipsnį, draudžiantį iš vartotojo išieškoti sumas daugiau nei už 2 mėnesius, jei sąskaita perskaičiuojama dėl šilumos tiekėjo kaltės, todėl antstolė turėjo surašyti sprendimo nevykdymo aktą ir kreiptis į teismą dėl baudos paskyrimo skolininkei nuo 2020 m. kovo 12 d. iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Suinteresuotas asmuo antstolė J. Ž. 2020 m. rugpjūčio 26 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjo skundo. Patvarkyme nurodė, kad vykdomajame dokumente nėra nurodyta jokių įpareigojimų, susijusių su šilumos bendrosios reikmėms skaičiavimu ar perskaičiavimu, todėl antstolė sprendė, kad vykdomasis dokumentas yra įvykdytas.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepimu prašė skundą atmesti, nes ji teismo įpareigojimą įvykdė tinkamai, dar 2020 m. vasario 10 d. atlikusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, mokesčių perskaičiavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2020 m. spalio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/19/02146.

5. Teismas nustatė, kad antstolė J. Ž. vykdė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-333-262/2017, kuriuo AB „Kauno energija“ buvo įpareigota atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atžvilgiu patiektos centralizuotos šilumos energijos, skirtos buto šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimą bei pakoreguoti ieškovams išrašytas sąskaitas už šilumos energiją, įskaitant karštą vandenį ir jo temperatūros palaikymą, nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. pagal namo šildymo įrenginius atitinkantį metodą. Teismas pažymėjo, kad sprendime nenurodyta, pagal kokį būtent metodą mokesčiai turėjo būti perskaičiuoti. Taigi, net jei antstolei pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente būtų nurodyta ši sąlyga, antstolei nesuteikta teisė vertinti, ar skolininkė pasirinko tinkamą metodą. Teismo vertinimu, gavusi skolininkės pateiktą mokesčių perskaičiavimą, antstolė pagrįstai nusprendė, kad šį įpareigojimą AB „Kauno energija“ įvykdė, ir atsisakė kreiptis į teismą dėl baudos paskyrimo už sprendimo nevykdymą. Anot teismo, klausimas ar teisingai ir tiksliai AB „Kauno energija“ perskaičiavo mokesčius, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. nesutikdamas su tuo, išieškotojas savo teises gali ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Tuo tarpu kilus ginčams tarp skolininko ir išieškotojo dėl teismo sprendimo vykdymo, tiek išieškotojas, tiek antstolė turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytomis priemonėmis kilusiems klausimams vykdymo procese spręsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantai A. Š. ir R. Š. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolės J. Ž. 2020 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą Nr. S20-19011 dėl atsisakymo tenkinti prašymą surašyti teismo sprendimo nevykdymo aktą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Skolininkė nėra visiškai įvykdęs teismo sprendimo, nes šilumos energijos paskirstymas atliktas pažeidžiant namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, šildymo įrenginius atitinkantį metodą, todėl turėjo būti surašytas naujas sprendimo nevykdymo aktas ir kreiptąsi į teismą, dėl baudos skolininkės vadovui skyrimo nuo 2020 m. kovo 12 d. iki visiško sprendimo įvykimo;

1.2. Skolininkė atliko perskaičiavimą, pažeisdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, šildymo įrenginius atitinkantį metodą, nes visuose mėnesiuose nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. išieškotojo butui priskirtas šilumos kiekis „Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti, kWh“, nors pagal teismo sprendimą šis mokestis buvo pripažintas neteisėtu, o išieškotojo butui skirtoje 2020 m. vasario mėnesio sąskaitoje nurašyta paslaugos „Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti“ visa suma – 3 497,01 Eur. Taigi, iš skaičiavimų nėra aišku, kur šią šilumos energiją skolininkė paslėpė sąskaitoje. Apeliantų nuomone, tikėtina, kad skolininkė šią sumą neteisėtai įtraukė į šilumos energiją bendroms reikmėms. Taip pat apeliantams neaišku, kokiu pagrindu buvo įtraukiama paslauga „Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti“;

1.3. Pagal išieškotojui išrašytą 2020 vasario mėnesio sąskaitą išieškotojui priskirtos skolos už šilumos energiją dydis 795,48 Eur susideda vien tik iš paslaugos „Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms, kWh“. Tačiau, anot apeliantų, visiškai nėra aišku, kaip antstolė įvertino šią skolininkės priskirtą sumą, nes nėra pateikti skaičiavimai. Kita vertus, iš skolininkės paaiškinimų matyti, kad paskirstymas buvo atliktas pažeidžiant namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, šildymo įrenginius atitinkantį metodą, nes paskirstymui panaudoti klaidingi butų plotai (pvz., 24 butas ir 40 butas), kurie neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų, o skolininkė, atlikdamas perskaičiavimą, neteisėtai ir nevykdydamas teismo sprendimo dalies dėl perskaičiavimo pagal namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, šildymo įrenginius atitinkantį metodą, neįtraukė namo rūsyje esančių asmeninio naudojimo patalpų, taip pat neteisėtai priskyrė šilumos energiją bendroms reikmėms už ilgesnį nei 2 mėnesių laikotarpį, pažeidžiant Energetikos įstatymo 30¹ straipsnį, kuris draudžia iš vartotojo išieškoti sumas daugiau nei už 2 mėnesius, jei sąskaita perskaičiuojama dėl šilumos tiekėjo kaltės. Be to, šilumos tiekėjas nepagrįstai į bendro naudojimo patalpų šildymą įtraukė ir šilumos energiją, suvartotą neapskaitytam karštam vandeniui, nors pagal metodą Nr. 1 ši šilumos energija gali būti paskirstoma tik tarp butų, kurie vartoja centralizuotai ruošiamą karštą vandenį, o iki 2014 m. skolininkė kaip karšto vandens ir šilumos energijos tiekėjas nebuvo sutvarkęs karšto vandens apskaitos butuose, todėl neturėjo teisės į bendro naudojimo patalpų šildymą įtraukti ir šilumos energiją, suvartotą neapskaitytam karštam vandeniui;

1.4. Ginčo daugiabučio namo butų savininkams priklausančios asmeninio naudojimo rūsio patalpos nėra įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą, nors turėjo būti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į butų savininkų patalpų bendrą naudingą plotą, atitinkamai sumažinant ieškovui priskirtus mokėjimus už bendro naudojimo patalpų šildymą pagal 5 metodą, taikomą kartu su 4 metodu, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017, pasisakydamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas, išaiškino, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ Kauno apygardos teismo prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad:

2.1. AB „Kauno energija“ mano, jog Lietuvos apeliacinio teismo įpareigojimą yra įvykdžiusi tinkamai, o antstolės 2020 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymas atsisakyti surašyti teismo sprendimo nevykdymo aktą yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Antstolė teisingai įvertino, kad visos ginčo butui priskaičiuotos paslaugos yra perskaičiuotos (minusuotos), todėl konstatavo, kad teismo sprendimas yra įvykdytas tinkamai. Vien dėl to, kad pareiškėjas A. Š. nesutinka su tokia antstolės išvada, nesudaro pagrindo laikyti, kad antstolės 2020 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymas atsisakyti surašyti teismo sprendimo nevykdymo aktą yra nepagrįstas;

2.2. Mokesčių perskaičiavimo suvestinės lentelės grafoje „Perskaičiuotas šilumos kiekis temperatūrai palaikyti“ AB „Kauno energija“ sumas yra nurodžiusi su minuso ženklu, tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo atliko mokesčių perskaičiavimą, kuriuo buvo „minusuotas“ visas šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui. Nei šio šilumos kiekio, nei kitų šilumos kiekių, kurie buvo skaičiuojami konkrečiai ginčo butui, AB „Kauno energija“ iš A. Š. nereikalauja, o visos perskaičiuotos sumos su minuso ženklu buvo priskirtos AB „Kauno energija“ nuostoliams. Teiginys, kad AB „Kauno energija“ šią šilumos energijos dalį paslėpė sąskaitoje įtraukiant prie šilumos energijos bendrosioms reikmėms, yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Šilumos kiekis namo bendriems poreikiams tenkinti ir šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti yra apskaičiuojami visiškai skirtingu principu, kurie tarpusavyje nėra susiję. Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (kitaip vadinamas „gyvatuko“ mokesčiu) yra priskiriamas tiems šilumos vartotojams, kurie turi šią paslaugą, o šilumos kiekis namo bendriems poreikiams tenkinti yra priskiriamas visiems namo gyventojams (kaip namo bendraturčiams), nepaisant to ar jie yra teisėtai atsijungę nuo namo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ar ne;

2.3. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad, atlikdama mokesčių perskaičiavimą, AB „Kauno energija“ į skaičiavimus turėjo įtraukti rūsio / sandėliukų patalpas. Tačiau, suinteresuoto asmens teigimu, šilumos tiekėjas negali minėtų patalpų įtraukti į skaičiavimus, kadangi pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintus Šilumos paskirstymo metodus, skaičiavimuose dalyvauja tik namo patalpų naudingasis (šildomas) plotas. Kadangi rūsių / sandėliukų patalpos nėra šildomos ir jos neatitinka naudingojo ploto sąvokos, skaičiavimuose šios patalpos nedalyvauja.

8. Pareiškėjas A. Š. Kauno apygardos teismui 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-333-262/2017 ir prašo ją prijungti prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Šis nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus naujus rašytinius įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-333-262/2017, sprendžia, kad ji, nors ir neįsiteisėjusi, gali būti reikšminga nagrinėjant klausimą dėl atskirojo skundo ir ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl naujas įrodymas prijungtinas prie bylos.

Dėl ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

11. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas išieškotojo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Nustatyta, kad antstolė J. Ž. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-333-262/2017, kurio rezoliucinė dalis patikslinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi, nurodant, kad ieškovų A. Š. ir R. Š. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jam tenkančios bendrojo naudojimo patalpų dalies centralizuoto šildymo sutartis nutraukta nuo 2011 m. spalio 11 d., o atsakovė AB „Kauno enerigija“ skaičiuotus mokesčius privalo perskaičiuoti už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.

13. AB „Kauno energija“ tvirtina, kad teismo įpareigojimą įvykdė 2020 m. vasario 10 d., t. y. atliktu mokesčių perskaičiavimu buvo „minusuota“ visa šilumos energija, kuri buvo paskaičiuota ir priskirta ginčo buto šildymui. Paaiškino, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, mokesčių perskaičiavimas yra atliktas išskaičiuojant visus mokesčius už buto šildymui ir karštam vandeniui skirtą centralizuotą šilumos energiją, priskirtą R. Š. ir A. Š., kaip šilumos vartotojams (kokiais bendrovė anksčiau traktavo), tačiau atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą bei aiškiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teisės aktų nustatyta tvarka ieškovams yra apskaičiuota ir į sąskaitą įkelta suma apmokėjimui už pastato ((duomenys neskelbtini), Kaunas) bendrosioms reikmėms skirtą šilumą, priskirtą R. Š. ir A. Š., kaip namo bendraturčiams (proporcingai jų nuosavybės teise valdomoms patalpoms).

14. Pareiškėjas A. Š. ir suinteresuotas asmuo R. Š. nesutinka, kad skolininkė visiškai įvykdė teismo sprendimą, kadangi šilumos energijos paskirstymas atliktas pažeidžiant taikytinus metodus Nr. 1 ir Nr. 5, neįtraukus namo rūsyje esančių asmeninio naudojimo patalpų ir neteisėtai priskyrus šilumos energiją bendrosioms reikmėms už ilgesnį nei 2 mėnesių laikotarpį. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas A. Š. ir suinteresuotas asmuo R. Š. mano, kad antstolė turėjo surašyti sprendimo nevykdymo aktą ir kreiptis į teismą dėl baudos paskyrimo skolininkei nuo 2020 m. kovo 12 d. iki visiško sprendimo įvykdymo.

15. Anot antstolės, priverstiniam vykdymui pateiktame vykdomajame dokumente nėra nurodyta jokių įpareigojimų skolininkei, susijusių su šilumos bendrosioms reikmėms skaičiavimu ar perskaičiavimu, todėl antstolė, neišeidama iš savo veiksmų ribų, kurias apibrėžia pateiktas vykdomasis dokumentas, sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-333-262/2017 yra visiškai įvykdytas ir skolininkė AB „Kauno energijai“ yra atlikusi visus teismo sprendimui tinkamai įvykdyti reikalingus veiksmus. Šių argumentų pagrindu antstolė atsisakė tenkinti 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateiktą išieškotojo A. Š. atstovo P. M. skundą ir persiuntė jį kartu su patvarkymu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolės vykdomame sprendime nenurodyta, pagal kokį būtent metodą mokesčiai turėjo būti perskaičiuoti, todėl, gavusi skolininkės pateiktą mokesčių perskaičiavimą, antstolė pagrįstai nusprendė, kad šį įpareigojimą AB „Kauno energija“ įvykdė, ir atsisakė kreiptis į teismą dėl baudos paskyrimo už sprendimo nevykdymą. Tuo tarpu klausimas ar teisingai ir tiksliai AB „Kauno energija“ perskaičiavo mokesčius, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.

17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje dalyvaujančių asmenų tarpusavio teisės ir pareigos apibrėžiamos išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo sprendimą, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas (vykdomasis dokumentas), kuris yra pagrindas atlikti vykdomuosius veiksmus (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). CPK 648 straipsnyje įtvirtintų nuostatų turinys leidžia konstatuoti, kad esmine vykdomojo dokumento dalimi, apibrėžiančia antstolio kompetencijos ribas, laikytina vykdytino dokumento rezoliucinė dalis. Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. išduoto vykdomojo rašto matyti, kad nuo 2011 m. spalio 11 d. nutraukus ieškovų A. Š. ir R. Š. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jam tenkančios bendrojo naudojimo patalpų dalies centralizuoto šildymo sutartį, AB „Kauno energija“ buvo įpareigota skaičiuotus mokesčius perskaičiuoti už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad vykdomame sprendime nenurodyta, pagal kokį būtent metodą mokesčiai turėjo būti perskaičiuoti.

18. Be to, kaip nurodyta neįsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties 26 punkte, Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, netyrė ir nesiaiškino konkrečių metodų, pagal kuriuos turėtų būti atliekamas centralizuotos šilumos energijos, skirtos buto šildymui, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimas, nes ieškovai byloje tokio reikalavimo nebuvo pateikę. Taigi, nors Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieškovai, turėdami pagrindo manyti, kad atsakovė nėra įvykdžiusi jai nustatytos pareigos taip, kaip turėjo, jų nuomone, įvykdyti, turi teisę kreiptis dėl sprendimo įvykdymo ir vykdymo procese teikti argumentus, kaip turėjo įvykdyti teismo sprendimą atsakovė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, AB „Kauno energija“ perskaičiavimo pagrįstumas ir teisėtumas turėtų būti ginčijamas inicijuojant atskirą teisminį procesą, o ne antstolei vertinant kaip skolininkė turėjo pareigą perskaičiuoti mokesčius, vykdydama teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, antstolei nesuteikta teisė vertinti, ar skolininkė pasirinko tinkamą metodą, ar pagrįstai nebuvo įtrauktos namo rūsyje esančios asmeninio naudojimo patalpos, ar teisėtai šilumos energija bendrosioms reikmėms buvo priskirta už ilgesnį nei 2 mėnesių laikotarpį.

19. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimus, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas