Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs I. Z. skundą dėl 2011 m. liepos 18 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-05-12 nutarimu Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje vadovaudamasi LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p., 214 str. nes tyrimo metu nustatyta, kad A. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 287 str. 1 d.

2011-06-13 nutarimu Utenos rajono apylinkės prokuratūros l.e. vyriausiojo prokuroro pareigas prokurorė atsisakė patenkinti I. Z. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti 2011-05-12 Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį.

Utenos rajono apylinkės teismas 2011-07-18 nutartimi atmetė I. Z. skundą panaikinti minėtus Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorų nutarimus.

I. Z. skundžia 2011-07-18 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį ir prašo šią nutartį panaikinti, kadangi, ikiteisminis tyrimas atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai, nėra ištirtos visos bylos aplinkybės, taip pat prašo prijungti prie bylos fotonuotraukas, kurios rodo, kad patikrinimo vietoje buvo A. S. ir kito asmens nebuvo, taip pat prašo atlikti akistatas, išreikalauti telefoninio pokalbio įrašą, nustatyti S. V. buvimo vietą, pradėti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl žinomai melagingų parodymų gavimo, taip pat patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. S. dėl poveikio darymo liudytojui.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pradėtas pagal LR BK 287 str. 1 d. 2011-05-12 Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu nutrauktas LR BPK 212 str. 1 p. numatytu pagrindu, t.y. kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra BPK 3 str. numatytų aplinkybių. Prokurorė nustatė, jog A. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 287 str. 1 d. sudėties (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Prokurorė nutarime nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad A. S. būtų naudojęs psichinę prievartą ir reikalavęs iš policijos pareigūno I. Z. atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti jo ar kitų asmenų naudai, konstatavo, kad A. S. neatliko BK 287 str. 1 d. numatytų veiksmų, jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 287 str. 1 d. sudėties. Taip pat nurodė, kad I. Z. ir A. S. konfliktas yra senas, besitęsiantis eilę metų, asmeninio pobūdžio. Aukštesnysis prokuroras paliko galioti minėtą prokurorės nutarimą.

Skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Pagal BK 287 str. 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K–282/2010 yra pažymėjęs, kad baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia teigti, jog, taikant BK 287 straipsnį, turi būti nustatytas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pateikto reikalavimo neteisėtumas, tokia išvada darytina todėl, kad šiuo įstatymu ginama ne valstybės tarnautojų ar viešojo administravimo funkcijas atliekančių subjektų asmeninė veiklos laisvė, o valstybės tarnybos ir viešojo administravimo srityje atsirandančių tam tikrų konkrečių teisėtų visuomeninių santykių turinys.

Atliekant ikiteisminį tyrimą apklausiami policijos pareigūnai I. M. ir I. Z. analogiškai parodė, kad dirbant pagal Utenos apskrities viršininko VPK 2011-02-28 nurodymą ir nuvykus prie A. S. priklausančio pastato, teritorijos vartai buvo užrakinti, ten buvęs V. S. įleisti apžiūrėti patalpas be savininko atsisakė (b.l. 1, 5, 18, 19). Apklaustas liudytojas V. S. parodė ir patvirtino, kad nesutiko policijos pareigūnams parodyti patalpas be A. S. sutikimo, o vėliau, atvykus A. S. pasakė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai (b.l. 20-21). Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad po to, kai į fermos teritoriją atvyko A. S., jis paskambino į mobilaus ryšio telefonu I. Z. ir klausė dėl ko jis čia važinėja ir kokiu pagrindu tikrina patalpas. Paaiškinęs kokiu pagrindu tikrina pasakė, kad jei A. S. neleis tikrinti patalpų, tai apie tai jis turės informuoti savo tiesioginį viršininką. Nurodo, kad po to jam A. S. pasakė, kad jis yra „naglas“ ir „kad sutvarkys ir papils galvą“. A. S., tiek savo 2011-05-02 paaiškinime, tiek apklausos metu, neneigė skambinęs I. Z., pripažino jog pasakė, kad jeigu jis bandys įeiti į jo privačią valdą be jo sutikimo, jis „gaus galvon“. Teigia, jog taip sakydamas negrasino, tik perspėjo ( b.l. 29; 34-35).

Iš aptartų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad nėra byloje duomenų, jog A. S., panaudodamas psichinės prievartą, būtų pateikęs policijos pareigūnui I. Z. neteisėtus reikalavimus. A. S. skambino policijos pareigūnui sužinoti, kokiu pagrindu buvo atvykta į jam priklausančią teritoriją. A. S. reikalavimas, kad patalpas pareigūnas apžiūrinėtų tik dalyvaujant jam pačiam, t.y. savininkui - yra teisėtas ir pagrįstas nors ir išsakytas netinkama forma. Tai, kad jis nurodė, kokių veiksmų imsis, jei bus patenkama į jo privačią nuosavybę be jo sutikimo, t.y. neteisėtai, nelaikytina neteisėtų reikalavimų pateikimu policijos pareigūnui, panaudojant psichinę prievartą. O tai reiškia, kad nėra LR BK 287 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

Pareiškėjas akcentuoja tai, kad atvykus tikrinti A. S. priklausančių patalpų, teritorijoje liudytojo S. V. nebuvo. Prašo nustatyti liudytojo buvimo vietą, bei prijungti jo paties darytas fotonuotraukas iš kurių matyti, kad liudytojo S. V. nebuvo. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 287 str. 1 d. Skundu taip pat prašoma atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir A. S. patraukti atsakomybėn pagal BK 287 str. 1 d., t.y. tyrimas buvo atliekamas ir pareiškėjas prašo A. S. bausti už žodžius, kuriuos jis pasakė telefoninio pokalbio metu. Iš S. V. apklausos protokolo (b.l. 22 – 23) matyti, kad jis A. S. ir I. Z. telefoninio pokalbio negirdėjo. Todėl S. V. parodymai reikšmės neturi.

Pareiškėjas skundo teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai yra deklaratyvus, kadangi nenurodo, kokie konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai neatlikti ir ką būtina atlikti. Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, sprendžia, kad visos reikšmingos aplinkybės dėl galimos BK 287 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo ištirtos.

Remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagrįstai, o skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.