Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1054-926/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-03-24
Bylos Nr.
1-1054-926/2015
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-01250-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Kaltinamasis
D. A.
Baudžiamoji byla Nr.1-1054-926/2015Proceso Nr. 1-26-1-01250-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.13; 1.2.5.4; 2.10.1.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Renatos O. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis (konstatuotas neįgalumas), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, grasindamas daiktu – peiliu, neabejotinai galinčiu sunkiai sužaloti žmogų, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2014-09-13 apie 15.40 val., savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, daužydamas kumščiu į spintą ir grėsmingai artindamasis prie nepilnamečių podukros A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus U. A., gim. (duomenys neskelbtini), pasakė „užmušiu“, dėl ko išgandę abu nepilnamečiai pabėgo iš namų. Netrukus nepilnamečiams sugrįžus į namus ir paprašius D. A. nusiraminti, nes kitaip iškvies policiją, D. A. išsitraukė iš stalo stalčiaus peilį, kurį laikydamas rankoje grasino nepilnametei A. K., mosuodamas peiliu ir sakydamas „apraminsiu tave, papjausiu policijos pareigūnus ir tavo katiną“, dėl ko išgandę abu nepilnamečiai pabėgo iš namų.

Kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), mamos V. A. bute. Su sugyventine Vaida turi bendrą sūnų U. A.. Vaida dar turi dukrą A. K., tačiau jis nėra jos tėvas. Kartu su juo ir mama V. gyvena sūnus U. A., podukra A. K.. Sugyventinė V. K. pas jį kartais būna, šiaip jie kartu negyvena, nes V. yra atimtos teisės į vaikus dėl to, kad ji girtuokliauja. Jis pats irgi dažnai vartoja alkoholį. Kai jis būna girtas, vaikus prižiūri jo mama. Jis yra antros grupės invalidas, labai sunkiai vaikšto, nes serga kepenų, kasos ligomis, stuburo išvarža. Jis visada būna namuose, iš jų niekur neišeina. Su sūnumi U. sutaria gerai, o su A. dažnai pykstasi. Mano, kad su A. nesutaria dėl jos amžiaus, ji dabar prieš viską maištauja. 2014-09-13 namuose nebuvo jo mamos, ji buvo kažkur išėjusi. Jis sėdėjo savo kambaryje ir vartojo alkoholį. S. V. irgi nebuvo namuose. Vaikai pajutę laisvę, kad nėra močiutės namuose, nes ji juos sudrausmina, pradėjo garsiai rėkauti, žaisti su vandens šautuvais bute. Dėl to jis supyko. Norėdamas vaikus sudrausminti, jis garsiai, pakeltu tonu pasakė jiems apsiraminti. Tačiau jie jo nepaklausė. Tada jis supykęs, eidamas link jų, pasakė „užmušiu, nes atsibodo“. Galėjo būti, kad eidamas kumščiu daužė į spintą, tiksliai nepamena šito. Po to, sėdėdamas kambaryje mažu peiliuku lupo nuo obuolio žievę ir, kai vaikai vėl jam pasimaišė, rankoje laikydamas peilį jiems pagrūmojo, kad jie nustotų triukšmauti. Grūmodamas peiliu, iš pykčio galėjo pasakyti, kad tuoj juos apramins. O, kai dar po kojomis jam pasimaišė katinas, jis pasakė, kad papjaus ir šitą katiną, nes jo nemėgsta, kadangi jis visur „sisioja“. Šį peilį laiko savo kambaryje, stalo stalčiuje. Pagrūmojo peiliu vaikams ir pasakė, kad apramins, tik apimtas pykčio, tačiau tikrai nenorėjo jų nužudyti ar sužaloti. Vaikus myli, labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Kas tą dieną dar įvyko jis neatsimena, nes buvo neblaivus. Dėl savo poelgio abiejų vaikų A. ir U. yra atsiprašęs (68, 72 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

V. V. A. pareiškimu, kad 2014-09-13 apie 15.40 val. namuose, (duomenys neskelbtini), neblaivus jos sūnus D. A., rankoje laikydamas peilį, grasino nepilnamečiams vaikams A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. A., gim. (duomenys neskelbtini) nužudyti (1 b.l.).

Kauno AVPK Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio A. R. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (2014-09-13), kad atvykus į A. K. policijos iškvietimą telefonu 2014-09-13 15.43 val. adresu (duomenys neskelbtini), patrulius pasitiko du nepilnamečiai vaikai, brolis ir sesuo, kurie paaiškino, kad namie likęs vienas patėvis smurtauja, grasino sumušti, mėtė jų daiktus, todėl jie išsigando ir išbėgo į kiemą. Minėto buto durų niekas neatidarė, taip pat nepavyko A. K. jų atrakinti. Bute buvo tik tėvas, o suaugusiųjų nebuvo. Apie 18 val. turėjo grįžti močiutė. A. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė žodžiais, grasinant sumušti, taip pat buvo mėtomi vaikų drabužiai ir daiktai. Patrulis pažymi, kad išorinių sužalojimų nesimatė (33-34 b. l.).

2015-01-29 Objekto – garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad iššifruotas A. K. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą tekstas, iš kurio turinio matyti, kad A. K., paskambinusi pagalbos telefonu, nurodė, jog girtas patėvis rėkauja, per langą gal išmetė katiną, mėto daiktus per langą, smurtauja, todėl ji su broliu išėjo iš namų, jų mama taip pat girta, o močiutė kažkur išėjusi. Patėvio vardas D. A.. Jis turi kažkokį peilį (37 b. l.).

L. V. V. A. parodymais, kad ji gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra trijų kambarių, priklauso jai. Bute gyvena ji, neįgalus sūnus D. A., kuris gauna neįgalumo pensiją, tačiau kiekvieną dieną geria, o alkoholį jam atneša jo sugyventinė V. K., kuriai atimtos motinystės teisės ir uždrausta lankytis tame bute, kur gyvena V. V. A. prižiūrimi jos anūkai A. K. ir U. A.. 2014-09-13 apie 15 val. ji išėjo iš buto, palikusi neblaivų sūnų ir abu minėtus nepilnamečius anūkus. Grįžusi apie 17 val. namo, iš anūkų sužinojo, kad A. K. skambino ir kvietė policijos pareigūnus, nes apie 15.40 val. namuose neblaivus D. plūdo vaikus, grasino juos sumušti, metė per ketvirto aukšto langą vaikų drabužius, grasino išmesti per langą vaikų katiną. Vaikai išsigandę galimo smurto išbėgo iš buto, nes pasak jų, D. grasino vaikams rankoje laikydamas peilį. Vaikams išbėgus iš buto, D. užsirakino bute iš vidaus (8 b. l.).

Nukentėjusiosios nepilnametės A. K. parodymais, kad neatsimena tikslios datos. Tądien namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo ji, brolis U., mama V. ir mamos sugyventinis D.. D. yra brolio U. tėtis. Tarp mamos ir jos sugyventinio kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, nežino. Abu jie buvo neblaivūs. Kambaryje jie garsiai rėkavo. Todėl, ji nuėjo pas juos ir paprašė nusiraminti, nerėkauti ir nedaryti gėdos prieš naujus kaimynus. Kai mamos paprašė išeiti į virtuvę, ji taip ir padarė. O, D. pradėjo rėkti, kodėl jį ramina, liepė nukentėjusiajai išsikraustyti iš jo namų. Kai ji nuėjo į svetainę, D. atėjo iš paskos ir pradėjo rėkti „užmušiu“. Tai sakydamas jis daužė kumščiu į spintą ir agresyviai ėjo link jos ir brolio. Abu su broliu išsigando, todėl išbėgo į laiptinę. Po kokių penkių minučių grįžo atgal į butą. Matė, kaip D. svetainėje paėmė jos ir brolio mokyklinius švarkus ir metė pro langą. Jos švarkas nukrito lauke ant žemės, o brolio užsikabino už palangės. Mesdamas švarkus D. sakė „atsibodo man jie“. Tada ji D. pasakė ramintis, sakė, kad jis neturi teisės mėtyti jų rūbų, pagrasino iškviesti policiją. T. D., būdamas toje pačioje svetainėje, iš stalo stalčiaus išsitraukė peilį. Peilis buvo didelis, panašus ar į medžioklinį, ar į žvejybinį, tai buvo ne virtuvinis peilis, tik jo peilis, kurio paprastai jis nenaudoja. D. šį peilį paėmė už rankenos. Kadangi ji sakė D. apsiraminti, nes kitaip ji iškvies policiją, D., laikydamas peilį rankoje, jai atsakė „aš tave apraminsiu ir papjausiu policijos pareigūnus, jei jie atvažiuos“. Po to pasakė, kad papjaus katiną arba išmes jį pro langą, kadangi jis jam įkando. Tada abu su broliu išsigando ir išbėgo į kiemą. Neatsimena kas – ar ji ar brolis paskambino į policiją. Jiems būnant lauke, išgirdo, kaip namuose garsiai kniaukė katinas, todėl pagalvojo, kad D. jį jau pjauna, todėl abu sugrįžo atgal į namus. Tik atidarius duris, katinas išbėgo, jis buvo sveikas. Abu su broliu pasiėmė katiną ir išėjo į kiemą laukti policijos. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, D. užsirakino buto duris ir nieko neįleido. Tada su policijos pareigūnais ir broliu nuvažiavo į komisariatą. Po kiek laiko grįžo į namus ir ten rado močiutę, kuri juos įsileido į namus. Viską papasakojo močiutei. Papildomais nukentėjusiosios parodymais, kad jos parodymų patikrinimo vietoje metu ji stalo stalčiuje rado peilį, su kuriuo D. A. jiems grasino, ji pamatė, kad šis peilis iš tiesų buvo mažas, juoda rankena. Mano, kad pasakodama apie peilį ji suklydo, nes tokį didelį medžioklinį peilį turi D. mama V.. Tas peilis guli virtuvėje, tačiau nenaudojamas. Suklysti galėjo, nes tą akimirką buvo labai išsigandusi, verkė (17, 18 b. l.).

2015-02-26 nukentėjusiosios nepilnametės A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodymais, kur ji ir brolis U. A. stovėjo, kai patėvis D. A. grasino peiliu nužudyti, taip pat nurodė vietą, iš kurios D. A. išsitraukė peilį. Parodymų patikrinimo vietoje metu surastas peilis, kuriuo, kaip nurodė A. K. įvykio metu buvo grasinama jai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą (23-26 b. l.).

2015-03-03 apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiosios nepilnametės A. K. parodymų patikrinimo vietoje surastas daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, apžiūrėtas ir ištirtas. Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada, įrašyta į tyrimo veiksmo (parodymų patikrinimo) protokolą, nustatyta, kad peilis yra sudarytas iš geležtės ir rankenos. Peilis yra pagamintas pramoniniu būdu. Bendras peilio ilgis 152 mm, geležtės ilgis 54 mm, geležtės storis 0,7 mm. Peilis yra buitinės-ūkinės paskirties ir prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (27-30 b. l.).

2015-03-10 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad D. A. daiktų parodymo atpažinimo metu jam pateiktų atpažinti trijų peilių, atpažino antrąjį peilį iš dešinės pusės, kuriuo 2014-09-13 pagrūmojo vaikams A. K. ir U. A. ir pasakė, kad apsiramintų, nes kitaip juos papjaus. Peilį atpažino iš jo dydžio, juodos rankenos (73-74 b. l.).

Nukentėjusiojo nepilnamečio U. A. parodymais, kad neatsimena tikslios datos, kai namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp tėčio D. ir sesers A. įvyko žodinis ginčas. Dėl ko jie susipyko, jis nežino, negirdėjo. Namuose buvo tik tėtis, jis ir sesuo. Tėtis buvo išgėręs. Tėtis sakė „išsikraustyk iš mano namų“. Kaip suprato, tai sakė sesei Aistei. Po to jiems būnant svetainėje tėtis pradėjo rėkti „užmušiu“. Tai sakydamas jis daužė kumščiu į spintą, o po to pradėjo grėsmingai eiti link jų. Kadangi abu su sese išsigando, todėl pabėgo į laiptinę. Po kokių penkių minučių sugrįžo atgal į butą. Tada tėtis svetainėje paėmė nuo pakabos jo ir sesės mokyklinius švarkus ir metė juos pro langą, tačiau jie nukrito ant palangės. Kai tėtis nuėjo į savo kambarį, sesuo paėmė nuo palangės švarkus. Po to sesuo paskambino į policiją ir išėjo į lauką. Jiems būnant lauke, sesuo girdėjo kaip namuose kniaukė katinas, todėl jie pagalvojo, kad tėtis gali katiną išmesti pro langą, nes jis nemėgsta jų katino. Jis pats nematė, kad tėtis būtų katiną iškėlęs pro langą, taip pat nematė, kad tėtis būtų laikęs peilį rankoje. Po to apie įvykį papasakojo močiutei, grįžusiai į namus (12 b. l.).

L. V. K. parodymais, kad ji yra U. A. ir A. K. mama. A. ir U. yra skirtingų tėvų. U. tėvas yra D. A.. Jai yra atimtos teisės į abu vaikus, nes ji vartoja alkoholį. Abu vaikai gyvena pas D., adresu (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame gyvena jos vaikai, priklauso D. mamai, ji taip pat ten gyvena. A. turi globėją, o U. prižiūri D. mama arba pats D.. A. turėtų gyventi su globėja, tačiau ji iš ten pabėgo, nes nori gyventi pas D.. V. K. šiuo metu nedirba, registruota Darbo biržoje, gyvena pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau ji dažnai lankosi pas D.. 2014-09-13 ji buvo neblaivi pas D. namuose. Namuose buvo sūnus U., dukra A., D. ir ji. Ji neatsimena, kad D., rankoje laikydamas peilį, būtų grasinęs vaikams. Taip pat negirdėjo, kad D. būtų šaukęs ant jų. Neatsimena, nes buvo neblaivi. D. ant vaikų kartais užrėkia, tačiau jų niekada nemušė (20 b. l.).

Liudytojos D. K. parodymais, kad nuo 2006-12-29 ji yra A. K. globėja, nes A. mamai V. K. atimtos teisės į vaikus. A. yra jos giminaitė. A. gyveno pas ją, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. balandžio mėnesio vidurio. Tada tarp jos ir A. įvyko konfliktas dėl to, kad ji neleido A. susirašinėti su suaugusiu vyru, ir A. pabėgo. Ji nubėgo pas D. A., kur gyveno jos brolis U.. Nuo tada A. ir gyvena pas patėvį D. A., kartu su broliu U. ir patėvio mama. A. ir U. yra skirtingų tėvų. Ji žino, kad D. A. dažnai vartoja alkoholį, kurį jam atneša V., kadangi pats sunkiai vaikšto. Pas D. A. namuose yra netvarka, nesudarytos sąlygos vaikams augti. A. pasakojusi, kad pas D. A. namuose dažnai vyksta girtuokliavimas, konfliktai, triukšmas, muštynės, patėvis muša mamą. Tuose namuose situacija yra žiauri. Mano, kad vaikus prižiūri D. mama. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl A. globėjo, kadangi A. jos kaip globėjos, nebenori. Apie įvykį, kai D. A. grasino vaikams rankoje laikydamas peilį, ji nieko nežinojo, kadangi A. tuo metu jau nebegyveno pas ją. Apie tai sužinojo, kai dalyvavo apklausoje kartu su A. pas tyrėją. Aistė pasakojo, kad tąkart labai išsigando. Ji tiki tuo, ką A. pasakojo, nes A. negalėtų išsigalvoti, kadangi ji niekada nėra jai pamelavus (21-22 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie D. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 145 str. 1 d.. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. A., būdamas neblaivus, daužė kumščiu į spintą, po to grėsmingai artindamasis prie nepilnamečių podukros A. K. ir sūnaus U. A., sakė „užmušiu“, dėl ko išsigandę nepilnamečiai pabėgo iš namų, po to, vaikams grįžus į namus, išsitraukęs iš stalo stalčiaus peilį, kurį laikydamas rankoje, grasino nepilnametei A. K., juo mosuodamas ir sakydamas „apraminsiu tave, papjausiu policijos pareigūnus ir tavo katiną“, dėl ko išgandę abu nepilnamečiai pabėgo iš namų. Tokie jo veiksmai rodo, jog nukentėjusiesiems pagrįstai sukėlė baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, be to grasinimų pobūdis ir aplinkybės sudarė pagrįstą pagrindą bijoti siautėjančio tėvo. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. D. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo terminu bei įpareigojimu (79 b. l.).

Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis D. A. neteistas (53 b. l.), administracine tvarka baustas (48-52 b. l.); Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas dėl problemų, susijusių su alkoholiu. Priklausomybės alkoholiui nėra (61 b. l.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. 93TPK-214 konstatuota, kad D. A. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (64 b. l.); VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (59 b. l.); Darbo biržoje neregistruotas, nedirbantis (46, 47 b. l.). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus. Su parinktu įpareigojimu teismas sutinka, tik jis iš esmės pakoreguotinas. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (75, 76 b. l.), paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. D. A. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktinis įrodymas: peilis, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK (31, 32 b. l.), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

Daiktinį įrodymą: peilį, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Išaiškinti D. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Vingilė