Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovai, patikslinę reikalavimus (DOK-78401, e/b t. 9, b. l. 112-119), prašo: (i) priteisti iš atsakovo 23 532,06 Eur ieškovų naudai parduoto buto defektų šalinimo išlaidų atlyginimą; (ii) priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 5% dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodo, kad ieškovai su atsakovu sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsigijo butą dvibučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas, ginčo butas), ir 275/1099 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pačiu adresu. Prieš įsigydami butą ieškovai turtą apžiūrėjo, tačiau jokių aiškiai matomų defektų, kuriems nustatyti nereikėtų specialių žinių, prietaisų ir pan., nepastebėjo, o atsakovas pirkimo-pardavimo sutarties 10.1 punktu patvirtino, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamų daiktų trūkumų, dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, apie tuos trūkumus žinodami, arba apskirtai nebūtų daiktų pirkę, arba nebūtų už juos tiek mokėję.

1.2. Ieškovai pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nebaigtą statyti butą, kurio baigtumas sutarties sudarymo dieną buvo 92 proc. (buvo pastatytas visas dvibutis gyvenamasis namas, bute atlikta dalinė apdaila). Papildomai šalys prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, 2020 m. kovo 11 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį (toliau – Paslaugų teikimo sutartis), kuria atsakovas iki 2020 m. birželio 15 d. įsipareigojo (i) atlikti fasado dekoro darbus; (ii) išlyginti sklypą; (iii) pasėti veją; (iv) aptverti sklypą segmentine tvora; (v) įrengti medinę lauko terasą apie 10 kv. m ploto, o ieškovai įsipareigojo sumokėti 1 650 Eur sumą po visų darbų atlikimo pasirašius Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, nes minėtame akte buvo įtraukta pastaba, kad pjaunant tvoros stulpus buvo trys ieškovų buto langai, kurie nebuvo pakeisti.

1.3. Be to, ieškovams nežinant, atsakovas dar prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą (t. y. 2020 m. vasario 18 d.) atliko ieškovų nupirkto buto sandarumo testą, nors sandarumo testą buvo nutarę atlikti patys ieškovai įregistruojant 100 proc. buto baigtumą gaunant energinio naudingumo sertifikatą ir apie tai buvo nurodę atsakovui. Apie tai ieškovai sužinojo 2020 m. lapkričio 20 d., kada raštu kreipėsi į Statybos produkcijos sertifikavimo centrą dėl pastato energinio naudingumo sertifikato Nr. GV-0408-00371 teisingumo ir pagrįstumo (2020 m. gruodžio 10 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centro specialisto E. M. Sertifikavimo darbų atrankinio tikrinimo ataskaita). Paaiškėjo, kad pats sandarumo testas buvo atliktas 2020 m. vasario 18 d., t. y. prieš pirkėjams pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, bei pusė metų prieš užbaigiant buto 100 proc. baigtumą (2020 m. rugpjūčio 18 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-20-200818-03844).

1.4. Pradėjus gyventi bute buvo pastebėta, kad dalis langų ir lauko durys yra nesandarūs - jaučiamas sklindantis šaltis ir prapučia vėjas. 2020 m. birželio 10 d. ieškovai per Messinger programėlę kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti duris ir langus montavusios įmonės kontaktus, kad būtų galima kreiptis į ją dėl langų ir lauko durų sureguliavimo. Atsakovas kontaktų nedavė, tačiau pats suderino laiką ir kelis kartus atėjo neva su įmonės atstovu, dėjusiu langus ir lauko duris, kad būtų sureguliuoti nesandarūs langai ir lauko durys. Langus ir lauko duris buvo bandoma reguliuoti keletą kartų, tačiau vis tiek pro juos buvo juntamas sklindantis šaltis, todėl ieškovai 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl darbų neatlikimo bei nekokybiškai atliktų darbų ir vienu iš reikalavimų prašė pakeisti nesandarias lauko duris bei langus. Atsakovas prašomų defektų nepašalino, tačiau pateikė savo atsakymą, kuriuo pasiūlė kreiptis į langų ir durų gamintoją Lenkijos įmonę „Stollar“, turinčią autorizuotą atstovybę Lietuvoje.

1.5. 2020 m. spalio 9 d. atvyko „Stollar“ įmonės atstovas D. R. apžiūrėti „Stollar“ įmonėje pagamintų ir įstatytų Gealan profilio langų ir durų, ir apžiūros metu buvo parodyti langai, kurių penkiuose stiklo paketuose, jų viduriniame stikle, yra daugybė burbuliukų ir kuriuos pats atstovas D. R. pripažino kaip nekokybiškus, taip pat apžiūrėjo ir langą, kurio išorinio stiklo vidinėje pusėje matosi akivaizdus mechaninis pažeidimas, kuris jo irgi buvo pripažintas kaip nekokybiškas, taip pat pripažino nekokybiška ir lauko durų varčią, kurios apatinis ir viršutinis kraštai yra išlinkę. Atlikus gaminių (langų ir durų) apžiūrą D. R. pažadėjo, kad po savaitės jis atvyks su garantinio serviso specialistais įvertinti langų kokybės, kurie vietoje įvertins gaminių kokybę ir turės konstatuoti faktą, ar nurodyti pažeidimai gaminiuose – languose ir duryse, yra atsiradę dėl gamintojo ar montuotojo kaltės. Tačiau garantinio serviso specialistai neatvyko apžiūrėti ir įvertinti langų ir durų būklės. Ieškovai 2020 m. lapkričio 30 d. pateikė Lenkijos įmonei „Stollar“, turinčiai autorizuotą atstovybę Lietuvoje, pranešimą-pretenziją dėl blogos kokybės pagamintų langų ir durų „Stollar“ gamykloje, tačiau atsakymo negauta.

1.6. Prasidėjus šaltajam sezonu ir pradėjus butą šildyti (2020 m. spalio pabaiga) buvo pastebėta, kad langai ir lauko durys yra ne tik nesandarūs, jaučiamas sklindantis šaltis, bet langų rėmų viduje, išorinėje (lauko pusėje) tarp rėmų tarpinės, pradėjo kauptis vanduo bei pradėjo šlapti stogo konstrukcijos dalis – garo plėvelė. 2020 m. lapkričio 29 d. ieškovai su pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl nekokybiškai atliktų darbų, tačiau 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovas informavo, kad su pretenzija nesutinka.

1.7. 2020 m. gruodžio 4 d. mažoji bendrija (toliau – MB) „Artemos grupė“ parengė Termovizinio tyrimo ataskaitą, kurioje buvo užfiksuoti tokie nesandarumai: (i) valgomojo langas – nesandaru stiklajuostės ir rėmo sandūroje; nesandarus stiklajuosčių sandūroje; (ii) svetainės terasos durys – iš po polanginio profilio skverbiasi oras; nesandariai prie rėmo prisispaudžia varčia; (iii) svetainės dešinysis terasos langas – nesandaru stiklo paketo ir stiklajuostės sandūroje; nesandaru stiklajuosčių sandūros kampe ir rėmo bei angokraščio sandūros kampe; (iv) antrojo aukšto vonios išorinis kampas – nesandaru sandarinimo juostos ir garo izoliacinės plėvelės sandūroje; (v) trečiojo kambario išorinis kampas - nesandaru sandarinimo juostos ir garso izoliacinė plėvelė; (vi) trečiojo kambario kampas mažojo langelio dešinėje – dėl termoizoliacinės medžiagos dengimo, kokybės ar technologijos nesilaikymo, galimo jos pažeidimo ar kitų nesandarumų, matyti, kaip šaltis skverbiasi virš garo izoliacinės plėvelės; (vii) trečiojo kambario lubos virš didžiojo lango – dėl termoizoliacinės medžiagos dengimo kokybės ar technologijos nesilaikymo, galimo jos pažeidimo ar kitokių nesandarumų, matyti kaip šaltis skverbiasi virš garso izoliacinės plėvelės; (viii) viduriniojo kambario langas – nesandaru ties stiklajuosčių kampu; (ix) drabužinės išorinis kampas – dėl termoiziliacinės medžiagos dengimo kokybės ar technologijos nesilaikymo, galimo jos pažeidimo ar kitų nesandarumų, matyti, kaip šaltis skverbiasi virš garo izoliacinės plėvelės; (x) drabužinės lubos virš lango – nesandaru garoizoliacinėje plėvelėje; (xi) miegamojo langas – nesandaru stiklajuosčių kampe, rėmų sandūroje bei ties apatine lango rėmo dalimi; iš po rėmo skverbiasi šaltis; (xii) miegamojo lubos virš lango – nesandaru rėmų sandūroje, pažeista garo izoliacinė plėvelė; (xiii) miegamojo lubos virš lango – nesandaru rėmų sandūroje, pažeista garo izoliacinė plėvelė; (xiv) miegamojo išorinis kampas – dėl termoizoliacinės medžiagos dengimo kokybės ar technologijos nesilaikymo, galimo jos pažeidimo ar kitų nesandarumų, matyti kaip šaltis skverbiasi virš garo izoliacinės plėvelės; (xv) drabužinės langas – nesandaru stiklo paketo ir stiklajuostės sandūroje; (xvi) įėjimo durys – nesandariai prie rėmo prisispaudžia varčia. Nurodytos aplinkybės sąlygoja, kad drėgmė, besikaupianti ant medinių tašelių, šlampanti garo plėvelė, langų rėmų viduje, išorinėje (lauko pusėje) tarp rėmų tarpinės ir išorinių paketų stiklų, einantis šaltis pro lauko duris, yra ne dėl ieškovų veiksmų, bet dėl atsakovo, kaip statytojo, atliktų statybos darbų, atsiradusi galimai netinkamai atliekant stogo statybos darbus, montuojant lauko duris ir langus.

1.8. Ieškovų prašymu UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2021 m. vasario 1 d. parengė Gyvenamosios paskirties dvibučio gyvenamojo namo su pagalbiniu pastatu (duomenys neskelbtini), pastato būklės nustatymo apžiūros aktą Nr. PDS 02/01 (toliau – Apžiūros aktas), kuriuo buvo nustatyti buto defektai: (i) pastato įėjimo laukinės durys sumontuotos kreivai, varčia išlinkusi, dėl ko tarpinė neatlieka savo darbo; durys ,,šlapiuoja“ ir į kotedžą skverbiasi šaltis; įrengtas aliumininis slenkstis be tinkamos atramos ir šiltinimo (linguoja ir peršąla); (ii) didžioji dauguma langų balkoninių durų sumontuota kreivai; keliant temperatūrą pastate pradeda smarkiau ,,šlapiuoti“; rekuperacija neįrengta; (iii) blogas mazgo Nr. 4 atlikimas sąlygojo eilę neigiamų padarinių - peršalimų (šilumos nuostoliai), kondensato susidarymą (langų ir durų fizinių bei eksploatacinių savybių suprastėjimą); kompozicinė gegnė (245x45mm) buvo pakeista į medinę (150x50mm), t. y. vatos apšiltinimas sumažintas beveik 10 cm; akmens vatos plokštės pakeistos į eko vatą; patikrinimo vietoje eko vatos storis buvo vos 200mm (pagal 2018/R69 - TDP - SA-07 mazgas Nr. 4 turėtų būti 400-450mm storio; vietoje orą ir garus izoliuojančios plėvelės įrengta difuzinė plėvelė); (iv) projektuojamas pastatas priskiriamas C garso klasei – priimtino akustinio komforto sąlygų klasei; garso klasifikavimo protokolas išduotas su E garso klase; (v) pastato sandarumo bandymas atliktas, kai nebuvo įrengtas pastato šildymo šaltinis (įrengiant šildymo katilą, rangovas galėjo pabloginti pastato sandarumo rodiklį).

1.9. Ieškovų surinkta informacija sąlygoja būtinumą šalinti nustatytus defektus tam, kad langai, lauko durys ir stogo konstrukcijos (elementai) turėtų tas savybes, kurios užtikrintų jų naudojimo paskirtį pilna apimtimi ir atitiktų jiems keliamus reikalavimus. Apžiūros aktu nustatytų defektų pašalinimo išlaidos sudaro 14 780,37 Eur.

1.10. 2025 m. gegužės 20 d. pareiškime dėl ieškinio sumos padidinimo (DOK-78401, e/b t. 9, b. l. 112-119) ieškovai nurodė, kad atlikus teismo ekspertizę į bylą buvo pateiktas statybos techninės veiklos ekspertizės aktas, kuriuo inter alia patvirtinta, kad buto trūkumai, kurie yra užfiksuoti UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2021 m. vasario 1 d. pastato apžiūros akte Nr. PDS 02/01, egzistuoja ir jie yra laikytini nekilnojamojo daikto defektais; taip pat buvo nustatyti papildomi defektai: pastatas neatitinka projektinių sprendinių; defektų ištaisymui reikalingų statybos darbų skaičiuojamoji rinkos kaina su PVM – 19 105,00 Eur. Vadovaudamiesi teismo ekspertizės aktu ieškovai padidino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovo 19 105,00 Eur dydžio defektų šalinimo išlaidų atlyginimą. Tačiau byloje atlikus antrą pakartotinę ekspertizę ir gavus teismo ekspertizės akto papildymą, ieškovai didina savo reikalavimą ir prašo priteisti (atlyginti) 23 532,06 Eur parduoto buto defektų šalinimo išlaidų.

1.11. Reikalavimą dar kartą tikslinti ieškinio sumą grindžia šiais argumentais – (i) teismo ekspertas Tauras Mičiuda savo ekspertizės aktu ir jo papildymu konstatavo visus defektus, kurie yra nustatyti ir teismo eksperto Eriko Lenkevičiaus teismo ekspertizės akte, šių defektų pašalinimo kainos yra panašios (kai kurių defektų kainų skirtumai papildomai įvertinti T. Mičiudos 2025-05-06 pateiktame teismo ekspertizės akto papildyme), todėl palaiko savo 2022-09-21 pareiškime išdėstytus ieškinio reikalavimus priteisti 19 105,00 Eur dydžio defektų šalinimo išlaidų atlyginimą; (ii) bendra teismo eksperto Tauro Mičiudos 2024-12-12 akte ir 2025-05-06 akte nustatytų defektų pašalinimo kaina (įskaitant šiuose aktuose nurodytą 4427,06 Eur sumos papildomų defektų, kurie nebuvo įvertinti teismo eksperto E. Lenkevičiaus, pašalinimo kainą) yra 27 112,47 Eur (11953,59 Eur + 15158,88 Eur = 27112,47 Eur); iš nurodytos 27112,47 Eur sumos atėmus teismo eksperto T. Mičiudos apskaičiuotų papildomų defektų pašalinimo kainos sumą (4427,06 Eur) gaunama eksperto apskaičiuota defektų, kuriuos konstatavo ir teismo ekspertas E. Lenkevičius, pašalinimo kainos suma 22685,41 Eur, t. y. net 3580 Eur suma didesnė už teismo eksperto E. Lenkevičiaus teismo ekspertizės akte apskaičiuotą šių defektų pašalinimo kainą (19105 Eur); nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad teismo eksperto E. Lenkevičiaus apskaičiuota defektų pašalinimo kaina ir korektiška, ir teisinga, o ieškinio reikalavimas dėl šių defektų pašalinimo kainos (19105 Eur) priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas; (iii) teismo ekspertas Tauras Mičiuda 2024-12-12 teismo ekspertizės akte ir 2025-05-06 teismo ekspertizės akto papildyme nustatė papildomus defektus, kurie susiję su stogo defektais, parapeto defektais, fasado ir lietvamzdžio defektais, kurių pašalinimo bendra suma yra 4427,06 Eur, todėl šią sumą pridėjus prie eksperto Eriko Lenkevičiaus paskaičiuotos defektų šalinimo sumos – 19 105 Eur, gaunama 23532,06 Eur suma (19105+4427,06), kurią prašo atlyginti ieškovai.

1.12. Reikalavimą atlyginti parduoto daikto defektų šalinimo išlaidas ieškovai grindžia CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, numatančiu, nes kai parduotas daiktas (butas) neatitinka kokybės reikalavimų, o atsakovas atsisako šalinti trūkumus, ieškovams kaip pirkėjams atlygintinos pirkėjų išlaidos defektams ištaisyti.