Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. (toliau – Pažeidėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. skundžiamu apylinkės teismo 2019-03-06 nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnyje, ir jam skirta 115 Eur bauda. V. P. nubaustas už tai, kad 2019-01-16, apie vidurnaktį, socialiniam tinklui „Facebook“ priklausančioje programėlėje „Messenger“, žinodamas, kad G. M. yra policijos pareigūnas, parašė jam įžeidžiančias žinutes, kurių turinyje buvo įžeidžiantys ir necenzūriniai žodžiai – „mentas“, „puslenkis“, „ničtožestvo“, d... (rusiškas necenzūrinis žodis), tuo pažemindamas policijos pareigūno G. M. garbę ir orumą. Šia veika V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ANK 652 str. 1 d., apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 str. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl apelianto V. P. nubaudimo pagal ANK 508 str.

Apeliaciniu skundu teigiama, jog kiekvienas asmuo individualiai supranta išsakytų žodžių reikšmę. Šiuo atveju pažeidėjo išsakytus žodžius G. M. suprato kaip įžeidžiančius, tačiau nei apylinkės teismas, nei pats G. M. nepaaiškino, kodėl šie žodžiai jį įžeidė. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Teismas daro išvadą, jog netinkamų, įžeidžiančių, nors ir kai kurių ne necenzūrinių žodžių vartojimas G. M. atžvilgiu turi neigiamą prasmę ir nepriimtinas visuomenei. Epitetai ,,puslenkis”, ,,mentas” ir kiti V. P. G. M. adresuoti žodžiai savaime visuomenėje yra suprantami kaip neigiami, žeminantys asmens (taip pat ir policijos pareigūno konkrečiai) apibūdinimai, sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas. Netinkamų, įžeidžiančių žodžių vartojimas statutinio pareigūno atžvilgiu traktuotinas kaip jo garbės ir orumo pažeminimas ir atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 str., sudėtį.

Skunde tikinama, kad pažeidėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, jog G. M. yra policijos pareigūnas, kadangi jo socialinės paskyros profilyje nebuvo jokių duomenų apie jo darbovietę. Aukštesnės instancijos teismas atmeta ir šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Iš teismui pateiktos medžiagos ir taip pat pažeidėjo G. M. adresuotų žinučių turinio matyti, kad V. P. buvo žinoma, jog G. M. yra policijos pareigūnas, kadangi pažeidėjo įžeidžiančio pobūdžio žinutės buvo tiesiogiai susijusios su nukentėjusiojo pareigų atlikimu. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad, kaip pagrįstai akcentuojama skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą aplinkybę, jog „V. P. yra žinoma, kad G. M. yra policijos pareigūnas“, o taip pat kitas pažeidimo esmę sudarančias aplinkybes pripažino ir patvirtino pasirašydamas protokolą bei savo pasiaiškinimą dėl protokole nurodyto pažeidimo, taip pat nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi.

Aplinkybė, kad G. M. susirašinėjimo metu su V. P. neatlikinėjo tiesiogiai savo pareigų, t. y. tuo metu nedirbo, jokios įtakos pažeidėjo kaltės nustatymui pagal ANK 508 str. neturi, nes visi įžeidinėjimai G. M. buvo išsakyti ne kaip privačiam asmeniui, o būtent kaip policijos pareigūnui dėl jo atliekamų darbinių funkcijų.

Teismas pabrėžia, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kiek jų pakanka asmens kaltei pagrįsti. Taip pat teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną priimamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui esminės reikšmės neturintį keliamą klausimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad

skundžiamas Utenos rajono apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019-03-06 nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, kurie nėra nauji ir buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarime, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d.

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis neskundžiama.