- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-29
- Bylos Nr.
- P-62-69-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00108-2009-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. R. (J. R.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-1150/2010 pagal atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą pareiškėjui J. R. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir atsakovas, Kauno tarnyba) su skundu (b. l. 5-12) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 2009/28-(25-7)-13 dalyje dėl Kauno tarnybos sprendimų 2008 m. gruodžio 31 d. Nr. TP-2-(2.2)-08-N-2625-3025, 2009 m. sausio 7 d. Nr. TP-2-(2.2)-09-N-4-44, 2009 m. sausio 21 d. Nr. TP-2-(2.2)-09-N-94-151, 2009 m. sausio 21 d. Nr. TP-2-(2.2)-09-N-96-152 pripažinimo neteisėtais ir nepagrįstais bei įpareigojimo Kauno tarnybą teikti pareiškėjui J. R. antrinę teisinę pagalbą, panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 2009/28-(25-7)-13/2 ir palikti galioti Kauno tarnybos sprendimus Nr. TP-2-(2.2)-08-N-2625-3025, Nr. TP-2-(2.2)-09-N-4-44, Nr. TP-2-(2.2)-09-N-94-151, Nr. TP-2-(2.2)-09-N-96-152.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2009 m. kovo 6 d. nusprendė pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais Kauno tarnybos sprendimus 2008 m. gruodžio 31 d. Nr. TP-2-(2.2)-08-N-2625-3025, 2009 m. sausio 7 d. Nr. TP-2-(2.2)-09-N-4-44, 2009 m. sausio 21 d. Nr. TP-2-(2.2)-09-N-94-151, 2009 m. sausio 21 d. Nr. TP-2-(2.2)-09-N-96-152 ir įpareigojo pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo prašymus 2008 m. gruodžio 15 d. reg. Nr. TP-1-(2.1)-2625, 2009 m. sausio 6 d. reg. Nr. TP-1-(2.1)-94, 2009 m. sausio 8 d. reg. Nr. TP-1-(2.1)-96. 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 2009/28-(25-7)-13/2 Komisija papildė minėto 2009 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 2009/28-(25-7)-13 rezoliucinės dalies antrąją dalį bei įpareigojo Kauno tarnybą teikti pareiškėjui J. R. antrinę teisinę pagalbą ir pagal jo 2008 m. gruodžio 24 d. prašymą reg. Nr. TP-1-(2.1)-4.
Kauno tarnyba nurodė, kad su tokiu Komisijos sprendimu nesutinka, nes iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Vilniaus tarnyba) gavusi 2008 m. gruodžio 15 d., 2009 m. sausio 6 d., 2009 m. sausio 8 d. pareiškėjo J. R. prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą ir su jais susijusius dokumentus bei juos išnagrinėjusi nustatė, jog Vilniaus tarnyba sprendimais Nr. (1.8)-S-2323-08, Nr. (1.8)-S-2510-08, Nr. (1.8)-S-2414-08 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui motyvuodama tuo, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama daugiau kaip trijose bylose (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 str. 7 d. 4 p.). Vilniaus tarnybos sprendimų priėmimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo teikiama keturiolikoje skirtingų bylų. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas numato, kad Tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jei pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. Atsižvelgiant į tai, Kauno tarnyba padarė išvadą, kad Vilniaus tarnyba pagrįstai sprendimais Nr. (1.8)-S-2323-08, Nr. (1.8)-S-2510-08, Nr. (1.8)-S-2414-08 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, todėl reikalavimai apskųsti pagrįstus sprendimus yra nepagrįsti, atstovavimas tokiose bylose būtų neperspektyvus ir sprendimais Nr. TP-2-(2.2)-08-N-2625-3025, Nr. TP-2-(2.2)-09-N-94-151, Nr. TP-2-(2.2)-09-N-96-152 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 11 str. 6 d. 1 p., VGTPĮ 11 str. 7 d. 4 p.).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti pagrindai, kai Tarnyba turi teisę teisinės pagalbos neteikti. Teismo nuomone, nagrinėjamų skundų, paduotų prašymų suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skaičius nėra tas kriterijus, kurio pagrindu būtų galima padaryti kategorišką ir neginčijamą išvadą apie pareiškėjo piktnaudžiavimą Konstitucijos ir įstatymų suteiktomis teisėmis. Todėl teismas sutiko su Komisijos išvada, jog šiuo pagrindu atsisakius suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, pažeidžiamas teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo principas.
Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, jog naujoji VGTPĮ (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492) 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcija, kuri numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose, įsigaliojo 2008 m. balandžio 30 d. Anksčiau galiojusioje VGTPĮ 11 straipsnio redakcijoje antrinės teisinės pagalbos teikimas asmenims pagal bylų skaičių buvo neribojamas. Teismo nuomone, atsakovo ginčo sprendimuose nurodyti argumentai, kad pareiškėjui teikiama antrinė teisinė pagalba daugiau nei trijose bylose, nurodyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų sprendimai (2006 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 06-T-481-629 (su vėlesniais pakeitimais), 2006 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 06-T-296/334/414-630 (su vėlesniais pakeitimais), 2006 m. spalio 24 d. Nr. 06-T-834-872 (su vėlesniais pakeitimais), 2007 m. gegužės 14 d. Nr. 07-T-184-671 (su vėlesniais pakeitimais), 2008 m. balandžio 3 d. Nr. TP-2-(2.2)-713/714-P-705, 2008 m. liepos 30 d. Nr. TP-2-(2.2)-08-T-620-1627, 2008 m. liepos 30 d. Nr. TP-2-(2.2)-08-T-872-1628, 2008 m. liepos 30 d. Nr. TP-2-(2.2)-08-T-154-P-1638, 2008 m. spalio 27 d. Nr. TP-2-(2.2)-08-T-1290-P-2410, 2008 m. lapkričio 10 d. Nr. TP-2-(2.2)-08-T-2200-P-2524) patvirtina, kad pareiškėjo prašymai ir dauguma sprendimų, kuriuos vertino atsakovas sprendimuose, buvo teikiami bylose iki naujos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcijos įsigaliojimo. Teismas pabrėžė, jog teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė pareiškėjo prašymų pateikimo metu galiojant senosioms VGTPĮ normoms, neribojusioms antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal bylų skaičių.
Teismo manymu, VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas akivaizdus nepagrįstumas yra pateikto prašymo (jo turinio) vertinimo kategorija. Tokiam vertinimui atlikti pakanka asmens pateiktos informacijos, kuri akivaizdžiai parodo prašymo nepagrįstumą, ir tai turi būti nurodyta sprendime neteikti antrinės teisinės pagalbos. Nagrinėjamuoju atveju (skundžiamais sprendimais) atsakovas tokio vertinimo neatliko ir atitinkamų motyvų nenurodė. Sprendimų aprašomojoje dalyje atsakovo yra nurodyti duomenys apie pareiškėjui teikiamą antrinę teisinę pagalbą pagal kitus prašymus (pažymėtina, kad tai nėra nurodyto VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatytas pagrindas atsisakyti suteikti prašomą teisinę pagalbą), o ne apie prašymo akivaizdų nepagrįstumą. Todėl darytina išvada, kad ši VGTPĮ nuostata buvo pritaikyta nepagrįstai, o skundžiamų sprendimų negalima laikyti teisėtais.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno tarnyba (b. l. 121-128) prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 2009/28-(25-7)-13, bei jo papildymą 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 2009/28-(25-7)-13/2, paliekant galioti Kauno tarnybos sprendimus: 2008 m. gruodžio 31 d. Nr. TP-2-(2.2)-08-N-2625-3025, 2009 m. sausio 7 d. Nr. TP-2-(2.2)-09-N-4-44, 2009 m. sausio 21 d. Nr. TP-2-(2.2)-09-N-94-151, 2009 m. sausio 21 d. Nr. TP-2-(2.2)-09-N-96-152.
Teismas nurodė, jog iš VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto dispozicijos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas asmeniui daugiau kaip trijose bylose nėra besąlyginė sąlyga atsisakyti jam teikti tokią pagalbą. Todėl, esant tokiai aplinkybei, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose ir jis prašo suteikti teisinę pagalbą dar vienoje byloje, kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar prašymas suteikti teisinę pagalbą yra siejamas su asmens pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba; koks yra tikrai ar galimai pažeistų asmens subjektinių teisių pobūdis, jų ryšys su kitomis bylomis, kuriose jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba; ar prašomos teisinės pagalbos pobūdis yra susijęs su realia asmens subjektinių teisių gynyba ir pan.; ar prašomos teisinės pagalbos pobūdis bus kokybiškas, efektyvus ir ekonomiškas bei ar nėra piktnaudžiaujama tiek valstybės garantuojama teisine pagalba, tiek materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Byloje nagrinėjami pareiškėjo prašymai suteikti teisinę pagalbą yra kildinami iš Vilniaus tarnybos veiksmų, pastarajai atsisakius pareiškėjui suteikti teisinę pagalbą, t. y. pareiškėjas siekia, kad Kauno tarnyba jam teiktų teisinę pagalbą teismine tvarka ginčijant Vilniaus tarnybos, kuri atsisakė teikti teisinę pagalbą pareiškėjui tuo pačiu pagrindu, veiksmus. Šis pareiškėjo inicijuojamas teisinio ginčo pobūdis parodo, kad nagrinėjami pareiškėjo prašymai suteikti jam teisinę pagalbą, nėra tiesiogiai susiję su jo tikrai ar galimai pažeistų subjektinių teisių gynyba, o yra išvestiniai iš teisės aktais jam suteiktų materialinių ir/ar procesinių teisių normų. Tokia aplinkybė lemia, kad prašomos teisinės pagalbos pobūdis, kuris nėra nukreiptas betarpiškai apginti pareiškėjo subjektines teises, nebus efektyvus ir ekonomiškas bei duoda pagrindą išvadai, kad yra piktnaudžiaujama, tiek valstybės garantuojama teisine pagalba, tiek materialiomis ir procesinėmis teisėmis.
Pabrėžė, jog teisė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, jei asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 30 d., t. y. nuo šios datos buvo įtvirtintas naujas teisinis santykis šioje srityje, kurio esmę ir sudaro suteikimas teisės neteikti teisinės pagalbos, esant tam tikroms sąlygoms, numatytoms šios teisės normos dispozicijoje. Pagal objektyviuosius požymius, įtvirtintus šios teisės normos dispozicijoje („jei asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose“), kad galėtų atsirasti prielaidos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai neteikti teisinės pagalbos, pakanka konstatuoti, jog asmens kreipimosi į šią tarnybą metu jam antrinė teisinė pagalba būtų teikiama daugiau kaip trijose bylose. Minėta, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu, pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo teikiama keturiolikoje bylų. Tai lemia, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu egzistavo VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto dispozicijoje numatytos sąlygos.
IV.
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (b. l. 176-177), kuriame prašo atnaujinti procesą ir nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1131/2010 nustatyta, kad suteikta ir teikiama antrinė teisinė pagalba iki VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto įsigaliojimo pagal teisės principą lex retro non agit nepatenka į naujo teisės akto reguliavimo sritį. Tokia išvada grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimu, kuriame teismas konstatavo, kad teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti išvadą, kad teisinio reguliavimo srityje galioja bendra taisyklė: įstatymas neturi grįžtamosios galios. Pareiškėjas, gaudamas teisinę pagalbą, neturėjo galimybės žinoti, kad suteikus teisinę pagalbą trijose bylose, jis vėliau pagal naują teisinį reguliavimą neteks teisės prašyti tokios pagalbos daugiau nei trijose bylose ir tokiu būdu negalėjo pasirinkti savo elgesio modelio. Tokiu būdu pareiškėjui pradėta teikti antrinė teisinė pagalba bylose iki 2008 m. balandžio 30 d. naujų sąlygų nustatymo, ribojančių teisę į antrinę teisinę pagalbą priklausomai nuo bylų skaičiaus kaip pasekmė negali būti vertinama pagal naują VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesas neatnaujintinas.
Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Iš pareiškėjo pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio darytina išvada, kad jis prašo atnaujinti procesą byloje pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog teismas nagrinėdamas bylą nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1131/2010. ABTĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Dėl to teisėjų kolegija vertina įstatymo taikymo šioje byloje ir prašyme nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje atitikimą vienodos teismų praktikos aspektu. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galimai skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-54/2010). Teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1131/2010 konstatavo, jog VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostata įsigaliojo tik nuo 2008 m. balandžio 30 d. (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492 redakcija), todėl remiantis principu lex retro non agit pareiškėjui pradėta teikti antrinė teisinė pagalba bylose iki 2008 m. balandžio 30 d. naujų sąlygų nustatymo negali būti vertinama pagal naują VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 redakciją, numatančią, kad Tarnyba gali atsisakyti suteikti pareiškėjui pagalbą, jeigu ji yra teikiama daugiau kaip trijose bylose.
Pagal ABTĮ 13 straipsnio 2 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, kurių paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų, bei visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė penkių teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-71/2011 pasisakė, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įgyja teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui, jeigu nagrinėjant prašymą, gautą po aptariamos teisės normos įsigaliojimo, nustatoma, jog pareiškėjui vis dar teikiama (nėra nutrūkusi ar kitaip pasibaigusi) antrinė teisinė pagalba daugiau kaip trijose bylose, nepriklausomai nuo to, kada jam tokia pagalba buvo pradėta teikti – iki VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto įsigaliojimo (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492) ar jau po šios teisės normos įsigaliojimo.
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, darytina išvada, jog negalima teigti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1131/2010, kuria grindžiamas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, yra svarbi vienodos administracinių teismų praktikos formavimo prasme. Ginčijamu klausimu analogiškoje byloje Nr. A146-71/2011 yra priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės penkių teisėjų kolegijos sprendimas. Minėtu sprendimu turi būti vadovaujamasi, o jame suformuotos išvados neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarčiai. Todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas ir procesą administracinėje byloje atsisakoma atnaujinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. A438-1150/2010 neatnaujinti.
Nutartis neskundžiama.