Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-08-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-21662-861/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-05
Bylos Nr.
e2YT-21662-861/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16438-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Pareiškėjas
K. R.
Suinteresuotas asmuo
T. K., R. P., J. B., Vilniaus miesto 18 notarų biuras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-21662-861/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16438-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2021 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos K. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys T. K., R. P., J. B., Vilniaus miesto 18 notarų biuras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo L. M. R. mirties priėmė jo palikimą faktiniu valdymu. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas, kuris būdamas gyvas valdė dalį buto, kitą dalį valdė pareiškėja. Butas buvo įgytas tėvo santuokoje su pareiškėjos motina, taigi, (duomenys neskelbtini) dalis buto buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė. Be to, motinos vardu buvo santuokoje įgytas ir sklypas, o mirus palikėjui, bute liko gyventi pareiškėja ir jos motina, į notarą niekas nesikreipė. Visos įpėdinės – 4 seserys susitarė, kad palikimą priims pareiškėja, kuri tvarkė ir rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, gyvena bute nuo (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys T. K., R. P., J. B. atsiliepimu byloje nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas, kuris būdamas gyvas valdė dalį buto, kitą dalį valdė pareiškėja. Butas buvo tėvo įgytas santuokoje su pareiškėjos motina, taigi, (duomenys neskelbtini) dalis buto buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė. Motinos vardu taip pat buvo santuokoje įgytas sklypas. Mirus palikėjui bute liko gyventi pareiškėja ir jos motina. Dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties į notarą niekas iš įpėdinių nesikreipė. Visos įpėdinės – 4 seserys susitarė, kad palikimą priims pareiškėja, kuri tvarkė ir rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, gyvena bute nuo (duomenys neskelbtini), ten deklaruota jos gyvenamoji vieta.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).

Nagrinėjamu atveju teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po tėvo mirties priėmė jo palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, be to, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro ½ dalis buto, kitos (duomenys neskelbtini) buto dalies savininke yra pareiškėja, taip pat (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismas daro išvadą, kad pareiškėja po savo tėvo mirties kaip palikimą priėmė jo valdytą turtą.

Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog K. R. palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259, 444 -448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė po L. M. R. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė