Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus R. Š. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. EL2-950-457/2016, dėl skolos priteisimo, pagal kreditoriaus R. Š. pareiškimą skolininkui UAB ,,Šiaurės vilkas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Joniškio rajono apylinkės teisme pagal kreditoriaus R. Š. pareiškimą 2016 m. birželio 15 d. buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš skolininko UAB ,,Šiaurės vilkas“ nutarta išieškoti 60 820,20 Eur skolos, 15 739,14 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. birželio 15 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 441,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus R. Š. naudai.

Skolininkas UAB ,,Šiaurės vilkas“ civilinėje byloje Nr. eL2-950-457/2016 2016-07-11 pareiškė prieštaravimus, nurodydamas, kad jis su priimtu teismo įsakymu nesutinka.

2016 m. liepos 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismas skolininko UAB ,,Šiaurės Vilkas“ prieštaravimus priėmė. Teismas kreditoriui išaiškino, kad jis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 135 str. reikalavimus.

2016 m. liepos 12 d. kreditoriaus R. Š. atstovui advokatui A. V. įteiktas pranešimas, kuriuo pasiūlyta per nustatytą 14 dienų terminą pateikti teismui tinkamai įformintą ieškinį, tačiau ieškinio per nustatytą 14 dienų terminą kreditorius teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi kreditoriaus R. Š. pareiškimą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį kreditoriui R. Š. Teismas taip pat panaikino 2016 birželio 15 d. teismo įsakymą.

Pažymėjo, kad teismo įsakymo panaikinimas netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendrais pagrindais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, kreditorius R. Š. prašo teismo nutartį panaikinti.

Teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimą, teismo įsakymo panaikinimą.

Teismo pranešimas dėl ieškinio pateikimo nebuvo pateiktas elektroninėje byloje kaip pagrindinis dokumentas, jis buvo pridėtas kaip dokumento priedas antrame lape prie prieštaravimų.

Skundžiama nutartis buvo priimta neišsprendus skolininko prieštaravimų priėmimo klausimo. LR CPK 439 str. numato, jog prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. LR CPK 115 str. nustatyta, jog teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus šiame Kodekse nustatytus atvejus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priimą nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Šiuo atveju, Joniškio rajono apylinkės teismas, gavęs skolininko prieštaravimus, neatliko privalomo veiksmo – prieštaravimų priėmimo klausimo neišsprendė nei nutartimi, nei rezoliucija. Tokią neabejotiną išvadą leidžia daryti faktas, jog Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale elektroninės bylos kortelėje („Bylos dokumentai“) stulpelyje „Būsena“, nėra jokios žymos apie prieštaravimų priėmimą (yra žyma tik apie prieštaravimų gavimą).

Skolininkas prieštaravimus pateikė praleidęs 20 dienų terminą, kadangi Joniškio rajono apylinkės teismas, gavęs kreditoriaus pareikšimą dėl teismo įsakymo išdavimo (priešingai nei gavęs skolininko prieštaravimus), pareiškimo priėmimo klausimą išsprendė rezoliucija ir apie tai pažymėjo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale „Priimtas“, todėl kreditorius pagrįstai tikėjosi, jog lygiai taip turėjo būti išspręstas ir skolininko prieštaravimų priėmimo klausimas. Taigi, kreditoriaus nuomone, teismui nepriėmus skolininko prieštaravimų, kreditoriui neatsirado pareiga teikti ieškinio.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas UAB ,,Šiaurės vilkas“ su atskiruoju skundu nesutinka.

2016 m. liepos 8 d., o tai ir buvo 20 – oji diena, skaičiuojant nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d., UAB ,,Šiaurės vilkas“ paštu, registruotu laišku, Joniškio rajono apylinkės teismui išsiuntė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo ir pareiškėjo reikalavimo. Gautų dokumentų registracijos žurnalo kopija patvirtina, kad data, nuo kurios turi būti skaičiuojamas 20 dienų terminas prieštaravimams pateikti, yra pranešimo apie priimtą teismo įsakymą įteikimo diena, t. y. 2016 m. birželio 20 d. (t. y. kita, po šios dienos einanti diena – birželio 21 d.). Taigi terminas prieštaravimams pateikti baigėsi 2016 m. liepos 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad liepos 10 d. – sekmadienis, tai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, terminas baigiasi kitą dieną, einančią po nedarbo dienos, t. y. liepos 11 d.

Ant voko esanti data patvirtina, kad į gavėjo paštą vokas atkeliavo 2016-06-20 šeštadienį, todėl nebuvo jokios realios galimybės jo įteikti skolininkui UAB „Šiaurės vilkas“ (įmonė savaitgaliais nedirba).

Apelianto (kreditoriaus), esminis argumentas, jog teismas elektroniniame paslaugų portale nepatalpino rezoliucijos, todėl apeliantas, nors ir žinodamas apie skolininko prieštaravimų pateikimą, esą negalėjo žinoti, ar skolininko prieštaravimai yra priimti, laikomas visiškai nepagrįstu, kadangi LR CPK 290 str. 6 d. nurodo, kad „Klausimai, kurie šiame kodekse numatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi“. Rašytinės nutartys privalo būti tik tos, kurios pagal LR CPK gali būti skundžiamos (LR CPK 290 str. 2 d.). LR CPK nenumato galimybės skųsti nutarties dėl prieštaravimų bylose dėl teismo įsakymo priėmimo, todėl nutartis priimti prieštaravimus neprivalo būti rašytinė.

Pareiškėjas (kreditorius) tinkamai galėjo realizuoti savo teisę pateikti ieškinį, kadangi teismas tinkamai atliko informavimo funkciją ir neklaidino pareiškėjo (kreditoriaus). Kaip matoma iš 2016 m. rugpjūčio 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarties, teismas 2016-07-12 pranešimu, kuriuo informavo pareiškėją (kreditorių) R. Š. (jo atstovą), apie gautus priešataravimus ir apie teisę pateikti ieškinį per teismo nustatytą terminą, jis taip pat informavo pareiškėją (kreditorių) apie nutartį priimti skolininko prieštaravimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apelianto (kreditoriaus) R. Š. atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Minėta, jog Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi kreditoriaus R. Š. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Šiaurės vilkas“ laikė nepaduotu ir grąžino jį kreditoriui. Teismas taip pat panaikino 2016 m. birželio 15 d. teismo įsakymą. Teismas sprendė, kad kreditorius nepateikė ieškinio per 14 dienų nuo 2016 liepos 12 d. pareiškimo įteikimo dienos, todėl kreditoriaus pareiškimą laikė nepaduotu, o 2016 m. birželio 15 d. teismo įsakymą panaikino.

CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Jeigu kreditorius per teismo nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami (CPK 439 str. 6 d.).

Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, bei byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2016-07-12 Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo siuntimo būdu (b. l. 16) įteikė pranešimą ir tinkamai informavo kreditoriaus R. Š. atstovą advokatą A. V., jog skolininkas UAB ,,Šiaurės vilkas“ teismo nustatytu terminu pareiškė prieštaravimus byloje. Pranešė, jog kreditorius turi teisę per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį LR CPK 135 str. reikalavimus. Pranešime nurodė, kad jei kreditorius per nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateiks, jo pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas kreditoriui, o teismo įsakymas panaikintas. Taigi, kreditorius R. Š. buvo tinkamai informuotas apie gautus skolininko prieštaravimus ir galėjo realizuoti savo teisę pateikti ieškinį per teismo nustatytą terminą.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad skolininkui UAB „Šiaurės vilkas“ pranešimas apie priimtą teismo įsakymą įteiktas 2016-06-20. Taigi, skolininkas vėliausiai 2016-07-10 turėjo galimybę teismui pateikti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo ir pareiškėjo reikalavimo. LR CPK 73 straipsnio 3 dalis numato, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulio valandų nulio minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Taigi, skolininkas yra teisus teigdamas, kad paskutinė termino diena skolininkui pateikti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo ir pareiškėjo reikalavimo buvo 2016-07-10, atsižvelgus į tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkas procesinius dokumentus gavo 2016-06-20. Tačiau LR CPK 74 straipsnio 5 dalis taip pat numato, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Nagrinėjamu atveju skolininkei paskutinė termino diena buvo 2016-07-10, t. y. sekmadienį – ne darbo dieną, todėl paskutinė termino diena laikytina po jos einanti darbo diena, t. y. pirmadienis – 2016-07-11. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad skolininkas laiku, nepraleidęs termino, pateikė prieštaravimus teismui dėl priimto teismo įsakymo ir kreditoriaus reikalavimo.

Be to, atkreipiamas apelianto (kreditoriaus) dėmesys, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareikšti naują ieškinį bendra tvarka ir tokiu būdu ginti savo pažeistas teises teisme (CPK 339 str. 6 d.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nepaduotu ir grąžindamas jį padavusiam asmeniui, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo įsakymo išdavimo procedūrą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.