- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- e2S-96-460/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12521-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank, Lietuvoje
- Pareiškėjas
- A. L., J. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikiančios per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių (apeliantas), atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. L. (A. L.), J. L. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikianti per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-14 nutartimi iškėlė A. L. ir J. L. bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Eurobankrotas“ ir nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-07 ir 2016-05-09 nutartimis pratęstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatytas A. L. ir J. L. mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo teismui tvirtinti terminas iki 2016-06-10.
4. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-06-13 buvo gautas bankrutuojančių A. L. ir J. L. bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“ prašymas patvirtinti bankrutuojančių A. L. ir J. L. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2016-06-09 vykęs bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimas nepritarė bankrutuojančių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 str. nustatytus reikalavimus. Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovas prašė patvirtinti pateiktą mokumo atkūrimo plano projektą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi patvirtino teismui pateiktą bankrutuojančių A. L. ir J. L. mokumo atkūrimo planą. Pirmosios instancijos teismas sutrumpino plano įgyvendinimo terminą nuo 5 m. iki 3 m. Teismas pripažino, jog skolininkai net per 5 metus nesugebės atkurti savo mokumo. Tenkindamas prašymą dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino pakeitimo teismas taip pat atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17,19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jos skolininkai gali nenumatyti kiekvienam kreditoriui mokėtinos sumos ir to, jog skolininkai mokės bankui tik po turto pardavimo.
Šalies argumentai
6. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl plano tvirtinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą sutrumpino iki 3 m. Teigia, jog Fizinių asmenų mokumo atkūrimo plane nėra numatyta jokių realių priemonių fizinių asmenų mokumui atkurti. Atskirajame skunde apeliantas tikina, kad fiziniai asmenys, rengdami mokumo atkūrimo planą, neatsižvelgė į kreditorių išsakytas pastabas, nesiekė užtikrinti fizinių asmenų ir kreditorių interesų balanso. Jo nuomone, fizinių asmenų mokumo atkūrimo plane nematyti, kokia konkreti suma kas pusę metų bus skiriama konkretiems kreditoriams. Dėl šios priežasties, pareiškėjo vertinimu, fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. reikalavimų. Apeliantas įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš viso nevertino apelianto pastabų dėl 870 EUR administravimo išlaidų apmokėjimo ir panaudojimo, t. y. neatskleidė šios bylos dalies esmės ir nenustatė, ar fiziniai asmenys tinkamai įvykdė FABĮ nustatytą pareigą sumokėti administravimo išlaidas, o administratorius – pagrįsti administravimo išlaidų panaudojimą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą administratorė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog fizinių asmenų siekis mokumo atkūrimo plane numatyti 3 metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą savaime nevertintinas kaip fizinių asmenų siekis kuo greičiau „nusirašyti“ skolas. Jos manymu, apeliantas neįrodė, kad fiziniai asmenys, mokumo atkūrimo plane numatydami periodiškai kreditiniams reikalavimams tenkinti skirtinų lėšų dydį, veikė nesąžiningai, t. y. jį sąmoningai sumažino, siekdami su kreditoriais atsiskaityti tik pardavus turtą gautomis lėšomis. Teigia, kad asmenys įsipareigojo ieškoti geriau mokamo darbo, L. L. papildomai įsipareigojo dirbti pagal patentą (nepavykus susirasti geriau mokamo darbo). Pažymėjo, kad kreditoriaus, kurio kreditinis reikalavimas užtikrintas įkeitimu ir (ar) hipoteka, kreditinis reikalavimas pirmiausia tenkinamas iš įkeisto turto. Administratorė užtikrino, kad asmenys yra sumokėję 870 EUR sumą, administratorė šias lėšas panaudojo administravimo išlaidoms.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą A. L. ir J. L. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog teismui nustačius maksimalų 5 metų terminą, visa pareiškėjų bankroto procedūra iš esmės truktų net 6 metus, kas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Mano, kad pailginus plano įgyvendinimo trukmę papildomu 2 metų terminu, hipotekos kreditoriaus reikalavimų būtų patenkinta tik maždaug 1000 EUR daugiau, tai iš esmės nepakeistų jo patenkintų reikalavimų dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
10. Ginčas byloje kilo dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pagrįstumo.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-06-09 vyko bankrutuojančių A. L. ir J. L. kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas. Pareiškėjo kreditorius Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius susirinkimo metu nepritarė bankrutuojančių A. L. ir J. L. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui, balsavęs raštu, balsavo prieš pateikto mokumo atkūrimo plano tvirtinimą, pateikė pastabas dėl plano.
12. Nuo 2016-01-01 Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies redakcijoje numatyta, jog plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Tačiau šį pakeitimą įtvirtinusio Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatoje, reglamentuojant šio įstatymo taikymą, numatyta, kad fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. Taigi, bankrutuojantys asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki minėto įstatymo įsigaliojimo dienos, turi tik teisę siūlyti keisti mokumo plano įgyvendinimo trukmę, tačiau pareigos nustatyti 3 metų bankroto proceso trukmę neturi nei kreditoriai, nei teismas.
13. Nagrinėjamu atveju kreditorė Nordea Bank, AB, nepritarė patikslintam plano projektui būtent dėl mokumo atkūrimo plano trukmės. Kreditorius papildomai išreiškė pastabas ir dėl 870 EUR administravimo išlaidų apmokėjimo ir panaudojimo.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skolininkai net per 5 metus nesugebės atkurti savo mokumo, padarė nepagrįstą išvadą, kad sutrumpinus mokumo atkūrimo įgyvendinimo planą nuo 5 iki 3 metų, nebūtų neproporcingai pažeisti kreditorių interesai atgauti bent dalį skolų. Teismas mano, kad sutrumpinus mokumo atkūrimo įgyvendinimo planą nuo 5 iki 3 metų, bus pažeista bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių teisinga interesų pusiausvyra, tai nesuderinama su fizinio asmens bankroto proceso paskirtimi ir tikslais. Siekdami mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino sutrumpinimo, pareiškėjai nepateikė duomenų, jog per 3 metus jiems pavyks pasiekti tuos pačius ar bent artimus tikslus, kurie būtų patvirtinti 5 metų mokumo atkūrimo plane (CPK 185 straipsnis). Priešingai, pareiškėjai patys nurodo, kad per 3 metus jie sumokės mažiau negu per 5 metus.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, mokumo atkūrimo vykdymo ataskaitoje turi aiškiai atsispindėti, kaip bankrutuojantys fiziniai asmenys šias pareigas vykdė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. Ž. ir T. Ž. pareiškimus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-190-706/2015). Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad skolininkai visiems kreditoriams per mėnesį ketina skirti simbolinę sumą – 40 EUR, ir pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolininkai tik galbūt ateityje didins savo pajamas ir galbūt didesnes sumas skirs kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad skolininkai žada didinti pajamas, nėra prielaida 2 metais sutrumpinti bankroto terminą. Byloje nėra jokių prielaidų manyti, kad per 3 metus skolininkai sugebės atkurti mokumą ir išlaikyti teisingą interesų pusiausvyrą. Papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, jog per 5 metus vietoje 3 metų galima sumažinti skolą didesne apimtimi ir atitinkamai atkurti mokumą kuo didesne apimtimi. Šiuo atveju skolininkai per 3 metų terminą iš savo pajamų bankui ketina sumokėti 1 233,88 EUR, nors visas banko reikalavimas sudaro 667 110,73 EUR. Teismo nuomone, sutrumpinus bankroto laikotarpį nuo 5 iki 3 metų, bus pažeista teisinga kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyra (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Nurodyti argumentai sudaro pagrindą manyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai plano įgyvendinimo terminą sutrumpino iki 3 metų, dėl to skundžiama nutartis naikintina.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pakartotinio balsavimo metu buvo vertinamas patikslintas plano projektas, kuriame administravimo išlaidos sumažintos nuo 30 EUR iki 20 EUR per mėnesį, ir bankas dėl šių išlaidų dydžio pastabų nebereiškė. Todėl yra nesuprantami apylinkės teismo motyvai atmesti banko argumentus dėl šių išlaidų dydžio. Akcentuotina, kad teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl banko pakartotinio kreditorių susirinkimo metu išreikštos pastabos dėl 870 EUR administravimo išlaidų sumos, nurodytos 2015 m. gruodžio 14 d. nutartyje iškelti bankroto bylą, sumokėjimo ir panaudojimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas atsisakė vertinti Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytas sąlygas, kurias skolininkai privalėjo įvykdyti, o administratorius įrodyti iki plano patvirtinimo.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl plano tvirtinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.