- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-07-27
- Bylos Nr.
- e1-2313-1057/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23303-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- J. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.; 2) neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per laisvės apribojimo laiką; 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas nuo 2015-03-22, 07.50 val., iki 2015-03-23, 17.35 val., ir nuo 2015-08-31, 14.00 val., iki 2015-09-01, 13.05 val. (3 paros);
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigoje; 2) visą laisvės apribojimo laikotarpį, ar iki išgijimo, gydytis nuo (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2019-03-18 16.40 val. iki 2019-03-19 15.08 val. (1 para),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. S. smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2021 m. liepos 12 d., apie 20 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, dešinės rankos kumščiu sudavė sugyventinei M. D. vieną kartą į veido kairįjį skruostą, po ko, rankomis paėmęs už plaukų, nutempė už plaukų per laiptus iš viršaus į apačią, kur vieną kartą spyrė jai į nugarą, į juosmens sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai M. D. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. S. nurodė, kad oficialiai su M. D. nėra susituokę, turi (duomenys neskelbtini) bendrus vaikus, kurie šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nes su M. neturi tinkamų sąlygų (duomenys neskelbtini), todėl jie iš jų buvo (duomenys neskelbtini). Jie su M. tai gyvena kartu, tai skiriasi. Kadangi M. turi priklausomybę (duomenys neskelbtini), ir būna labai agresyvi, daug kartų buvo panaudojusi fizinį smurtą prieš jį ir jo motiną R. S., dėl šitų faktų turi teistumus, todėl jie su M. dažnai išsiskiria. Po paskutinio išsiskyrimo praėjus keletui mėnesių, šiais metais (duomenys neskelbtini) mėnesį M. vėl atėjo pas jį, jis šiuo metu gyvena pas savo motiną R. S., motinai priklausančiam name (duomenys neskelbtini). M. vėl eilinį kartą atsiprašė, labai gailėjosi dėl savo asocialaus gyvenimo būdo ir prašė priimti ją, jis jai atleido ir jie pradėjo gyventi kartu. Tačiau M. vis tiek gyvena asocialiai, dažnai išeina iš namų kelioms dienom, vartoja alkoholį, po to grįžta namo. Jis daug kartų jos prašė, kad ji kreiptųsi į medikus pagalbos ir gydytųsi nuo (duomenys neskelbtini), todėl M. du kartus gydėsi (duomenys neskelbtini), bet jai tai nepadėjo. Šiuo metu M. daug vartoja alkoholio, draugauja su kažkokiais jam nepažįstamais (duomenys neskelbtini) tautybės asmenimis. Bandė jai padėti, prašė jos, kad ji nustotų gerti alkoholį, susirastų darbą, tačiau ji niekur nedirba, gyvena iš gaunamos (duomenys neskelbtini). Kadangi jis dirba, bandė gyventi atskirai nuo motinos, todėl jis išsinuomavo butą (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), paskutiniu adresu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kur kelis mėnesius gyveno su M. atskirai nuo motinos. Jo mama R. gyvena atskirai dideliame name (duomenys neskelbtini), kurį ji negali išlaikyti viena, todėl jis grįžo gyventi pas motiną. Mama daug kartų siūlė jam parduoti šitą namą ir nusipirkti mažą butuką ir atskirą butą jiems su M. Tuo tikslu 2021 m. liepos 12 d., apie 16 val., buvo pas motiną pakalbėti apie namo pardavimą, vartojo alkoholį. Išgėrė porą stikliukų degtinės, po ko apie 16.30 val., M. išėjo nusipirkti dar alaus. Namo M. grįžo apie 20 val., jis tuo metu buvo savo kambaryje antrame aukšte, žiūrėjo televizorių, mama tuo metu buvo apačioje pirmame aukšte. Pažiūrėjo į M. ir pamatė, jog jos veidas yra sumuštas, ant veido buvo praskėlimas. Paklausė, kas jai atsitiko, tačiau ji jam nieko neatsakė, tapo labai agresyvi, pradėjo šaukti ir rėkti. Nesuprato, kas jai užėjo, kaip visada tai buvo ,,balti arkliai“, todėl jis tam, kad nesivelti į konfliktą, pasakė jai išeiti iš jo motinos namo, jie apsižodžiavo. Matė, jog su M. neįmanoma kalbėtis, nes ji visiškai nevaldoma, agresyvi, todėl jis, kad nesivelti į didesnį konfliktą, išėjo iš namų pasivaikščioti. Maždaug apie 22 val., grįžo namo ir pamatė prie namų stovintį policijos ekipažą, ir kai užėjo per vartelius, į kiemą užeiti nespėjo, nes iš automobilio išlipo pareigūnas ir paklausė jo duomenų, po ko pasakė, jog M. iškvietė policiją dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Iškarto viską paneigė, paaiškino, jog jis jos tikrai nemušė, tarp jų įvyko tik žodinis barnis, po ko ji išėjo iš namų, o apie 20 val., tokia sumušta atėjo pas jį. Tačiau pareigūnai juo nepatikėjo ir uždarė į areštinę (b. l. 53-54).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. S. nurodė, kad jis kaltę pripažįsta visiškai, jokiose psichiatrijos ligoninėse, nei priklausomybės negydytas, jokiose psichiatrijos įskaitose neįrašytas. Oficialiai su M. D. nesusituokę, turi (duomenys neskelbtini) bendrus vaikus, kurie šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes su M. neturi tinkamų sąlygų (duomenys neskelbtini), todėl jie iš jų buvo (duomenys neskelbtini). Jie su M. tai gyvena kartu, tai skiriasi. Kadangi M. turi priklausomybę (duomenys neskelbtini), ir būna labai agresyvi, daug kartų ji buvo panaudojusi fizinį smurtą prieš jį ir jo motiną R. S., dėl šitų faktų turi teistumus, todėl jie su M. dažnai išsiskiria. Ji gyvena asocialiai valkatauja, bendrauja su asocialiais asmenimis, po kurio laiko, po kažkiek mėnesių, vėl ateina pas jį, atsiprašo. Jis jai atleidžia ir jie vėl susitaiko, ir tai tęsiasi apie (duomenys neskelbtini) metus. Po paskutinio išsiskyrimo praėjus keletą mėnesių, šiais metais, (duomenys neskelbtini) mėnesį, M. vėl atėjo pas jį. Jis šiuo metu gyvena pas savo motiną R. S., jos motinai priklausančiam name (duomenys neskelbtini). M. vėl eilinį kartą atsiprašė, labai gailėjosi dėl savo asocialaus gyvenimo būdo ir prašė priimti ją, jis jai atleido ir jie pradėjo gyventi kartu. 2021 m. liepos 12 d., apie 16 val., jis buvo pas motiną (duomenys neskelbtini), pakalbėti apie namo pardavimą, vartojo alkoholį. Išgėrė porą stikliukų degtinės, po ko apie 16.30 val., M. išėjo nusipirkti dar alaus. Namo M. grįžo apie 20 val. Jis tuo metu buvo savo kambaryje, antrame aukšte, žiūrėjo televizorių, mama tuo metu buvo pas save, apačioje, pirmame aukšte. M. buvo girta, dėl kažkokios smulkmenos pradėjo šaukti ir rėkti ant jo. Jis taip pat buvo neblaivus, labai supyko ant M., kad ji girta jam kažką sako, todėl nesusilaikė ir trenkė jai kumščiu į veidą, po ko ji nugriuvo, o jis labai supyko, paėmė ją už plaukų nutempė į apačią, į pirmą aukštą, pakeliui spyrė jai į nugarą. Buvo iškviesta policija, kuri uždarė jį į areštinę. Iškarto bijojo, todėl neprisipažino, jam, tiesiog, neužteko drąsos prisipažinti, tačiau dabar viską apgalvojo, dėl to, kad nesusilaikė ir panaudojo prieš M. fizinį smurtą konflikto metu labai gailisi, po konflikto M. išėjo gyventi kažkur kitur, tačiau šiuo metu jis ją surado ir atsiprašė jos, ji jam atleido, jokių pretenzijų jam nebeturi. Jeigu bylą bus nuspręsta užbaigti baudžiamuoju įsakymu, prašo skirti jam viešųjų darbų bausmę, kurią sutinka atlikti, t.y. sutinka atlikti vešiuosius darbus ( b. l. 61-62).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. D. parodė, kad 2021 m. liepos 12 d., apie 19.40 val., jie su sugyventiniu J. S. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus ir jo mamai degtinės. Grįžus iš parduotuvės, apie 20 val., trise su J. ir jo motina R. S. kalbėjo apie tai, kad šitą gyvenamąjį namą reikia atiduoti A. R., o jai su J.- butą (duomenys neskelbtini). Tada, J. pasiuntė ją iš pirmo namo aukšto į antrą. Vėliau, J. su savo motina atėjo į antrą aukštą ir liepė atiduoti jiems alų, ji atsakė, jog neturi, nes viską išgėrė apačioje. Jie nepatikėjo. Ji atsikėlė nuo lovos ir liepė suskaičiuoti tuščius butelius, tada, J. paėmė raktus nuo namo, išmetė jos tašę su dokumentais per duris ir pasakė: „von“, necenzūriniais žodžiais, po ko, spyrė jai ir ji nukrito ant laiptų, po ko jis ją už plaukų tempė per laiptus, daužė, tiksliai negali pasakyti ar rankomis, ar kojomis ir kiek kartų, sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji rėkė ir prašė jo motinos iškviesti policiją, bet ji sakė, kad muštų ją daugiau, po ko, ji išėjo ir užsirakino. Tada, ji nuėjo pas kaimynę paprašė iškviesti policiją. Ji kaimynės nepažįsta. Grįžusi, pamatė J. kieme, jis pasakė kas eina į parduotuvę alaus, ir parneš ir jai, o ji atsakė jam niekur negali eiti, nes tuoj atvažiuos policija. Bet jis vis tiek išėjo, o ji laukė policijos pareigūnų ( b. l. 12-19).
Papildomai apklausta M. D. parodė, kad kai 2021 m. liepos 12 d., apie 20 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, jos sugyventinis J. S. dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veidą, į kairįjį skruostą, sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko, ji neišlaikė pusiausvyros ir, būdama girta, nugriuvo, tada J. iš pykčio paėmė ją už plaukų ir sukeldamas fizinį skausmą, tempė nuo laiptų, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Po ko, jis nutempė ją į apačią, ir kai ji jau buvo apačioje, J. vieną kartą koja, nematė kuria, spyrė jai į nugarą, į juosmens sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko pasakė jai susikrauti daiktus ir nešdintis iš namų. Ji atsikėlė ir nubėgo pas jo motiną, kuri buvo užsidariusi vonioje ir šito konflikto nematė, bei paprašė iškviesti policiją, tačiau ji atsisakė skambinti. Tuomet, ji nubėgo pas kaimynę ir paprašė jos, kad ši iškviestų policiją. Atvykę pareigūnai, išvežė J. į policijos komisariatą, o ji pasiėmė savo daiktus ir išėjo gyventi pas savo draugę, kurios adresą ir duomenys nurodyti atsisako. Viso per konfliktą J. dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į veidą, į kairįjį skruostą, paėmęs ją už plaukų, tempė už plaukų per laiptus iš viršaus į apačią, ir vieną kartą spyrė jai į nugarą, visais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Po konflikto, ji pagyveno pas draugę. Iš policijos gavo nukreipimą į teismo specialistus, tačiau pas juos nevyko, kūno apžiūros nedarė. Kadangi niekur nedirba, jokio nedarbingumo lapelio neėmė, pas medikus daugiau niekur nesikreipė, nes nebuvo tokio poreikio, visos mėlynės nuo veido ir nugaros greitai praėjo. Šiuo metu jokių pretenzijų J. neturi, jokio civilinio ieškinio jam nereikš, atsisako, jokia žala jai nepadaryta. Sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu ( b. l. 35-36).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. S. nurodė, kad 2021 m. liepos 12 d., apie 20 val., išgirdo, kad antrame namo aukšte prasidėjo konfliktas tarp jos sūnaus J. S. ir M. D., tačiau ji į tai nesigilino, nes tai yra jų privatus gyvenimas. Tada, ji nuėjo į viršų. M. jai rėkė, kad ji iškviestų greitąją pagalbą. Tada M. nubėgo pas kaimynę, o ji užsirakino vonios kambaryje, nes girtos M. bijo, kadangi ji pradeda ją mušti, už tai M. buvo atlikti ikiteisminiai tyrimai. Kai M. grįžo iš kaimynės, nubėgo į antrą aukštą ir pradėjo konfliktuoti su J., tačiau ji nelabai girdėjo, kad vyko nes buvo užsirakinusi vonios kambaryje, bet kiek girdėjo, M. sakė J.: „aš tave užmušiu“ , tada sakė, kaip J. sakė, kad ji čia nebegyvens, nes čia motinos namas. Ji smurto nematė, nes bėgo slėptis, kai prasidėjo konfliktas. Apie 16 val., ji matė M. be sumušimų, pamatė sumušimus, kai M. atėjo pas ją paprašyti cigarečių. Paties konflikto nematė tik girdėjo. Ji pastoviai girdi tuos barnius, ir konfliktus, todėl nori parduoti tą namą, ir nupirkti butą. Gali pasakyti, jog M. dažnai išgeria ir konfliktuoja su jos sūnumi J. ( b. l. 45-46).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei fotolentelės matyti bylai reikšmingos aplinkybės ( b. l. 16-31).
2021 m. liepos 13 d., 2.31 val., J. S. alkotesteriu Alkotest 6810, Nr. ARAA -0129, nustatytas 0,79 promilių neblaivumas (b. l.67).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. liepos 12 d., apie 22.15 val. buvo gautas pranešimas iš OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja mato kaip mušasi sugyventinis ir sugyventinė, abu neblaivūs ir agresyvūs, pranešėja matė kraują. Atvykus į nurodytą adresą juos pasitiko nukentėjusi M. D., kuri paaiškino jog vyko žodinis konfliktas todėl, kad J. S. ir jo mama R. S. įtarė jog M. D. išgėrė alų, bandydama paaiškinti situacija J. S. Jis paėmė raktus nuo namų ir išmėtė M. D. tašę su dokumentais pro duris ir liepė išeiti iš namų. M. D. taip pat jiems paaiškino jog J. S. iš basutės su koja spyrė M. D. ir taip nukrito žemyn laiptais ant nugaros, kaip teigė nukentėjusioji kol ji gulėjo J. S. paėmė už plaukų ir tempė per laiptus, tačiau tiksliai negali paaiškinti su kuo mušė. Asmuo taip patyrė fizinį skausmą. J. S. grįžo namo po 30 minučių, tačiau tiksliai aplinkybių paaiškinti negalėjo, ir teigė jog ji pati parėjo sumušta. R. S. apie įvyki paaiškinti negalėjo nes nieko nematė tik girdėjo kaip jos sūnus ir jo sugyventinė antrame aukšte konfliktavo. R. S. jiems paaiškino jog ji užsirakino vonios kambaryje, nes bijojo sūnaus sugyventinės M. D. nes tampa agresyvi kai būna neblaivi. R. S. taip pat paaiškino jog nukentėjusia pamatė maždaug apie 18 val. ir matė sumušimo žymes. M. D. buvo neblaivi, taip pat ir jos sugyventinis J. S., sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akys paraudusios (b. l. 8).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis J. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad labai supyko ant M., kad ji girta nepagarbiai su juo kalba, todėl nesusilaikė ir trenkė jai kumščiu į veidą, po ko ji nugriuvo, o jis supykęs, paėmė ją už plaukų nutempė į apačią, į pirmą aukštą, pakeliui spyrė jai į nugarą. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės atitinka nukentėjusiosios M. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą bei kitą byloje esančią rašytinę medžiagą.
Taigi, atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, jog kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. J. S. dešinės rankos kumščiu sudavęs sugyventinei M. D. vieną kartą į veido kairįjį skruostą, po ko, rankomis paėmęs už plaukų, nutempė per laiptus iš viršaus į apačią, kur vieną kartą spyrė jai į nugarą, į juosmens sritį, turėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį bei numatyti, kad dėl tokio fizinio kontakto (smūgio į veidą, nugaros ir juosmens sritį) galėjo sukelti nukentėjusiajai M. D. fizinį skausmą, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.
Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, todėl ji laikytina šeimos nare.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. S. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 90).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia; yra vidutinio amžiaus, teistas (b. l. 70-74), administracine tvarka baustas (b. l. 80-85). Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė nenurodė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas pripažįsta, kad atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu prokurorės siūloma bausmė ir jos dydis bei paskirtas įpareigojimas yra proporcingi padarytai veikai. Todėl J. S. skiriama 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė įpareigojant išdirbti 30 valandų per mėnesį ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu, o procesas užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė su paskirta baudžiamojo poveikio priemone.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas J. S. laikiname sulaikyme nuo 2021 m. liepos 12 d., 23 val., iki 2021 m. liepos 13 d., 13.55 val. išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms.
Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. S. laikiname sulaikyme nuo 2021 m. liepos 12 d., 23 val., iki 2021 m. liepos 13 d., 13.55 val. išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, J. S. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.
3. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.