Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) A. D. (A. D.) atstovo advokato kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalies, kuria L. J. nuteistas už 2002 m. rugsėjo 15 d. nusikalstamų veikų padarymą dėl automobilio „Mercedes Benz“ pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį 7500 Lt (60 MGL) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 6250 Lt (50 MGL) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 7500 Lt (60 MGL) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis, ši bausmė subendrinta su jam paskirtomis bausmėmis tuo pačiu nuosprendžiu už analogiškas veikas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 11 250 Lt (90 MGL) dydžio bauda; civilinio ieškovo A. D. ieškinys atmestas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. J. taip pat nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (už 2002 m. liepos 30 d. nusikalstamų veikų padarymą) ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (už 2002 m. rugsėjo 15 d. nusikalstamų veikų padarymą dėl automobilio „VW Golf“). Dėl šių epizodų nuosprendis neskundžiamas.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, kuria civilinio ieškovo atstovo advokato apeliacinis skundas atmestas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti I. P. ir L. S.; dėl jų kasacine tvarka nesiskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, o kasacinį procesą nutraukti, civilinio ieškovo A. D. ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą nagrinėti, nuteistojo L. J. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal skundžiamą nuosprendžio dalį L. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2002 m. rugsėjo 15 d., laikotarpiu nuo 20.00 iki 24.00 val., iš tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus laikiniesiems valstybinio numerio ženklams gauti dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą vilkiku „Mercedes“ (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini) įvežamo automobilio „Mercedes Benz“ su suklastotu identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nors realiai ši transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, nes šis automobilis (tikras identifikavimo Nr. duomenys neskelbtini) 2002 m. rugpjūčio 27–28 d. buvo pavogtas Vokietijoje, Diusedorlfo mieste, iš piliečio U. S.–W.; tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, būdamas atsakingas už jam paskirtos užduoties „Laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimas" vykdymą, pažeisdamas 2002 m. rugpjūčio 12 d. (duomenys neskelbtini) rinktinės vado įsakymu Nr. 233 patvirtintų pareigybės aprašymo 1V.2.13 punkte ir 2001 m. gruodžio 29 d. VSAT prie VRM vado įsakymu Nr. 396 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos nuostatų 344 punkte numatytus reikalavimus – prieš išduodamas laikinuosius valstybinio numerio ženklus neatliko įvežamos autotransporto priemonės apžiūros ir nepatikrino, ar autotransporto priemonės tipas, modelis, spalva, kėbulo, variklio numeriai bei kiti identifikaciniai požymiai atitinka nurodytus registracijos dokumentuose, taip pat suklastodamas tikrą dokumentą – 2002 m. rugsėjo 15 d. prašymą išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus, grafose „Tarnybinės žymos“ padarė žinomai melagingus įrašus apie automobilio tikrinimą, šį prašymą patvirtino savo parašais, vardiniu spaudu bei uždėjo pamainos spaudą (duomenys neskelbtini); taip neteisėtai tyrimo metu nenustatytam asmeniui išdavė laikino valstybinio numerio ženklą (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu buvo neteisėtai Lietuvoje legalizuotas pavogtas automobilis.

Tokiais nusikalstamais veiksmais L. J. šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Dėl tokių valstybės tarnautojo L. J. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Kasaciniu skundu nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) atstovas advokatas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartį, priteisti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM ir nuteistojo L. J. solidariai 23 300 Lt nukentėjusiojo A. D. naudai turtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti atlyginti civiliniam ieškovui visas turėtas teismo ir atstovavimo išlaidas.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Spręsdami civilinio ieškinio klausimą teismai neįsigilino ir neteisingai įvertino žalos teisinius ir faktinius pagrindus, jos buvimo realumą, pagrįstumą. CK 6.247 straipsnyje įstatymų leidėjas civilinę atsakomybę už žalą, tarp jų ir atsiradusią dėl valdžios institucijų ir pareigūnų neteisėtų veiksmų, sieja su skolininko veiksmų rezultatu. Byloje nustatyta, kad L. J., kaip valstybės pareigūnas, asmeniškai neteisėtai išdavė laikinuosius valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) automobiliui, padarydamas žinomai melagingus įrašus apie automobilio tikrinimą, ir jį nustatyta tvarka įregistravo (vykdydamas VĮ „Regitra“ deleguotas funkcijas), taip neteisėtai Lietuvoje legalizuodamas Vokietijoje vogtą automobilį. Tik tokiu būdu legalizuotas automobilis tapo pirkimo–pardavimo objektu (preke) ir tuo pagrindu pagal neegzistuojančios bendrovės 2002 m. spalio 7 d. pažymą–sąskaitą Nr. 942129 automobilis buvo parduotas A. D., tačiau tos pačios dienos vakare įsigytas automobilis buvo sulaikytas Medininkų pasienio punkte, kaip vogtas Vokietijoje. Kasatorius teigia, kad jeigu automobilis „Mercedes Benz Vito“ nebūtų pareigūno L. J. 2002 m. rugsėjo 15 d. neteisėtai užregistruotas Lietuvoje, jo nebūtų galima nustatyta tvarka parduoti ir A. D. nebūtų patyręs žalos ir nuostolių dėl iš jo pasienyje paimto automobilio teisėtam ir sąžiningam savininkui. Tokiais savo veiksmais nuteistasis L. J. padarė nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių nukentėjusysis tiesiogiai patyrė turtinę 23 300 Lt žalą, todėl nuteistasis L. J. kartu su VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM turi atlyginti solidariai A. D. padarytą žalą.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia pavojinga veika (piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu), pavojingais padariniais (didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu), priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Taikant BK 228 straipsnį, žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žalos pobūdį, kokias teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir kt.). Tačiau abiejų instancijų teismai, spręsdami civilinio ieškinio klausimą, pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sąsajumo–liečiamumo principą, nukentėjusiojo logiškus ir nuoseklius parodymus palaikė nepakankamais ir jų praktiškai neištyrė, taip pat nesivadovavo BPK 10 skyriaus (BPK 109–118 straipsnių) normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą baudžiamojoje byloje.

Kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas, o kasacinis procesas nutrauktinas, nes paduotas kasacinis skundas neatitinka šio Kodekso reikalavimų.

Pagal BPK 367 straipsnio 1 dalį apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį remiantis šio Kodekso 369 straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę prokuroras, nukentėjusysis, jo atstovas, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą.

Taigi apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka turi teisę tik įstatyme išvardyti proceso dalyviai. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad jis paduotas nukentėjusiojo A. D. atstovo, tačiau, baudžiamosios bylos duomenimis, A. D. baudžiamosios bylos procese dalyvavo kaip civilinis ieškovas, o jo atstovas advokatas V. Martyšius kaip civilinio ieškovo atstovas. Prokuroro 2003 m. liepos 17 d. nutarimu A. D., patenkinus jo prašymą, pripažintas civiliniu ieškovu. Jo atstovas advokatas V. Martyšius ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat dalyvavo kaip civilinio ieškovo atstovas. Pagal teismo posėdžio protokolą jam išaiškintos civilinio ieškovo teisės, reglamentuotos BPK 110 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą civilinis ieškovas (ir jo atstovas) dalyvauja nagrinėjant bylą tik pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Nustačius šias aplinkybes, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka šio Kodekso reikalavimų, nes paduotas asmens, neturinčio teisės apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ir nutartį kasacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Civilinio ieškovo A. D. atstovo advokato kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, o kasacinį procesą nutraukti.