- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- e2S-1223-580/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26716-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- E. G.
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. G. (anksčiau J. Š. (J. Š.)) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, prašė iš atsakovo E. G. priteisti 360,32 Eur skolą, 90,13 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 360,32 Eur skolos, 90,13 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 450,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-07-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovas prašė atnaujinti terminą prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-22 nutartimi atsakovo prašymą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo atmetė, o pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti. Panevėžio apygardos teismas 2017-11-14 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino atsakovui terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Apylinkės teismas nurodė, kad: sprendimas už akių priimtas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Nors atsakovas nurodė, jog išvykęs į užsienį ir Lietuvos Respublikoje negyvena, tačiau išvykimo nedeklaravo Gyventojų registre, taip apsunkindamas galimybę įteikti procesinius dokumentus. Atsakovas yra pasikeitęs vardą į pavardę, tačiau šio fakto taip pat neišviešinęs Gyventojų registre, dar labiau apsunkindamas galimybę atsakovą surasti. Sutarties su pradiniu kreditoriumi sudarymo metu atsakovas buvo nurodęs savo adresą (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas nurodė, kad butas parduotas, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų informavęs kreditorių apie savo gyvenamąją vietą;pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties, neginčijo skolos buvimo fakto. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų sprendimo už akių neteisėtumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas E. G. atskiruoju skundu prašė: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti; konstatavus pareiškimo reikalavimų trūkumus, kurie sudaro realią kliūtį atlikti pareiškimo išnagrinėjimo procesinį veiksmą ir dėl to reikalauja trūkumų šalinimo – proceso atnaujinimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių. Atsakovas 2017-05-11 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškinį ginčija, nes ieškovas reikalauja skolos, kuriai suėjo 10 metų senaties terminas ir atsakovui nebuvo suteikta procesinė galimybė pareikalauti pritaikyti ieškinio senatį. Atsakovas aiškiai nurodė, kad, teismui atnaujinus bylą, prašys taikyti ieškinio senatį. Atsakovas reikalavimo taikyti ieškinio senatį nesuformulavo pareiškimo reikalavimuose, tačiau tokie pareikšimo netikslumai nėra kliūtis. Kilus abejonei dėl sprendimo už akių teisėtumo, teismas privalo panaikinti tokį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nustačius pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo reikalavimų trūkumus, taikomas trūkumų šalinimo institutas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas) arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Apeliantas įrodinėja abi CPK 288 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose nurodytas aplinkybes.
Dėl atsakovo nurodytų teiginių įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
Tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (El. b. l. 28–29), tiek atskirajame skunde (El. b. l. 110–112) apeliantas nurodė, jog atsakovui nebuvo suteikta galimybė pareikalauti pritaikyti ieškinio senatį, kurią pritaikius ieškinio reikalavimai būtų atmesti. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas reikalavimą priteisti 360,32 Eur skolos bei 90,13 Eur palūkanų kildina iš tarp pradinės kreditorės UAB ,,Bitė Lietuva” ir atsakovo 1995-10-24 sudarytos Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutarties Nr. 5013/0008 (El. b. l. 7, 13) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos. Pradinis kreditorius atsakovui atsiskaityti pateikė 1998-05-31 sąskaitą faktūrą, pagal kurią atsakovas pradiniam kreditoriui turėjo sumokėti 380,83 Eur iki 1998-06-15 (El. b. l. 6). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinis kodeksas (įsigaliojęs 2001-07-01) taikomas prievoliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems po Civilinio kodekso įsigaliojimo. Sąskaita už suteiktas paslaugas atsakovui buvo išrašyta 1998-05-31, todėl byloje turi būti taikomos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (toliau- 1964 m. CK) (redakcija, galiojusi nuo 1998-03-27 iki 1998-06-24). 1964 m. CK 86 straipsnyje nustatyta, kad ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Atsakovas pradinio kreditoriaus sąskaitą turėjo apmokėti iki 1998-06-24, todėl laikytina, jog pradiniam kreditoriui teisė į ieškinį atsirado 1998-06-25. 1964 m. CK 84 straipsnyje nurodyta, kad nustatomas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Reikalavimui apmokėti 380,83 Eur sąskaitą ieškinio senaties terminas pasibaigė 2001-06-25, t. y. dar iki naujojo CK įsigaliojimo. Tiek 1964 m. CK 85 straipsnyje, tiek dabar galiojančio CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį yra pagrindas atmesti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu atsakovas būtų pareiškęs prašymą taikyti ieškinio senatį, ieškovo reikalavimas, kildinimas iš 1998-05-31 sąskaitos, galėtų būti atmestas vien ieškinio senaties pagrindu. CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas turi būti sistemiškai taikomas su CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kas nagrinėjamu atveju reikštų, jog apylinkės teismas turėjo vertinti atsakovo nurodytą argumentą, susijusį su ieškinio senaties taikymu. Argumentams dėl ieškinio senaties taikymo šiuo atveju papildomų įrodymų pateikti nereikėjo, kadangi ieškinio senaties nustatymo klausimą galima atlikti pagal bylos medžiagą.
Tai, kad atsakovas nurodydamas pareiškimo dalyką tiesiogiai nesuformulavo prašymo taikyti ieškinio senatį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina pareiškimo trūkumu. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimą vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, t. y. teismo sprendimas, priimtas už akių, gali būti peržiūrėtas, jeigu yra pateikiami duomenys, kad jis gali būti nepagrįstas. Šiuo atveju yra duomenų, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovo ieškinys gali būti nepagrįstas.
Dėl teisės priimti sprendimą už akių
Sprendimo už akių priėmimo momentu galiojusios CPK 285 straipsnio 1 ir 3 dalies 1 punkto analizė leidžia teigti, jog sprendimas už akių negali būti priimtas tais atvejais, kai procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį. Viena vertus, sutiktina su atsakovu, jog šioje byloje Panevėžio apygardos teismas 2017-11-14 nutartyje pasisakė, jog atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie prasidėjusį teisminį procesą dėl objektyvių priežasčių, todėl dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas jau nebepasisako. Kita vertus, negalima ignoruoti aplinkybės, jog Panevėžio apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nagrinėjo ne sprendimo už akių peržiūrėjimo, bet termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo klausimą. Sprendžiant, ar byloje apylinkės teismas apskritai turėjo teisę priimti sprendimą už akių pritartina apylinkės teismo išvadoms, jog atsakovas nei pradiniam kreditoriui, pagal Sutarties 2.2.3 punktą (El. b. l. 13), nei kitiems tretiesiems asmenims, tarp jų ir Gyventojų registrui, neišviešino aplinkybės, jog yra išvykęs į Kanadą, t. y. neatliko pareigos, numatytos Gyventojų registro įstatymo 7 straipsnyje. Iš byloje esančios Sutarties matyti, jog atsakovas savo registracijos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), o adresas sąskaitų siutimui, parašytas ranka, neįskaitomas (El. b. l. 7). Tai reiškia, jog apylinkės teismui, net ir atlikus Panevėžio apygardos teismo 2017-11-14 nutartyje nurodytus papildomus veiksmus, susijusius su atsakovo informavimu apie teisminį procesą, bylos procesinė baigtis būtų buvusi analogiška. Nei ieškovas, nei apylinkės teismas negalėjo žinoti aplinkybės, jog ieškovas yra išvykęs į Kanadą. Vertinant situaciją iš esmės, byloje egzistavo teisinės prielaidos sprendimo už akių priėmimui. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių pagrįstumui. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sprendimo už akių peržiūrėjimą reguliuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai apribojo atsakovo teisę į tinkamą teismo procesą, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atsakovo E. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.