- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-150-382-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- M. G., S. J.
- Advokatai
- Audronė Matiukienė
- Kategorijos
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. G. ir S. J. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. nuteistas dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 187 str. 3 d. dvidešimčiai parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartimi nustatytos bausmės neatlikta dalimi, galutinė bausmė paskirta dveji metai dešimt mėnesių laisvės atėmimo.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
S. J. pagal BK 180 str. 2 d. nuteistas dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 187 str. 3 d. dvidešimčiai parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš M. G. bei S. J. solidariai A. P. priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. ir S. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2008-10-29, apie 20 val. 30 min., S. J. išlaužus A. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų staktą, įsibrovė į gyvenamąją patalpą, kur S. J. nuo laido nutraukus laidinio telefono ragelį ir taip jį sugadinus, iš nukentėjusiojo A. P. reikalavo pinigų, grasino tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, t. y. jį sumušti. Negavę pinigų, M. G. suėmė rankomis A. P. už kaklo, smaugė nukentėjusįjį, sudavė jam kumščiu vieną smūgį į kairįjį smilkinį, taip pavartojo fizinį smurtą bei padarė A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. S. J. kambaryje nuo stalo pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausančius 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 1600 su jame įdėta 10 Lt vertės SIM kortele, bei iš piniginės, buvusios virtuvėje ant palangės, pagrobė A. P. priklausančius 290 Lt, t. y. užvaldė turto už 450 litų. Išeidamas iš buto M. G. , pagrasindamas A. P. niekam nepranešti apie jų įvykdytą nusikaltimą, trenkė į grindis kėdę ir ją sulaužė. Iš viso sugadino ir sunaikino A. P. priklausančio turto už 140 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo nuosprendį pakeisti ir jo veiką iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 180 str. 1 d. Teigia, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė, nes teismas nevertino aplinkybės, kad į butą niekas nesibrovė. S. J. patraukus už rankenos, A. P. buto durys atsidarė pačios, t. y. patenkant į butą nebuvo naudojami nei įrankiai, nei jėga. Kad durys ir stakta buvo ne kartą sugadintos, o vėliau taisytos, patvirtina ir pats nukentėjusysis. Nuteistasis teigia, kad įeinant į butą jo vaidmuo buvo pasyvus, nes jis buvo įsitikinęs, jog į patalpą pateko S. J. paprasčiausiai atidarius duris.
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo nuosprendį pakeisti ir jo veiką iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 180 str. 1 d., pritaikyti BK 75 str. 1 d. ir bausmės vykdymą atidėti. Teigia, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pripažįsta, kad jis su M. G. apiplėšė A. P. , tačiau kitokiomis aplinkybėmis, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Mintis apiplėšti nukentėjusįjį kilo po to, kai jis ir M. G. , patekę į butą, negavo degtinės, kurios ir ėjo. S. J. teigia, kad durų niekas nelaužė, o prieš šias atidarant, jis pasibeldė, bet kai niekas neatsiliepė, patraukė durų rankeną ir jos atsidarė. Normalios ir nesugadintos durys dėl tokio truktelėjimo nebūtų atsidariusios. Kad durys buvo sugadintos iki įvykio, pripažino ir pats nukentėjusysis.
Skiriant jam bausmę, būtina įvertinti, kad jis žalą nukentėjusiajam atlygino, atsiprašė, o artimiausiu metu ketina atlyginti ir priteistą neturtinę žalą. Nors prieš daug metų ir buvo teistas, tačiau teistumas jau išnykęs. Prašo atsižvelgti į tai, kad būdamas užsienyje darbo metu buvo sužalotas ir ruošia dokumentus neįgalumo lygiui nustatyti.
Nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė prašo nuteistųjų skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas, pagrįstas ir faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl nuteistųjų M. G. ir S. J. kaltės, jų nusikalstamas veikas kvalifikavo tinkamai.
Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, pavartojant fizinę ar psichinę prievartą ar grasinant tuoj pat ją pavartoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam priešintis. Pagal BK 180 str. 2 d., be kitų atvejų, atsako ir tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių. Nors nuteistieji apeliaciniuose skunduose teigia, kad nukentėjusiojo buto durų neišlaužė, ši jų gynybinė versija paneigta teismo ištirtais įrodymais. Nukentėjusysis A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo buto durys buvo užrakintos, o M. G. ir S. J. jas išlaužė, be to, niekas nesibeldė. Įėjęs G. griebė jį už gerklės, kumščiu vieną kartą sudavė į galvą, sulaužė kėdę. (b. l. 157–158). Aukštesniosios instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kadangi juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog durų staktoje yra atplėšta medžio dalis, į kurią įtvirtinta durų spynos metalinė juostelė. Juostelė yra laisva (b. l. 5–12). Akivaizdu, kad spynai sugadinti buvo panaudota fizinė jėga. Be to, liudytoja A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarą pamatė praviras kaimyno A. P. buto duris. A. P. prašė pakviesti N. ir jai pasakė, kad pas jį išplėšė duris, nupjovė telefono laidą. A. M. patvirtino, jog matė, kad nupjautas telefono laidas, sulaužyta kėdė (b. l. 158). Specialisto išvadoje Nr. G404/08(11) (b. l. 20) nurodyta, kad A. P. kairio smilkinio audinių patinimas ir poodinė kraujosruva ant smilkinio galėjo atsirasti sudavus kietu buku daiktu, galbūt kumščiu, o sužalojimo laikas atitinka nukentėjusiojo nurodytą įvykio laiką. Taigi įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. G. ir S. J. pagrįstai nuteisti pagal BK 180 str. 2 d. bei pagal BK 187 str. 3 d.
Nors M. G. apeliaciniame skunde teigia, kad įeinant į butą jo vaidmuo buvo pasyvus, tačiau įstatymas nereikalauja, kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant, visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 str. dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju laikomas ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (grobė turtą ir vartojo smurtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius, aprašytus BK 180 str. (tik grobė turtą arba tik vartojo smurtą). Nors pats M. G. nukentėjusiojo buto durų ir nelaužė, tačiau savo veiksmais prisidėjo prie nusikalstamo sumanymo realizavimo. Iš nukentėjusiojo, liudytojo, pačių nuteistųjų parodymų bei iš kitų įrodymų nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad M. G. ir S. J. , pastarajam išlaužus nukentėjusiojo buto duris, o M. G. pavartojus smurtą prieš A. P. , pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, todėl teismas pagrįstai nuteisė tiek M. G. , tiek ir S. J. dėl nukentėjusiojo A. P. apiplėšimo įsibraunant į patalpą.
Nėra pagrindo tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus ir dėl bausmių. Nuteistieji padarė baudžiamąjį nusižengimą bei sunkų smurtinį tyčinį savanaudišką nusikaltimą, už kurį jiems skirtos realios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. S. J. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiajam atlygino žalą. Kad M. G. ir S. J. atlygino A. P. padarytą turtinę žalą, pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai paminėjo nuosprendyje ir pakankamai atsižvelgė skirdamas dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės nei BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Skirdamas nuteistiesiems bausmes, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinių skundų argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtas galutines subendrintas bausmes aiškiai per griežtomis ir jas švelninti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 str. 1 d. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tačiau pažymėtina, kad šis Baudžiamojo kodekso straipsnis nenumato bausmės vykdymo atidėjimo asmenims, nuteistiems už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl S. J. taikyti BK 75 str. 1 d. nėra galimybės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistųjų M. G. ir S. J. apeliacinius skundus atmesti.