Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-10 · Civilinė byla Nr. 2-205/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-10
Bylos Nr.
2-205/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Artūras Driukas, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
Ieškovas
DnB NORD bankas
Trečiasis asmuo
"Macro Investment"
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-205/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-7498-178/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD bankas ieškinį J. M., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Macro Investment“ dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovo J. M. 15 881 888 Lt žalą, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ne mažesnei negu 15 881 888 Lt sumai areštuoti atsakovui - J. M. priklausantį turtą: 1) nekilnojamus bei kilnojamus daiktus, akcijas, obligacijas, turtines teises ir kitą turtą, iš jų ir bendrą su kitais asmenimis, esantį pas jį, trečiuosius asmenis ar priklausantį gauti iš kitų asmenų, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti, atitinkamus draudimus registruojant viešuosiuose registruose, tačiau leidžiant šiuo turtu naudotis pačiam atsakovui; 2) nesant tokio turto ar jam esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis arba priklausančias gauti iš kitų asmenų, uždraudžiant jomis disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti.

Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodė, jog prašoma priteisti suma yra didelė, atsakovas elgiasi nesąžiningai, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

Teismas nutartyje nurodė, kad didelė ieškinio suma nesuponuoja besąlygiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ši aplinkybė turi būti vertinama ir kitų aplinkybių kontekste.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovas yra trečiojo asmens UAB „Macro Investment“ kreditorius, o atsakovas - pagrindinis trečiojo asmens akcininkas ir vadovas. Ieškinys iš esmės yra grindžiamas tuo, kad tretysis asmuo ieškovui negrąžina kredito pagal kreditavimo sutartį Nr. 2236-07IV ir kredito linijos sutartį Nr. 2237-07TV, o atsakovas, būdamas trečiojo asmens vadovas ir pagrindinis akcininkas, atliko neteisėtus veiksmus, sumažinusius UAB „Macro Investment“ turtą, todėl UAB „Macro Investment“ gali būti nepajėgus grąžinti kreditą. Ieškovas nurodė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų jis patyrė žalą, kurią turi atlyginti atsakovas. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas AB DnB NORD bankas yra pateikęs ieškinį atsakovui UAB „Macro Investment“ dėl skolos priteisimo (civ.b. Nr. 2-4832-450/2010), taip pat ieškinį atsakovams UAB „Macro Investment“, AB „VILMA“, UAB „MEDALPAS“, Lietuvos ir Vokietijos UAB „GEALAN BALTIC“ ir AS „UniCredit Bank“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir priverstinės hipotekos nustatymo (civ.b. Nr. 2-7010-798/2010). Iš jų matyti, kad AB DnB NORD banko pagrindinis tikslas yra susigrąžinti paskolintas lėšas pagal kredito sutartis, todėl realių nuostolių atsiradimas ir jų dydis šioje byloje yra glaudžiai susijęs su kitų bylų baigtimi. Todėl, pasak teismo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikia vertinti ne tik šios bylos aplinkybes apie ieškovo nurodomą žalą, bet ir kitų paminėtų bylų kontekstą dėl ieškovo paskolintų lėšų atgavimo galimybės apskritai. Teismas nurodė, kad UAB „Macro Investment“ įsipareigojimų pagal minėtas kreditavimo sutartis užtikrinimui buvo įkeistas UAB „Macro Investment“, taip pat ir paties atsakovo bei jo sutuoktinės turtas. Nutarčių civilinėse bylose Nr. 2-4832-450/2010 ir Nr. 2-7010-798/2010 pagrindu teismas nustatė, kad pagal UAB „Turto spektras“ nekilnojamojo turto ataskaitą ieškovui įkeisto turto vertė yra 107 454 000 Lt, bei nurodė, kad galima manyti, jog įkeisto turto vertė viršija UAB „Macro Investment“ įsiskolinimo ieškovui sumą. Šalims teikiant skirtingas įkeisto turto įvertinimo sumas, šiuo metu, pasak teismo, nėra pakankamai apibrėžti galimi ieškovo galutiniai nuostoliai dėl paskolos negrąžinimo, o neatmestina, kad jų ir apskritai gali nebūti tuo atveju, jei vis tik pasirodytų, jog įkeisto turto pakaks kreditams grąžinti. Ieškovo tikslas, kurio jis siekia reikšdamas šį ir kitus paminėtus ieškinius, teismo nuomone, būtų pasiektas vien tik išsprendus minėtas bylas. Teismas taip pat nurodė, kad, tenkinus ieškovo prašymą, galėtų būti pažeisti ekonomiškumo ir šalių interesų užtikrinimo proporcingumo principai. Tai, jog teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių kitose bylose, pasak teismo, negali būti pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, nes ieškovas tose bylose priimtas nutartis turi teisę skųsti (ir yra apskundęs) apeliacine tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovas AB DnB NORD bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą patenkinti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas ignoravo faktą, jog byloje yra visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir prielaidos. Atsakovas kryptingai veikė priešingai ieškovo interesams, jam pareikšto reikalavimo suma yra labai didelė: atsakovas yra fizinis asmuo, o tai savaime preziumuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Atsakovas operatyviau ir paprasčiau, nei juridinis asmuo, gali disponuoti savo turtu, o perleidus turtą tretiesiems sąžiningiems asmenims, tokio turto išreikalavimas taptų praktiškai neįmanomas (CK 4.96 str. 1 d.). Teigia, kad teismas pažeidė CPK reikalavimus, numatančius pareigą pateikti kiekvieno pareikšto prašymo faktinį ir teisinį įvertinimą, pagrįstą visapusišku visų byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, ir motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodyti motyvus, kodėl atmeta vienus argumentus ir įrodymus ir remiasi kitais.

2. Teismas neįvertino, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo ir šalių interesų proporcingumo užtikrinimo principus, nes jis prašė taikyti būtent tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka ieškinio reikalavimus ir nereikalauja nepagrįsto atsakovo teisių suvaržymo.

3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos analogiškose bylose. Vertinant ieškovo ieškinio reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes, atsakovui ieškinio suma yra labai didelė. Todėl ieškovo prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas.

4. Teismas nepagristai susiejo jam patikėtą nagrinėti bylą su kitomis. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atsakovui reiškiamas ne dėl kreditų grąžinimo, o dėl žalos, kurią ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo, kaip UAB „Macro Investment“ vadovo ir kontroliuojančio akcininko, veiksmų. Atsakovo veiksmais, praradus AB „Vilma“ kontrolę, buvo neteisėtai sumažintas UAB „Macro Investment“ mokumas. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartys jau yra nutrauktos, o gauti kreditai ieškovui negrąžinti, taip pat jog įkeisto turto nepakanka visiems ieškovo reikalavimams padengti, o atsakovas jau atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas jau dabar patyrė realią žalą, ieškinys reiškiamas dėl civilinės atsakomybės už AB „Vilma“ kontrolės praradimą atsakovui taikymo.

5. Teismas nepagrįstai sprendė ieškinio pagrįstumo klausimą, konstatuodamas, jog nemato realių nuostolių ir kad šiuo metu nėra pakankamai apibrėžti galimi ieškovo galutiniai nuostoliai. Teismas nepagrįstai pateikė išankstinę nuomonę dėl bylos galutinio išsprendimo, nepagrįstai nurodė, kad ieškovo tikslas, kurio jis siekia reikšdamas šį ir kitus ieškinius, būtų pasiektas vien tik išsprendus minėtas bylas. Net ir išsprendus palankiai ieškovui minėtas civilines bylas, jo patirta reali žala dėl AB „Vilma“ kontrolės praradimo lieka. Minėtų civilinių bylų išsprendimas dar negarantuoja ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo.

6. Teigia, kad įkeisto turto nepakanka visiems ieškovo reikalavimams visiškai padengti. Teismas turėjo vadovautis įkeisto turto įvertinimu, kurį atliko UAB „Resoliution advisers“ ir kurį ieškovas pateikė kartu su ieškiniu. Teismas nenurodė, kodėl nesivadovavo šia ataskaita. UAB „Resoliution advisers“ ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja vieningą praktiką, jog būtent likvidacinė vertė atspindi tokio turto vertę, nes ją lemia specifinės turto priverstinio pardavimo sąlygos. Todėl ieškovas vadovavosi būtent likvidacine įkeisto turto verte, kaip labiausiai tikėtina šio turto pardavimo kaina priverstinio išieškojimo procese

7. Teismas nepagrįstai vadovosi kitose bylose naudojamu ieškovo naudai įkeisto turto vertinimu, kurį atliko UAB „Turto spektras“ (CPK 183 str. 3 d., 185 str. 1 d.). Atkuriamosios vertės metodas, panaudotas UAB „Turto spektras“ ataskaitoje, pasirinktas nepagrįstai, nes jis netinka tokio tipo objektams vertinti. Byloje turi būti nustatyta ne kokios pinigų sumos reikėtų tokiam objektui pastatyti (sukurti), o už kokią kainą turtas galėtų būti parduodamas rinkoje. UAB „Resolution advisers“ turto vertinimo ataskaitoje gamybinės bazės vertė buvo nustatyta lyginamosios vertės metodu, todėl nustatyta 46 500 000 Lt turto rinkos vertė laikytina teisinga. Vadovaujantis naudojimo pajamų vertės metodu, UAB „Resolution advisers“ nustatyta objekto vertė dar mažesnė - 43 100 000 Lt. Formuluodamas pavedimą turto vertintojams nustatyti turto atkuriamąją vertę ir tokiu būdu nulemdamas atkuriamosios vertės vertinimo metodo pasirinkimą, sąlygojantį didesnės vertinamo objekto vertės nustatymą, užsakovas pasielgė nesąžiningai.

7. Įkeisto turto nepakanka ieškovo reikalavimams visiškai padengti. Paties UAB „Macro Investment“ įsiskolinimo ieškovui suma yra 95 703 817,02 Lt. Neįkeisto turto vertę ieškovas nustatė, remdamasis UAB „Macro Investment“ 2009 m. spalio 27 d. balanso duomenimis, todėl nustatyta kito turto vertė, lygi 14 195 627 Lt neturėtų būti ginčijama. Netgi vadovaujantis UAB „Turto spektras“ nustatyta turto rinkos verte (107 454 000 Lt), galima teigti, jog įkeisto turto nepakanka ieškovo reikalavimams patenkinti. Net jei įkeistas turtas būtų realizuotas (64 472 400 Lt) bei likęs UAB „Macro Investment“ turtas (14 195 627 Lt), viso šio turto kartu paėmus nepakanka UAB „Macro Investment“ įsiskolinimui ieškovui padengti, nes iš 27 717 741,26 eurų (arba 95 703 817,02 Lt) įsiskolinimo sumos lieka nepadengta net 17 035 790 Lt suma (95 703 817,02 Lt - 64 472 400 Lt - 14 195 627 Lt). Ieškovo reikalavimas nėra užtikrintas jokia forma ir jokiu turtu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas J. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad teismas atsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir prielaidas. CPK 144 straipsnio 1 dalies norma nenumato jokių apribojimų, teismui nustatant ir vertinant aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Teismas atsižvelgė ir į aplinkybę, kad sprendimo įvykdymas šioje byloje priklauso nuo to, ar UAB „Macro Investment“ bei atsakovo įkeisto turto užteks banko reikalavimams patenkinti. Ieškovo prašyme šios aplinkybės ir yra nurodytos, todėl teismas tik įsitikino jų pagrįstumu, o ne tikrino ieškinio ar kitų bylų pagrindus. Teismas įvertino, kad ieškovo reikalavimas atsakovui atlyginti žalą kyla iš kreditavimo sutarčių, sudarytų su trečiuoju asmeniu UAB „Macro Investment” ir įsitikino, kad realus nuostolių atsiradimas ir jų dydis byloje yra glaudžiai susijęs su kitų iškeltų bylų baigtimi. Teismas nustatė, jog trečiojo asmens UAB „Macro Investment“ įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartis užtikrinimui buvo įkeistas UAB „Macro Investment“, o taip pat atsakovo bei jo sutuoktinės turtas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1075/2010, kurioje tarp ieškovo šioje byloje ir UAB „Macro Investment“ buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, jog UAB „Macro Investment“ turto hipoteka jau yra pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių AB DNB Nord bankui taikymo tikslas, nes yra duomenų apie pakankamą UAB „Macro Investment“ įkeisto turto, skirto banko reikalavimams užtikrinti, vertę. Teigia, kad ginčas dėl turto kainos yra materialaus pobūdžio, todėl negali būti nagrinėjamas, sprendžiant klausimą dėl procesinių normų taikymo. Todėl teismas pagrįstai nesprendė įkeisto turto įvertinimo kainų pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Šioje byloje kilo klausimas, ar ieškovui AB DnB NORD bankui įkeisto turto pakanka šioje byloje jo pareikštam reikalavimui užtikrinti ir ar yra pagrindas atsakovo J. M. turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovui J. M. pareikštojo ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, kad ieškinį šioje byloje jis reiškia kaip kreditorius, suteikęs trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Macro Investment“ kreditą, siekdamas apginti savo, kaip kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, nes dėl ieškinyje nurodytų, ieškovo įsitikinimu, neteisėtų, ekonomiškai nepagrįstų atsakovo J. M. , kaip kontroliuojančio UAB „Macro Investment“ akcininko, veiksmų, kuriais buvęs sumažintas įmonės mokumas, iš jo buvusi atimta galimybė patenkinti savo reikalavimą šioje byloje reiškiamo ieškinio dėl žalos atlyginimo suma. Taigi šioje byloje pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindu esančias aplinkybes pats ieškovas betarpiškai susiejo su jo galimybės gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš skolininko UAB „Macro Investment“ sumažėjimu. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pareikšto ieškinio užtikrinimui klausimą, pagrįstai nagrinėjo aplinkybes, susijusias su ieškovo reikalavimo, kilusio iš kredito sutarčių, skolininkui trečiajam asmeniui UAB „Macro Investment“, įvykdymo užtikrinimu ir nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ieškinio pagrįstumo klausimą.

Skundžiama nutartimi teismas ieškovo AB DnB NORD banko prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui netenkino, padaręs išvadą, kad ieškovui įkeisto turto vertė viršija UAB „Macro Investment“ įsiskolinimo ieškovui sumą.

Ieškovas atskiruoju skundu nesutinka su tokia teismo išvada ir teigia, kad įkeisto turto nepakanka visiems ieškovo reikalavimas užtikrinti, kad, pardavus įkeistą UAB „Macro Investment“ turtą už 64 472 400 Lt ir kitą įmonės turtą už 14 195 627 Lt, lieka neužtikrinta 17 035 790 Lt suma – ieškovo reikalavimo, pareikšto UAB „Macro Investment“, dalis. Teigia, kad ieškovo reikalavimas atsakovui J. M. nėra užtikrintas jokiomis priemonėmis. Tačiau sutikti su tokiais ieškovo argumentais nėra pagrindo.

Kaip patvirtina bylos duomenys, tarp jų ir paties ieškovo šioje byloje pareikšto ieškinio turinys, ieškovas pagal 2007 m. rugpjūčio 31 d. kreditavimo sutartį ir tos pačios dienos kredito linijos sutartį UAB „Macro Investment“ suteikė kreditus – atitinkamai 26 066 000 Eurų ir 4 000 000 Eurų. Šių kreditų grąžinimui buvo įkeistas UAB „Macro Investment“ ir J. M. turtas – gamybinis kompleksas ir žemės sklypas, esantys Guostų km., Trakų rajone. Ieškinio priedų sąrašas patvirtina, kad sutartinės hipotekos lakštai buvo sudaromi 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. Nors, pasak apelianto, UAB „Macro Investment“ 2010 m. kovo 18 d. buvo skolingas ieškovui net 27 717 741,26 eurų, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, sumažėjus įkeisto turto vertei, bankas būtų paprašęs papildomų kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių. Bankas neprašė UAB „Macro Investment“ ir J. M. įkeisti papildomą turtą, laiduoti už prievolių įvykdymą ir pan. Taigi, bankas tokiu savo elgesiu iš esmės patvirtino, kad nuo sutarčių sudarymo laikotarpio įkeisto turto vertė žymiai nesikeitė, tuo labiau, kad įkeitimo sandoris buvo sudarytas ir 2009 m., kai turto vertė jau galėjo būti sumažėjusi.

Nors apeliantas ir pateikė UAB „Resolution adviser“ turto vertinimo pažymą, kurioje nurodyta įkeisto turto rinkos vertė, buvusi 2010 m. gegužės 3 d. - 46 500 000 Lt, o likvidacinė vertė – 27 000 000 Lt, tačiau ši pažyma nepatvirtina tokio žymaus įkeisto turto vertės pasikeitimo, sumažėjimo, lyginant su turto įkeitimo dieną buvusia verte. UAB „Turto spektras“ turto vertinimas, atliktas iš esmės tą patį 2010 m. gegužės mėnesį, patvirtina žymiai didesnę įkeisto turto vertę, tad iš esmės paneigia UAB „Resolution adviser“ nustatytą įkeisto turto vertę. Nors apeliantas nesutinka, kad šioje byloje būtų naudojama į kitą bylą pateikta turto vertinimo pažyma, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo atsisakyti vertinti šios pažymos, kaip įrodymo, ir šioje byloje, tuo labiau, kad minėtoje pažymoje nustatytos aplinkybės turi esminės įtakos, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šioje byloje.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, priimta laikinųjų apsaugos priemonių klausimu civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko ieškinį UAB „Macro Investment“ dėl skolos priteisimo, nustatė, kad ieškovui įkeisto turto realiai pakaktų teismo sprendimo dėl jo pareikštų reikalavimų - 95 703 817,02 Lt - tenkinimo įvykdymui užtikrinti. Šia įsiteisėjusia teismo nutartimi, priimta byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytos aplinkybės (prejudiciniai faktais) iš naujo neįrodinėtinos (CPK 182 str. 2 d.).

Apeliantas, teigdamas, jog UAB „Macro Investment“ įkeisto turto nepakanka ir lieka neužtikrinta 17 035 790 Lt suma, remiasi įkeisto turto pardavimo verte - 64 472 400 Lt, t.y. žymiai mažesne verte, nei UAB „Resolution adviser“ turto vertinimo pažyma yra nustatyta turto vertė, tad toks skaičiavimas nėra pagrįstas.

Teisėjų kolegija, remdamasi šioje byloje pateiktais duomenimis, daro išvadą, kad ieškovui įkeisto turto realiai pakanka ir šioje byloje jo pareikšto 15 881 888 Lt dydžio reikalavimo įvykdymui užtikrinti ir nėra objektyvaus pagrindo taikyti papildomus ribojimus atsakovui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasKonstantinas GurinasDonatas Šernas