Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. F. (buvusi pavardė – S.) gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. vasario 5 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. F. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. F. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, E. F. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesnysis teismas, vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri jau šiuo metu leistų taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Abejonių tam tikrais teigiamais E. F. asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi 12-toje klasėje, vykdė individualią veiklą, o vėliau įsidarbino ir MB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba iki šiol. Be to, jis savanoriškai kreipėsi dėl galimybės vykdyti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įkalinimo įstaigos psichologės organizuotoje individualioje intervencijoje, Smurtinio elgesio prevencijos paskaitoje, išklausė Teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimų programą, lankė bei sėkmingai baigė „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ programą, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 12 d. iki 2023 m. liepos 7 d. dalyvavo 18-oje užimtumo renginių bei užsiėmimų, buvo 6 kartus skatintas. Nuteistojo pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atspindi ir socialinio tyrimo išvados 7.1. punkte nurodoma informacija apie šios rizikos vertinimo rezultatus, iš kurios matyti, kad E. F. nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo vidutinės iki žemos. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant šį klausimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Tam, kad lygtinis paleidimas asmeniui būtų taikomas, nepakanka vien konstatavimo, kad nuteistasis yra padaręs pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti ne bet kokia, o pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiuo atveju, nors ir stebimi teigiami E. F. pokyčiai, tačiau tai savaime neleidžia spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra tokia, kuri leidžia švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Jie neatsveria žemesnės instancijos teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas šiam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

11. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apylinkės teismo sprendimą netaikyti E. F. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lėmė ne viena aplinkybė. Visų pirma, tai lėmė duomenys, kurie buvo gauti atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Žemesnės instancijos teismas nurodė, kad nors E. F. rizika pakartotinai nusikalsti yra žema, tačiau vis dar egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie turi reikšmės vertinant nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti. Be to, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika stebima dar sąlyginai trumpą laiką, tai yra nuo 2023 m. vasario 17 d. Sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. F. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos apylinkės teismas motyvavo ir tuo, jog nuteistasis nebuvo linkęs struktūruotoje įstaigoje laikytis nustatytos tvarkos ir taisyklių – 2022 m. balandžio 26 d. fiksuotas pažeidimas, kuomet nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. Nors teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 6 kartus, tačiau sprendė, jog įvertinus tai nuo kada jis atlieka laisvės atėmimo bausmę bei kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika stebima nuo 2023 m., jo pozityvus elgesio pokytis dar negali būti vertinamas kaip itin išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, kuri leistų teismui daryti vienareikšmišką išvadą dėl akivaizdžios nuteistojo pozityvaus elgesio pažangos, juo labiau, kad nuo 2023 m. liepos 14 d. nuteistasis daugiau nebuvo skatintas. Taip pat žemesnės instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistojo neatlikta bausmė dar gana didelė (Komisijos nutarimo priėmimo dieną ji buvo 3 metai 5 mėnesiai ir 2 dienos), nurodė, kad įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent, kad nuteistojo dedamos maksimalios pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį dar stebimos trumpą laiką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

12. Visi aukščiau nurodyti apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti E. F. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada. Visi jie yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, tokių apylinkės teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog E. F. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas. Aukštesnės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nors pakartotinio E. F. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyti ir jo riziką nusikalsti mažinantys veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta, palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, tai, kad bausmės atlikimo metu jis demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai bei yra patvirtinta įsidarbinimo galimybė po bausmės atlikimo, tačiau jie neleidžia tikėtis išimtinai tik teisės aktų reikalavimus atitinkančio nuteistojo elgesio ateityje, kadangi šie veiksniai egzistavo ir darant nusikalstamą veiką, už kurią jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir, kaip matyti, nuo nusikaltimo padarymo jo nesulaikė. Tokios apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados ir jas pagrindžiantys argumentai, ne tik patvirtina sprendimo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą pagrįstumą, bet ir paneigia skunde nurodytą teiginį, kad skundžiama nutartis yra šabloniška, joje nenurodyta jokių svarių argumentų, kuriais remiantis Komisijos sprendimas taikyti E. F. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo paneigtas. Pritardamas žemesnės instancijos teismo argumentams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, skundą nagrinėjantis teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus.

13. Nuteistojo gynėjas skunde itin akcentuoja tai, kad E. F. yra priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, buvo perkeltas bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, o jo neatlikta bausmė, lyginant ją su paskutiniu jo svarstymu Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijoje, sutrumpėjo. Aukštesnės instancijos teismas, nors ir pripažįsta, jog šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau tuo pačiu konstatuoja, jog jos savaime nereiškia, kad nuteistasis jau padarė tokią pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų taikyti jam lygtinį paleidimą, ar, kad jo pažanga šioje srityje jau yra nebeįmanoma, kaip teigiama skunde.

14. Nuteistojo priskyrimas konkrečiai (žemai, vidutinei ar aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir šios rizikos pokytis į vieną ar kitą pusę, nors ir privalo būti vertinamas, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau tai nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, o vertinti, kokią įtaką individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, kita pozityvi jo veikla (pavyzdžiui, mokymasis, darbas, savanoriška veikla, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, režimo reikalavimų laikymasis ir pan.) turėjo jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių valdyme. Be to, net ir tuo atveju, kai nuteistasis yra priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio grupei, jam vis tiek dar gali būti priskirti dinaminiai rizikos veiksniai, t. y. tokie veiksniai, kurių įtaka nuteistojo tolimesniam elgesiui jo veiksmais gali būti sumažinta. O šiuo gi atveju remiantis socialinio tyrimo išvada nustatyta, jog E. F. vis dar nustatomi 7 kriminogeniniai veiksniai, iš kurių 2 yra dinaminiai – smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu bei negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Šie du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai patenka į „piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis“ bei „mąstymas ir elgesys“ sritis. Įvertinęs informaciją, nurodytą socialinio tyrimo išvadoje, aprašant šias sritis, o taip pat ir šios išvados 7.1. punkte pateiktus duomenis, aukštesnės instancijos teismas nemato pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis yra pilnai suvaldęs ar valdo šiuos jam priskiriamus kriminogeninius veiksnius. O tai reiškia, jog nuteistojo pažanga, mažinant savo riziką pakartotinai nusikalsti, vis dar yra įmanoma, nepaisant to, jog žema nusikalstamo elgesio rizika yra pats žemiausias iš įmanomų nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo lygmenų. Tai taip pat reiškia, kad, netaikęs lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos E. F., apylinkės teismas skunde nurodomo principo lex non cogit ad impossibilia nepažeidė.

15. Apygardos teismo vertinimu, gynėjas nepagrįstai kritikuoja skundžiamoje nutartyje nurodytą teiginį, jog E. F. teigiamas elgesys jau buvo įvertintas įstaigos administracijos, kuomet tęsti laisvės atėmimo bausmę jis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Toks teiginys skunde nepagrįstai traktuojamas kaip skirtingų bausmių vykdymo (atlikimo) proceso institutų painiojimas. Šiuo atveju ne teismas, o advokatas nepagrįstai sutapatina nuteistajam taikyto bausmės atlikimo sąlygų į švelnesnes pakeitimą su pakankamo pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutą buvimu. Sąlygos, kurioms esant nuteistieji, atliekantys bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje, yra perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, yra reglamentuotos BVK 37 straipsnio 5 dalyje. Pagal jas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą gali būti perkelti tik nuteistieji, kurie, be kita, ko vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo, neturi drausminių nuobaudų, neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus. Tačiau šių sąlygų, kurios neabejotinai reikšmingos ir sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, buvimas nėra ir negali būti tiesiogiai siejamas su materialaus pagrindo BVK tryliktame skirsnyje reglamentuojamo instituto taikymui egzistavimu.

16. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, to, kad nuteistasis jau gali būti taisomas ir nestruktūruotoje aplinkoje, neleidžia spręsti ir kitos nuteistojo skunde gynėjo akcentuojamos aplinkybės. Juo labiau, kad ne visos jos apskritai atitinka socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes. Pavyzdžiui, nors minėtoje išvadoje nurodoma, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga nėra gavusi vykdomųjų raštų dėl priverstinio išieškojimo iš E. F., tačiau joje pateikti duomenys, leidžia spręsti, kad, priešingai nei teigiama skunde, vis tik tam tikrų įsiskolinimų nuteistasis turi, kadangi socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog išskaitymus skolininkams atlieka įmonė, kurioje E. F. dirba. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje paneigtas ir skundo teiginys, kad nuteistasis nesistengia minimalizuoti savo atsakomybės dėl padaryto labai sunkaus nusikaltimo, kadangi joje nurodyta, kad nuteistasis nors ir pripažįsta kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, tačiau kaltina susiklosčiusias aplinkybes, kas leidžia spręsti, jog ir savo ankstesnio gyvenimo būdo ir elgesio pakankamai kritiškai jis vis tik nevertina. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, nėra siejamas su asmenimis, iš nusikalstamų grupuočių, niekuomet nereiškė diskriminacinių ar rasinės neapykantos nuostatų, taip pat nebuvo pastebėta, kad jis dalyvautų asocialiose veiklose, savo laisvalaikį leistų užsiimdamas ne pozityviomis veiklomis, nors ir yra tos aplinkybės, kurios atitinka socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, tačiau jos vėl gi negali būti laikomos pakankamais veiksniais, užtikrinančiais, kad nuteistasis daugiau nenusikals, kadangi ir iki bausmės atlikimo nuteistojo gyvenimo nepasižymėjo asocialumu, taip pat nėra duomenų, kad iki tol jis buvo siejamas su nusikalstamomis grupuotėmis, pasižymėjo diskriminaciniu ar rasinę neapykantą kurstančiu elgesiu. Tikimybės, jog nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, nepaneigia ir tas faktas, kad bausmės atlikimo metu jis yra leidžiama išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, ir iki šiol, naudodamasis šia teise, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo tvarko, kadangi net ir tie nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu leidžiama išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

17. Negalima sutikti su nuteistojo gynėju ir dėl to, jog netaikius E. F. lygtinio paleidimo yra pažeidžiamas asmenų lygybės principas. Iš skundo turinio matyti, kad advokatas šio principo nepaisymą sieja su tuo, jog praktikoje lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo didesnė, nei E. F.. Šiuo aspektu pažymima, kad kaip jau minėta, nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, pagal kurį nuteistieji priskiriami žemai, vidutinei arba aukštai rizikos grupei, yra tik vienas iš kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, ir jis nėra esminis. Kiekvieno nuteistojo asmens byla bei jį charakterizuojantys duomenys vertinami individualiai.

18. Analizuodamas kitą skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Komisija nutarime iš esmės tik perrašė E. F. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, akcentuodamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, visiškai nepasisakydama dėl tų socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir apylinkės teismo paminėtų aplinkybių, kurios leidžia abejoti sprendimo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstumu. Taigi Komisija, kaip beje ir skunde E. F. gynėjas, selektyviai atrinko tik teigiamus veiksnius, objektyviai nevertindama visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, kadangi atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus.

19. Advokatas skunde taip pat mini, kad E. F. žmona laukiasi, jai rekomenduojamas tausojantis režimas, kuriam būtų itin palankus nuteistojo lygtinis paleidimas. Tokio argumento kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistojo šeimos gerovė, negali būti iškeliami aukščiau visuomenės prioriteto būti apsaugotai. Be to, nuteistojo šeimyninė padėtis negali turėti įtakos svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą, kadangi svarstant šį klausimą yra svarbiausia nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei paties nuteistojo kriminalinė istorija, jo požiūris į visuomenės vertybes bei moralės normas.

20. Dar skunde pažymima, jog lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, o tik alternatyvi bausmės atlikimo forma, nes lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė. Šio skundo teiginio aukštesnysis teismas neginčija, tačiau remiantis juo lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kuris yra atlikęs BVK 82 straipsnyje nustatytą bausmės dalį, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių E. F. pilnai neatitinka.

21. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, ar kokias kitas BVK nuostatas, nėra teisinio pagrindo. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. F. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.