Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2009-02-05 · Civilinė byla Nr. 2A-63-524/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-02-05
Bylos Nr.
2A-63-524/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Eugenija Morkūnienė, Audrius Saulėnas
Ieškovas
V. G., M. G.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-63-524/2009

Teisėja E. Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8; 121.21

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Eugenija Morkūnienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovui V. G. , ieškovo atstovui Artūrui Jaskelevičiui, UAB „Neapolis“ direktoriui R. G. , žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. (V. G. ) atstovo advokato A. Jaskelevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. G. ir M. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai prašė pripažinti ieškovų atleidimą iš darbo UAB „Neapolis“ neteisėtu ir priteisti kiekvienam iš atsakovo dviejų vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nulemtas asmeninių santykių su atsakovės administracijos direktoriumi. Pažymi, kad buvo atleisti iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., nors vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė jokio LR DK 235 str. numatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-06-26 sprendimu ieškovo V. G. ieškinį atmetė, priteisė iš jo 145 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, priėmė ieškovės M. G. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinės bylos dalį dėl ieškovės M. G. reikalavimų atsakovei UAB „Neapolis“ nutraukė. Pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas V. G. nuo 2007-10-01 iki 2007-10-18 be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą, šias aplinkybes darbdavys teisėtai ir pagrįstai įvertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už kurį skyrė griežčiausią įstatyme numatytą drausminę nuobaudą ? atleidimą iš darbo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2007-10-18 įsakyme nėra nurodyta, už kokį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ieškovas V. G. atleidžiamas iš darbo, tačiau šis formalus drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimas nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Nurodė, kad atsakovė laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, drausminės nuobaudos skyrimo terminų, pasirašytinai supažindino ieškovą su įsakymu dėl atleidimo iš darbo, atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-26 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo V. G. ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą ? ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškovo atliekamas darbas buvo susijęs su klientų paieška, verslo kontaktų palaikymu, derybomis, todėl toks darbo pobūdis nereikalavo nuolatinio buvimo UAB „Neapolis“ patalpose. Pažymi, kad darbdaviui buvo žinomas toks ieškovo darbo pobūdis, ir ginčo iki šalių konflikto dėl to nekilo. Teigia, jog reikalavimas visą dieną būti UAB „Neapolis“ patalpose turi būti vertinamas kaip naujų darbo sąlygų ir tvarkos nustatymas, ir tai galėjo būti atliekama tik gavus ieškovo sutikimą, dėl šios priežasties ieškovo atleidimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams ir yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Neapolis“ prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-26 sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti įsakymo dėl atleidimo iš darbo teisėtumu. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog ieškovas vietoj darbo pareigų vykdymo darbdaviui UAB „Neapolis“ rūpinosi UAB „Assent“ reikalais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas V. G. 2005-11-07 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 6, pagal kurią buvo priimtas eiti UAB „Neapolis“ komercijos direktoriaus pareigas. 2007-10-18 UAB „Neapolis“ direktoriaus įsakymu Nr. P-07/10-18 ieškovas buvo nušalintas ir atleistas iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, t. y. dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Ieškovas nesutinka su darbo sutarties nutraukimu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo veiksmus kvalifikavo kaip šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėdamas darbuo­to­jo (ieš­ko­vo) rei­ka­la­vi­mus dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, tu­ri patik­rin­ti ieš­ki­ny­je jo pa­grin­du nu­ro­dytas ap­lin­ky­bes bei ki­tas ap­lin­ky­bes, nors ir nenurodytas ieš­ki­nio pa­grin­du, ta­čiau susijusias su pa­reikš­to ieš­ki­nio pa­grin­du ir da­ly­ku (LR CPK 414 str.). Išaiškintina, kad, atleistam iš darbo darbuotojui ginčijant atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimo teisėtumą, darbdavys privalo pateikti įrodymus (teisinius argumentus), jog darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimo, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų, t. y. ar darbuotojui skirta drausminė nuobauda adekvati jo elgesiui (CPK 178 str.).

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Įstatymų leidėjas LR DK 235 str. 1 d. nustatė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą. Tai – pažeidimas, kuriuo darbuotojas pažeidžia tiesiogiai įstatymuose ar kituose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus jam atliekant darbo funkcijas arba kitaip šiurkščiai nusižengia darbo tvarkai ar darbo pareigoms. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką turi supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais (LR DK 227 str. 1 d., 229–232 str.). Jei darbdavys neįvykdo pareigos supažindinti darbuotoją su jo teises ir pareigas reglamentuojančiais aktais, juos dėl nežinojimo pažeidusio darbuotojo veiksmai negali būti drausminės atsakomybės pagrindas. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovo darbo pareigas bendrovėje reglamentavo komercijos direktoriaus pareiginė instrukcija Nr. 2 (b. l. 24–25), kurioje nustatytos komercijos direktoriaus pareigos, teisės bei atsakomybė, tačiau su šia instrukcija ieškovas pasirašytinai nebuvo supažindintas. Pažymėtina, kad šioje instrukcijoje nėra reglamentuotas ieškovo darbo laikas. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Neapolis“ direktoriaus 2005-12-01 įsakymu Nr. 05/12-07 patvirtintos įmonės vidaus tvarkos taisyklės (b. l. 102–112) negali būti laikomos apelianto darbo laiką nustatančiu dokumentu, nes, pagal pateiktus duomenis, ieškovas nebuvo supažindintas su šiomis taisyklėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal UAB „Neapolis“ direktoriaus 2007-10-01 įsakymą Dėl tarnybinių kelionių registracijos tvarkos nustatymo negali būti vertinamas ieškovo elgesys, nes su šiuo įmonės dokumentu jis taip pat nebuvo supažindintas. Darytina išvada, kad ieškovas dirbo laisvu grafiku nuo darbo sutarties sudarymo, o darbo pobūdis nereikalavo nuolatinio buvimo UAB „Neapolis“ patalpose. Ieškovo įrodinėjamos aplinkybės yra pagrįstos ir ieškovo bei atsakovo atstovo padėtimi įmonėje. Ieškovas ir atsakovo atstovas ieškovo darbo santykių metu buvo akcininkai, turintys įmonės akcijų lygiomis dalimis. Pagal LR akcinių bendrovių įstatymo nuostatas akcininku laikytinas asmuo, kuris yra įsigijęs įmonės akcijų ir jo turtinės bei neturtinės teisės yra įtirtintos LR akcinių bendrovių įstatymo 14–18 str. Šios įstatymo nuostatos leidžia vertinti ieškovo darbo teisinius santykius platesniu aspektu, nes akcininkas yra juridinio asmens dalyvis, priimantis sprendimus svarbiausiais įmonės valdymo bei jos veiklos klausimais, todėl ieškovo darbo funkcijos ir darbo laikas šiuo atveju nebuvo sureguliuoti tik darbo sutartimi. Šioje byloje nustatyta, kad administracijos vadovo funkcijas vykdė vienas akcininkas, o komercijos direktoriaus – kitas, vadybininkė buvo ieškovo sutuoktinė, byloje nėra duomenų, jog įmonėje veikė platesnis administracijos aparatas, todėl darytina išvada, kad abu akcininkai siekė sukurti tokius darbo santykius įmonėje, kai patys priima sprendimus ir patys juos įgyvendina. Todėl ieškovo teisinė padėtis įmonėje negali būti vertinama tik Darbo kodekso normomis ir jo pravaikšta nelaikytina pravaikšta darbo teisinių santykių prasme, nes toks jo veiksmas vertintinas kaip akcininkų konflikto pasekmė, dėl ko akcininkai nepriiminėjo bendrų sprendimų, o abu, būdami su įmone susijusiais darbo teisiniais santykiais jų neįgyvendino. Byloje pateikti duomenys – teismo sprendimas (b. l. 94–100) – patvirtina, kad šalys konfliktavo dėl įmonės akcijų perleidimo, konflikto metu buvo atleistas ieškovas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl šalis siejusių darbo teisinių santykių, todėl tarp apelianto ir atsakovės direktoriaus kilę tarpusavio konfliktai dėl įmonės akcijų negalėjo turėti įtakos tarpusavio darbo teisiniams santykiams. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo elgesį traktavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, naikintina.

Kadangi šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, todėl netikslinga ieškovą grąžinti į buvusias pareigas. Vadovaujantis LR DK 297 str. 4 d., jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti gražinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia LR DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Ieškovui priteistina dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal pasirašytą darbo sutartį (b. l. 5–6) buvo sutartas 2050 Lt darbo užmokestis, todėl ieškovui priteistina

4100 Lt išeitinė išmoka bei vidutinis darbo užmokestis, t. y. po 2050 Lt per mėnesį nuo 2007-10-18 iki teismo sprendimo priėmimo. Šios sumos priteistinos su mokesčiais valstybei ir socialiniam draudimui.

Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Pagal LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis už ieškinį – 615 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p, 85 str. 1 d. 1 p.) ir 1107 Lt už apeliacinį skundą.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškinys tenkintinas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–330 straipsniais, teismas

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo V. G. ieškinys atmestas, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti:

panaikinti 2007-10-18 UAB „Neapolis“ direktoriaus įsakymą Nr. P-07/10-18 dėl paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo;pripažinti ieškovo V. G. atleidimą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu;priteisti iš atsakovės UAB „Neapolis“ dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių išeitinę išmoką, t. y. 4100 Lt.priteisti iš atsakovės UAB „Neapolis“ ieškovui V. G. už priverstinę pravaikštą vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos 2007-10-18 iki teismo sprendimo įsigaliojimo, t. y. 32 116 Lt.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo V. G. priteista 145 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės UAB „Neapolis“ priteisti 1722 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Kitas spendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Eugenija MorkūnienėAudrius Saulėnas