Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalteriu, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

jis 2021 m. vasario 1 d. apie 17.30 vai., Vilniuje, ties Justiniškių g. ir Rygos g. sankryža vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio.

Policijos pareigūnai tikrinimo alkotesteriu metu nustatė jam 2.98 promilių neblaivumą.

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamuoju J. D. parodė, kad 2021 m. vasario 1 dieną po darbo jį 60-mečio proga pasveikino bendradarbiai ir jis darbe išgėrė taurę šampano bei taurę viskio. Tada, apie 17.30 vai., tarnybiniu automobiliu VW Sharan, valst Nr. (duomenys neskelbtini) sėdo važiuoti namo. Nesijautė neblaivus. Važiavo iš Jeruzalės rajono ir Justiniškių g. - Rygos g. sankryžoje jį sustabdė policijos pareigūnai. Tai buvo pirmas kartas, kai jis vairo išgėręs, nepagalvojo apie pasekmes, dėl to labai išgyvena ir gailisi.

Esant BPK 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. D. kaltė padarius jam inkriminuojama nusikalstamą veiką įrodyta jo paties kaltės prisipažinimu ir parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenimis. Visi šie duomenys tarpusavyje neprieštaringi, jie vieni kitus papildo, yra gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo pripažįstami įrodymais.

Liudytojas R. R. parodė, kad 2021-02-01 apie 16 vai. 45 min. važiuodamas automobiliu Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nuo Geležinio Vilko gatvės link Ateities g., po viaduku, antroje eismo juostoje pastebėjo stovintį automobilį "VW Sharan” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi tas automobilis stovėjo antroje eismo juostoje, todėl jis pasuko sankryžoje į dešinę pusę (link Laisvės pr.) bei pradėjo važiuoti pirma eismo juosta. Tuo metu pradėjo judėti minėtas automobilis "VW Sharan", kuris artėjo link pirmos juostos. Jis (liudytojas) pamatęs artėjantį link jo automobilį, pasitraukė į dešinį kelkraštį, kad išvengtų susidūrimo, Ateities g. prie šviesoforo - šalia Mykolo Romerio universiteto jis susilygino su minėtu automobiliu ir pamatė, kad jame sėdėjo vienas apie 70 metų amžiaus asmuo su ūsais, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, kuris žiūrėjo tik į priekį. To vyriškio veiksmai jam sukėlė įtarimus, todėl nusprendė važiuoti paskui minėt automobilį ir važiuodamas pastebėjo, kad ”VW Sharan automobilis „mėtosi“ po kelią, važiuoja tai viena, tai kita eismo juosta, tai tarp eismo juostų. Jis (liudytojas) paskambino į policiją. Važiuodamas toliau Laisvės pr. matė, kad prie šviesoforų "VW Sharan” automobilis sustodavo nuo priešais stovinčio automobilio maždaug 8-12 metrų atstumu, o užsidegus žaliai šviesai jis kurį laiką - maždaug 1 min. stovėdavo ir nevažiuodavo. Važiuodamas iš paskos jis (liudytojas) nuolat policijos pareigūnams nurodydavo pastarojo važiavimo kryptį. Minėtas vairuotojas iš Laisvės pr. pasuko į Rygos g. bei privažiavęs Rygos g. ir Justiniškių g. sankryžą, antroje, šiek tiek trečioje eismo juostoje, sustojo. Maždaug po 3 min. priėjo privažiavo policijos ekipažas. Policijos pareigūnams jis paaiškino situaciją, parašė paaiškinimą ir išvažiavo ( b.l. 7).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu J. D. 2021- 02-01 nustatytas 17.38 vai. pirmu patikrinimu 3,04 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 13,57 vai. nustatytas 2,98 promilės etilo alkoholio (b.l. 13).

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų duomenų visuma, tai yra paties kaltinamojo J. D., liudytojo R. R. parodymai, neblaivumo patikrinimo aktas, alkotesterio parodymai patvirtina, kad J. D. 2021 m. vasario 1 d. apie 17.30 vai. Vilniuje, ties Justiniškių g. ir Rygos g. sankryža vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281-1 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.

Dėl BK 40 str. taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismui posėdžio metu buvo pateikti kaltinamojo J. D. ir jo sutuoktinės T. D. prašymai perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą be užstato jo sutuoktinei.

Kartu su prašymais teismui pateikti tiek kaltinamąjį, tiek ir jo sutuoktinę Tatjaną charakterizuojantys duomenys. Iš jų turinio seka, kad T. D. niekada nebuvo teista ar bausta administracine tvarka. T. D. nedirba dėl neįgalumo, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. T. D. teismui nurodė, kad ji su J. D. sėkmingoje santuokoje išgyveno daugiau kaip trisdešimt metų, jie kartu užaugino du sūnus, kad ji ir sutuoktinis vienas kitu rūpinasi, vienas kitą palaiko, ji gali daryti sutuoktiniui teigiamą įtaką.

T. D. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Čia numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant keturioms sąlygoms, t.y. jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padalyta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

J. D. pradarė nesunkų tyčinį nusikaltimą.

Kaltinamasis niekada nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. J. D. visiškai prisipažino kaltu, dėl šio sau nebūdingo poelgio jis akivaizdžiai labai išgyvena ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo asmenybę teismas vertina kaip nelinkusią daryti teisės pažeidimus. Pagal teikiamus byloje duomenis nagrinėjamas įvykis yra vienintelis gyvenimo eigoje 60-mečio J. D. padarytas teisės pažeidimas, todėl teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad ateityje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Konstatuotina, kad yra nustatytos visos baudžiamojo įstatymo numatytos sąlygos taikyti Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato sutuoktinei T. D..

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Tiek nuteisiant asmenį pagal Baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį, tiek ir atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas pagal suformuotą teismų praktika, nekelia abejonių. Kaltinamasis J. D. vairavo ne jam priklausantį automobilį, todėl šiuo atveju taikytina Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 nuostata, kurioje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, ir 5 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltinamasis vairavo jo darbdaviui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „VW SHARAN“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Tokio automobilio vidutinė rinkos vertė, kaip seka iš byloje pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos, yra 1220 eurai ( b.l. 22 ).

Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - visos automobilio vertės pinigine išraiška konfiskavimas. Automobilio vertė sąlyginai nėra didelė, taigi tokios baudžiamojo poveikio priemones skyrimas proporcingumo principo nepažeidžia.

Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkių metų naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tuo atveju, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis ir taikymo sąlygos nulemia pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės, daugiausia dėmesio turi būti skiriama tam, kad ji darytų maksimalų poveikį baudžiamuosius įstatymus pažeidusiam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kiek ir kokias jas tikslinga parinkti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas j baudžiamojo poveikio priemonių paskirt j, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14- 511/2018).

Teismas vertina, kad J. D. padarytas teises pažeidimas, viena vertus, yra labai šiurkštus. Antra vertus, akivaizdu, kad kaltinamasis alkoholiu nepiktnaudžiauja, byloje nėra jokių kaltinamąjį nei šiuo, nei kitais aspektais kompromituojančių duomenų. Minėta, kad nusikalstama veika, kuria J. D. yra kaltinamas, yra vienintelis jo gyvenimo eigoje padarytas teisės pažeidimas. J. D. dėl savo poelgio akivaizdžiai labai išgyvena ir kremtasi.

J. D. daugiau kaip 20 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriu ir tiekėju, darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Teismui pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas neskirti J. D. teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, nes būtinybė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su J. D. darbu. Prašyme nurodoma, kad J. D. dėl padaryto nusikaltimo itin išgyvena.

Teismui pateikti duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančiai šiuo metu (duomenys neskelbtini) -metei J. D. mamai F. D., nuo 2013 metų nustatytas didelių specialių poreikių lygis. Kaltinamasis paaiškino, kad mama gyvena kaime viena, ji nevaikšto ir išskyrus jį (kaltinamąjį) daugiau nėra kam slaugyti mamą, socialinė darbuotoja ją aplanko tik du kartus per savaitę, todėl jis kiekvieną savaitgalį važiuoja pas ją apie 100 km į (duomenys neskelbtini) rajoną. Atsivežti mamą slaugyti į Vilnių neturi galimybės, nes su sutuoktine gyvena vieno kambario bute.

J. D. ir T. D. taip pat nurodė, kad vienas iš jų sūnų gyvena užsienyje, kitas Vilniuje, tačiau jis gyvena atskirai, yra sukūręs šeimą, augina mažą vaiką, o Vilniuje gyvenantis kaltinamojo brolis yra atitolęs nuo giminės ir visiškai nusišalinęs nuo mamos priežiūros.

T. D. teismui, be to, paaiškino, kad sutuoktinis yra vienintelis jos artimoje aplinkoje vairuojantis žmogus ir ją vežioja pas gydytojus ir, kad dėl stuburo ir sąnarių ligų, dėl kurių jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, jai tai yra didelis palengvinimas. Be to, J. D. ir pats turi sveikatos problemų (serga podagra, patiria stiprius priepuolius).

Vertindamas kaltinamojo asmenybę teismas priėjo išvados, kad J. D. poelgis, kuomet jis neblaivus sėdo vairuoti automobilio, jam yra visiškai nebūdingas, toks poelgis buvo nulemtas tiesiog susiklosčiusios aplinkybės, kai jubiliejaus proga jį pasveikino bendradarbiai.

Naudodamasis diskrecija spręsti dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo bei jų proporcingumo, vertindamas esamą situaciją kaip išskirtinę, tai yra vertindamas tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo reputacija buvo nepriekaištinga, tai, kad teisė vairuoti transporto priemones J. D. būtina tiek darbe, tiek tai susiję su rūpesčiais jam slaugant didelių specialiųjų poreikių lygį turinčią neįgalią mamą, tiek jam rūpinantis neįgalia sutuoktine, tai, kad J. D., kaip vairuotojas, yra vienintelis šiuos jo artimųjų būtinuosius poreikius galintis patenkinti asmuo, pagaliau, tai, kad atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, transporto priemones vairavimas ženkliai palengvina jo turimus rūpesčius, teismas sprendžia, kad J. D. be turto konfiskavimo paskyrus dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti motorinę transporto priemonę atėmimą - jam taikomi suvaržymai būtų neproporcingi ir neatitiktų baudžiamojo poveikio priemonių paskirties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nors atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavimą asmuo nepatiria su baudžiamosios atsakomybės taikymu susijusių padarinių, tai nereiškia, kad dėl to jam turėtų būti taikoma kuo daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Laikomasi nuostatos, kad taip būtų nepagrįstai apsunkinta asmens teisinė padėtis (LAT nutartis Nr. 2K-104-1073/2019).

Pats baudžiamasis procesas, akivaizdu, turėjo J. D. pakankamą auklėjamąjį poveikį. Be to, teismui konstatuojant, kad J. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teiginys, jog vairuodamas transporto priemonę jis kels pavojų visuomenei, būtų nenuoseklus, todėl taip teigti nėra pagrindo. Baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones, - remdamasis minėtais argumentais, teismas kaltinamajam J. D. neskiria.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atleisti J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 218-1 straipsnio 1 dalyje padarymo, perduodant jį pagal laidavimą vieneriems metams be užstato sutuoktinei T. D..

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Taikyti J. D. baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą:

Konfiskuoti iš J. D. automobilio „VW SHARAN“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę pinigine išraiška, tai yra 1220 (vienas tūkstantis du šimtai dvidešimt) eurų.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Kardomąsias priemones - specialiosios teisės - teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą ir dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsitesėjus kardomąsias priemones panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti J. D.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.