- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-18
- Bylos Nr.
- 1-1533-827/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01136-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- V. I.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškyje, LR pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
2014-03-31 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 63 parom arešto. Bausmė atlikta;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. I. pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis nuo 2013-06-20 20 val. iki 2013-06-20 23 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė L. B. priklausantį turtą, t.y. būdamas nurodytame bute iš virtuvės paėmė „Zippo“ žiebtuvėlį, 50 Lt vertės, iš vonios kambario paėmė gelsvos spalvos rankšluostį, 35 Lt vertės, iš didžiojo kambario spintoje esančios skrynelės paėmė auksinę, 35 cm ilgio, grandinėlę lygaus smulkaus pynimo, 250 Lt vertės, auksinę 45cm ilgio grandinėlę smulkaus pynimo, 350 Lt vertės, ant kurios kabėjo stačiakampio formos auksinis pakabukas, 300 Lt vertės, auksinį žiedą, perpjautą iš vidaus, su trimis violetinės spalvos aleksandrito akmenukais 150 Lt vertės, senovinį sidabrinį laikrodį ant grandinėlės, su atsidarančiu dangteliu, 350 Lt vertės, paauksuotą moterišką laikrodį, ant metalinės apyrankės, 100 Lt vertės, sidabrinius paauksuotus auskarus (2 vnt.) su raudonos spalvos rubinais 50 Lt vertės, iš spintos paėmė panešiotus nukentėjusiosios L. B. velionio sūnaus odinius sportinius batelius „Nike“ 150 Lt vertės, vyriškus juodus odinius vasarinius batelius be raištelių, 50 Lt vertės, vyrišką pilką rankinę „Audimas“ 50 Lt vertės, vyrišką pilką kosmetinę „Adidas“, 30 Lt vertės, vyriškus marškinėlius (2 vnt.) juodos ir baltos spalvos, po 100 Lt už vienetą, bendros 200 Lt vertės, vyriškas juodos spalvos dviračio pirštines, be pirštų, 50 Lt vertės, vyriškas mėlynas kelnes, neturinčias turtinės vertės, vyriškus šortus, užsegamus sagomis, 30 Lt vertės, raudonas reples, 20 Lt vertės, raudonas žnyples, 20 Lt vertės, neveikiantį nešiojamą kompiuterį „HP“, 100 Lt vertės, delninį kompiuterį „HP“, 100 Lt vertės, tris mobiliuosius telefonus „NOKIA“ po 30 Lt už vienetą, bendros 90 Lt vertės, 1400 litų, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai L. B. priklausantį 3925 Lt vertės turtą. Šiais veiksmais V. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178str.1d.
Apklaustas teisme kaip kaltinamasis V. I. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino dalinai. Paaiškino, jog prisipažįsta, kad iš kaltinime nurodytų daiktų paėmė kompiuterį, telefonus. Bendraujant su nukentėjusiąja buvo kalbama, kad kaltinamasis gali paimti šiuos daiktus, kad pasižiūrėtų, už kiek juos galima parduoti. Paėmė nešiojamą kompiuterį HP ir delninuką ir tris telefonus. Visų kitų daiktų neėmė, o pinigų nukentėjusioji iš viso neturėjo, nes prašė kaltinamojo, kad parduotų daiktus, kad galėtų susimokėti, nes buvo skolinga už butą. Kalbėjo, kad priimtų juos gyventi, jeigu už nuomą mokėtų 30 Lt. Kompiuteriai, kuriuos paėmė iš nukentėjusiosios, guli išardyti pas tėvus Vilkaviškyje. Vienas iš telefonų išardytas, o kitus pardavė Klaipėdoje. Telefonus parduoti padėjo M.. Už abu telefonus gavo 50 Lt. Kompiuterių ir telefono grąžinti negali, nes kaltinamojo motiną apvogė pernai rudenį ir pavogė televizorių, du kompiuterius ir telefoną. Teigė, jog nesutinka, kad kiekvieno kompiuterio kaina yra 200 Lt, nes vieną jų nešė į taisyklą, ir ten jam sakė, kad kompiuteris tiek nevertas, nes senas ir sugedęs. Teigė, kad jis su J.K. ne paskutiniai išėjo iš L. B. buto. Teigė, kad jis išvakarėse išvažiavo kartu su Aliumi, o paskui iš sodo tiesiai į Vilkaviškį važiavo. Pas L. B. buvo dvi dienas, antros dienos vakarą išvažiavo. Su A. susidėjo daiktus ir išėjo, o J. liko pas L. B.. Kitą dieną pas L. B. neužvažiavo, nes iš sodo tiesiai važiavo į Vilkaviškį. Išeidamas iš nukentėjusiosios namų pasiėmė kompiuterius ir telefonus, kuriuos leido pasiimti nukentėjusioji, nes norėjo juos parduoti. Kaltinamasis su A. buvo nunešęs kompiuterius į taisyklą, kur jiems pasakė, kad kompiuterio remontas kainuos apie šimtą litų. Tada kaltinamasis pasakė L. B., kad neapsimoka taisyti ir parduoti kompiuterį, sakė, kad susitiks su ja ir atsiskaitys už daiktus. Neatsiskaitė, nes pavogė kaltinamojo telefoną, be to, jis nebuvo Vilniuje. O kai susitiko Vilniuje irgi neatsiskaitė, nes nukentėjusioji norėjo 10 000 Lt moralinės žalos. Kai rinkosi daiktus ir ketino išvažiuoti L. B. namuose buvo kaltinamasis, J. ir A.. L. B. 2013-06-19 bandė važiuoti į darbą. Kaltinamasis su A. išėjo iš L. B. namų 2013-06-19 17 ar 18 val. 2013-06-19 jis kompiuterį vežiojosi po miestą. Išsikraustydamas kartu su dideliu kompiuteriu paėmė ir mažą kompiuterį. Paaiškino, kad paėmė didelį kompiuterį ir paklausė taisykloje, jam pasakė, kad neapsimoka taisyti. Tada kompiuterį parvežė ir tai pasakė L. B., o paskui išvažiuodamas iš jos namų pasiėmė ir tą kompiuterį. Kai rinkosi daiktus ir ketino išvažiuoti L. B. namuose buvo kaltinamasis, Jelena ir Alius (t. 1, b. l. 144-1445, 176, 177, 179).
Apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji L. B. paaiškino, kad iš proceso dalyvių pažįsta kaltinamąjį, pažįstami seniai, anksčiau vieni pas kitus svečiuodavosi. V. ir J. parvažiavo iš užsienio ir pasiprašė pagyventi pas nukentėjusiąją. Vaidas atvažiavo su savo draugu, pabuvo atrodo dvi dienas ir antrosios dienos pabaigoje nukentėjusioji paprašė, kad jie važiuos namo, bent jau vyrai, nes J. prašė dar šiek tiek pagyventi. L. B. davė J. raktą nuo buto, antrą dieną vyrai, V. ir O., išvyko, o nukentėjusioji dirbo tas dienas. Tai buvo 19-ta ir 20-ta dienos. 19–tą dieną ji nieko nepastebėjo, vyrai jau buvo išvažiavę, o 20-tą dieną darbo pabaigoje jai paskambino J. ir paklausė, kuri ji galėtų palikti raktą, pasiūlė jį padėti į pašto dėžutę. Nukentėjusioji nustebo dėl to, kad ji išvažiavo taip greitai. Kai grįžo namo apie 22-trą ar 23-ią val., visų pirma pamatė, kad virtuvėje nėra žiebtuvėlio, paskui pamatė, kad nėra rankšluosčio, paskambino J. ir ji pasakė, kad buvo atvažiavęs V. ir gal jis atsitiktinai tą rankšluostį pasiėmė su savimi. Paskui pamatė, kad dingo kiti daiktai, matėsi, kad viskas buvo apversta. Po to, nukentėjusioji pradėjo ieškoti, jai prasidėjo panika, užėjo į sūnaus kambarį, ten yra spinta, kurioje L. B. laikydavau daug daiktų. Marškinėliuose buvo 1400 Lt, jie buvo balti. Zippo žiebtuvėlis buvo originalus, jeigu būtų užpiltas benzinu, tai veiktų tas žiebtuvėlis. Žiebtuvėlis buvo pilkas, vertino jį, 50 Lt. Pasigedo darbinių kelnių, mėlynos spalvos, vyriškų, jos buvo sūnaus. Darbinių kelnių vertė gal 30-35 Lt, kelnės buvo išskalbtos, bet buvo su dažų dėmėmis. Kelnės gulėjo spintoje, viršuje, visi daiktai buvo didžiajame kambaryje, kadangi ten yra spinta. Taip pat pasigedo žnyplių ir atsuktuvo su tokia pat rankenėle, atrodo, rausva su juodu, su tokiais nelygumais, kad lengviau laikyti būtų. Žnyplės ir atsuktuvas buvo plastmasiniame inde, kuriame buvo daug visokių instrumentų, šie buvo vienodi. Jų vertės neprisimena. Dar dingo apačioje lentynoje buvę juodi vyriški batai, atrodo, 40 dydžio, ir sportbačiai „adidas“. Nerado pirštinių, visiškai naujų, rankinuko visiškai naujo vyriškas, nedidelio, marškinėlių mėlynų ir baltų „Lacoste“. Juose buvo 1400 lt, pasigedo kosmetinės vyriškos. Buvo paimtas žiedas su aleksandritu, auskarai. Aleksandrito spalva tamsiai violetinė, tokia melsva spalva. Dingo viena grandinėlė didelė ir kita mažesnė su pakabuku. Didelė buvo dovanota, auksinė, pati jos nepirko, beveik visi jos daiktai buvo padovanoti, pati pirkdavo labai mažai. Maža grandinėlė buvo gal 20 cm ilgio, irgi auksinė. Ant jos buvo pakabukas stačiakampio formos, kaip pailgas kvadratas. Viduje šio pailgo kvadrato tarsi buvo išspaustas toks aukso lašelis, kaip dekoracinis. Dar pasigedo sidabrinių paauksuotų auskarų su rubinu. O kitas sidabras nebuvo paimtas. Minėti auskarai buvo gėlytės formos ir viduje buvo rubinas. Jie buvo užsisegantys prie ausies iš apačios. Žiedas su alekdsandritu buvo auksinis. Žiedas buvo toks apskritas ir buvo trys nedideli aleksandritai. Dar buvo telefonai paimti, trys „NOKIA“, tačiau dvi sveikos, o trečia buvo išardyta dalimis. Taip pat išmanusis telefonas ar delninukas ir kompiuteris, kuris buvo darbinis. Teigė, kad su kaltinamuoju buvo susitarusi, kad jis nuneš jį patikrinti ar parduoti, priklausomai nuo to, kas bus pelningiau. Tačiau kaltinamasis kompiuterio negrąžino. Delninuką buvo galima įjungti, tačiau reikėjo dar kažką padaryti, pakrovėjai buvo ir kompiuterio, ir delninuko. Jie įsijungdavo. Telefonai du veikė, jais naudojosi kol jai nepadovanojo naujo telefono, o šitie tiesiog liko gulėti prie spintos mažesnėje spintelėje. Vienas telefonas buvo su papildoma atminties kortele. Visi trys telefonai buvo su mygtukais ir jie visi buvo panašūs, sidabrinės spalvos ir iš kitos pusės geležiniai, pilkos ar sidabrinės spalvos. Jie nebuvo visai seni, veikė, dar buvo sveiki, mygtukai veikė gerai. O tas telefonas, kuris buvo išrinktas, detalės derėjo vienos prie kitos. Neprisimena, ko trūko išrinktam telefonui. Kompiuteriai buvo spintelėje po televizoriumi. Ten buvo elektros prietaisai. Dar dingo laikrodžiai, apskritas laikrodis, su apyranke metaline, pats korpusas buvo paauksuotas. Tai buvo moteriškas laikrodis, jo apyrankė buvo sidabrinės spalvos, pavadinimo nežino, bet tikrai ne paprastas. Šį laikrodį jai padovanojo iš Danijos grįžęs sūnus. Ten gyvena jos pažįstama Natalija. Tą laikrodį padovanojo jau senokai. Dar buvo vienas kišeninis laikrodis, vyriškas, su grandinėle, kuris puikiai veikė. Jis buvo mechaninis, užvedamas rakteliu. Šis laikrodis buvo apskritas, buvo pavaizduota lenkiška bažnyčia. Šitas laikrodis buvo iš Danijos, kur nukentėjusiosios sūnus buvo nuvažiavęs pas minėtą Nataliją. Tas laikrodis buvo sidabrinės spalvos, bet šiek tiek su gelsvu atspalviu, buvo galima atidaryti jo dangelį. Rankšluosčio vertė - 35 Lt., jis buvo šiek tiek gelsvas, smėlio spalvos, vidutinio dydžio. Vyriški batai – odiniai, juodi, galbūt „Nike“ firmos. Batai ir sportbačiai buvo dėvėti, sūnus dėvėjo. Batai gal 50 Lt, o sportbačiai – gal 150 Lt. Taip pat dingo dviratininko pirštinės - jos buvo naujos, supakuotos taip pat sūnaus. Adidas kosmetinė buvo pilka, vyriška, kaina gal 50 Lt. Marškinėliai – balti, buvo žalias krokodilas, kaina po 120 Lt, kadangi įmonė brangi. Kosmetinę vertino 30 Lt. Žiedo su aleksandritais kaina 150 Lt., didelės grandinėlės kaina 350 Lt, o mažesnės 250 Lt. Auskarų su rubinais Sovietų sąjungos laikais įsigijo, kaina 50 Lt. Telefonų kainos po 50 Lt už kiekvieną telefoną. Nešiojamo kompiuterio vertė, kadangi jis neveikė, 50 Lt. Delninio kompiuterio vertė 30 Lt., jis neveikė. Moteriško laikrodžio kaina - 100 Lt., o vyriško - iki 400 Lt, tikrai turėtų būti 350 Lt, o gal ir daugiau. Marškinėliuose buvo 1400 Lt. Teigė, kad buvo nuvažiavusi balandžio mėnesį į Norvegiją, po to šiek tiek gaudavo iš darbo biržos ir sutaupė, kadangi buvo sūnaus mirties metinės ir reikėjo sutaupyti kažkiek. Tuo metu nedirbo, ieškojo darbo, bandė vieną darbą, todėl kelias dienas dirbo. Birželio 20-tą dieną dirbo antroje pamainoje restorane. Darbo biržoje registruota 2 metus. Turėjo pajamų iš darbo biržos, pirmaisiais metais 9 mėnesius po 550 Lt ar 650 Lt, po to tam tikrą laiką gavo socialinę pašalpą – 350 Lt., po to vėl registravosi į darbo biržą ir vėl tą patį gaudavo. 2013 metais balandžio buvo Norvegijoje, kur vieną mėnesį prižiūrėdavo namus, uždirbo 2000 kronų, jas išsikeitė į litus.
Negalėjo patvirtinti, kad 19 diena visi daiktai buvo vietoje, nes į juos neatkreipdavo dėmesio, jai tik užkliuvo tai, kad nerado žiebtuvėlio. O grandinėles kada matė, neprisimena, nes jas labai retai užsisegdavo. V. ir J. miegojo mažesniame kambaryje, o daiktai buvo mažesniame kambaryje. Kambariai nebuvo rakinami. Kai 19-tą dieną išėjo vyrai, namuose žiebtuvėlis dar buvo, ir rankšluostis buvo, nes nukentėjusioji maudėsi duše, o viso kito specialiai nežiūrėjo. Skolų už butą tuo metu neturėjo. Mano, kad būtent kaltinamasis paėmė jos minėtus daiktus, nes buvo ir žiebtuvėlis, ir rankšluostis, o 20-tą dieną jų nebebuvo. V. su draugu kartu išėjo 19-tą dieną. 19-tą ir 20-tą dieną buvo J. ir nukentėjusioji. Vyrų nebebuvo. 20-tą dieną nieko nebebuvo, grįžusi namo, rado raktus pašto dėžutėje. Po to, kai vyrai išėjo 19-tą dieną, vyrų daugiau nematė, kad jie būtų atvykę į butą. Iš ryto 20-tą dieną kaltinamasis skambino nukentėjusiajai prieš pat darbą ir pasakė, kad važiuos pro šalį, gal ne pas nukentėjusiąją, o pas Jeleną, tačiau ji pasakė, kad jis nevažiuotų. Po to, 20-tą dieną J. pati pasakė, kad buvo atvažiavęs Vaidas. Aš paklausė, kodėl ji taip greitai išėjo. Nežino, kokiu tikslu jis ten važiavo. Kai 19-tą dieną išsikėlė V. kartu su draugu, jis su nukentėjusiosios žinia pasiėmė kompiuterį, susitarė, kad arba pataisys jį, arba parduos. Tą nešiojamą kompiuterį Vaidas pasiėmė pirmą ar antrą dieną su leidimu. Leido paimti tik nešiojamąjį kompiuterį. Kompiuterio negrąžino. Dvi savaites laukė, skambino šnekėjosi su Vaidu, jis sakydavo, arba grąžins kokiais daiktais arba pinigais. 1400 Lt. buvo tokiomis kupiūromis: 5 po 200, 4 po 50 ir 2 po 100. Žino, kokios kupiūros buvo, kadangi jas keitė, kad būtų stambesnė suma. Tuos pinigėlius laikė 29-tai dienai, sūnaus metinėms. Kadangi nėra daiktų, todėl ieškinį palaiko. Dėl materialinės žalos, ieškinį reiškia pagal tokias kainas, kaip nurodė teisme. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, palieka reikalavimą dėl 5000 Lt. Kas nors kitas negalėjo paimti tų daiktų. Draugė negalėjo jų paimti, pasitiki Jelena. Pripažino, kad pas ją gyveno nuomininkas, jais pasitikėdavau. Negalėjo pasakyti, ar buvo daiktai po nuomininko išsikėlimo iš buto. Bent vyriški daiktai buvo vietoje. Dėl grandinėlės negalėjo pasakyti, nes į papuošalų dėžutę nežiūrėjo. Valiutos keitimo kvitų nukentėjusioji nerado, taip pat nerado kelionės į Norvegiją bilietų. Pinigus keitėsi DNB banke arba Swedbank banke. Jai žmogus perduodavo pinigus per savo pažįstamus, kurie važiuodavo į Lietuvą. Jai pinigus atveždavo grynais. Kai balandžio mėnesį važiavo į Lietuvą turėjo norvegiškus pinigus, 520 kronų. 200 kronų ji turėjo atskirai. Pinigus jai davė pažįstamas, jis yra ukrainietis, gyvenantis Norvegijoje, tai G. B.. Jis gyveno ir dirbo Norvegijoje Genadijus jai davė pinigus, nes ji buvo Norvegijoje ir jį prižiūrėjo, padėjo jam, prižiūrėjo jo namus.
Negalėjo pasakyti, kada paskutinį kartą matė dėžutę, kurioje buvo sudėti jos papuošalai. Pinigai buvo įdėti marškinėliuose. Kada paskutinį kartą į tą vietą dėjo pinigus negalėjo pasakyti, gal prieš gegužės mėnesio 10 dieną. Tuose namuose po gegužės 10 d. be kaltinamojo dar buvo kitų asmenų. Teigė, kad nuo 2013 m. birželio pradžios iki apsigyvenant J. jos namuose gyveno asmuo, vardu L.. Kol pas ją gyveno asmuo vardu L., ji negalėjo pasakyti, kad tikrino, ar yra pinigai, tačiau 2013-05-24 buvo draugės gimtadienis ir jis buvo atidariusi dėžutę su papuošalais. Kai L. išsikraustė, netikrino, ar visi daiktai yra vietoje, tačiau nieko įtartino nepastebėjo, o 2013-06-20 grįžus namo, jai kilo įtarimai dėl daiktų. Po įvykio su kaltinamuoju kalbėjo, jis žadėjo atlyginti žalą, sakė, kad dalį atlygins daiktais, dalį pinigais. Dėl neturtinės žalos, gal ne 5000 Lt, jai tiek sakė nurodyti, ji ir nurodė. Nukentėjusiajai buvo labai skaudu, kad dingo tiek jos daiktai, tiek jos sūnaus daiktai, mano, kad tai yra kaip įžeidimas jos sūnaus atminimui. Po kaltinamojo išvykimo pastabėjo, kad dingo daiktai. Jos namuose beveik nuolat atidarytos spintelės durys, batai tikrai buvo matyti, ir dalis daiktų, kai kaltinamasis buvo. 20 d., kai J. paskambino ir paklausė, kur padėti raktus, ji pasakė, kad sutvarkė butą, kad jai nereikės nieko daryti po darbo. Pamatė, kad durelės uždarytos, tai iš karto ir nežiūrėjo, netikrinau. Vėliau pamatė, kad ten viskas apversta, dingo daiktai. Iš Norvegijos parsivežė virš 2000 Lt kronomis, parsivežė 4500 kronų. Iš tų pinigų ji šiek tiek išleido pragyvenimui. Pirmus tris mėnesius gaudavo pašalpą po 650 Lt, paskui – po 550 Lt.
Teigė, kad kaltinamajam leido paimti didįjį kompiuterį, kad išsiaiškintų, kiek kainuoja remontas. Kompiuterį leido paimti 18 d, o I. iš jos išvažiavo birželio 19 d. Vėliau tiek mažas, tiek didelis kompiuteris dingo kartu su telefonais. Mažo kompiuterio kaltinamajam imti neleido. Savo daiktus posėdžio metu įvertino taip: didelio kompiuterio vertė 100 Lt, mažojo kompiuterio vertė 100 Lt, nes jis buvo veikiantis, per jį buvo galima klausytis muzikos. Kiekvieno telefono vertė po 30 Lt. Telefonų kaltinamajam imti neleido, nes ten buvo kortelės su jai reikalingomis žinutėmis. Du telefonai dirbo, vienas buvo išardytas.
Iki teisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė iš esmės tokius pačius parodymus (14-18).
Apklausta kaip liudytoja M. M. paaiškino, kad iš proceso dalyvių pažįsta kaltinamąjį, nes jie gyveno vienoje tėviškėje. Nepalaikė jokių santykių su šiuo asmeniu. Jis ateidavo pas jos vyrą į kiemą. Jos sūnus pirko telefoną, kuris buvo vogtas. Sūnus atsinešė telefoną, jis buvo be dangtelio ir baterijos, pasakė, kad pažiūrės, ar veikia. Pasakė, kad čia pigiai kainuoja, ir pigiai nusipirks, sutvarkys ir parduos. Nežinojo, iš ko jis pirko telefoną. Sūnus pirko tą telefoną gal už 30 Lt., jo nenaudojo, kažkam kitam pardavė. Kaip vadinasi tas telefonas nežino. Jis buvo pilkas, o markės nežino. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo paaiškinimus. Tuo metu, kai kalbėjo su sūnumi, nežinojo, iš ko sūnus pirko telefoną. Paskui jai pasakė tyrėjas, iš ko sūnus pirko telefoną, t. y. kad iš V..
Liudytoja J. K., išaiškinus jai teisę, numatytą BPK 82 straipsnio 2 dalyje, t. y. tai, kad ji, kaip kaltinamojo sugyventinė gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kažikuriuos pateiktus klausimus, atsisakė byloje duoti parodymus.
Apklaustas kaip liudytojas O. P. paaiškino, kad pažįsta nukentėjusiąją ir kaltinamąjį. Pas nukentėjusiąją gyveno porą dienų, o trečią parą išvažiavo. O V. I. pažįsta nuo mokyklos laikų, santykiai draugiški. Paaiškino, kad pas nukentėjusiąją gyveno dvi paras, šventė, nukentėjusioji davė V. telefonus ir tą planšetinį. Trečią parą jie išvažiavo iš nukentėjusiosios namų, kadangi ji pareikalavo mokėti nuomą už parą po 30 Lt. Jie nesutiko ir išvažiavo į kaimą. Vėliau liudytojas įsidarbino, o V. išvažiavo savo reikalais. Telefonus nukentėjusioji V. davė antrą dieną. Išvažiavo iš nukentėjusiosios namų trečią dieną, apie pietus, kai rinkosi daiktus namuose nieko nebuvo. Išvažiuojant bute buvo V. ir liudytojas, o nukentėjusiosios nebuvo. Neprisimena, ar buvo Jelena. Nuketėjusioji davė Vaidui tris telefonus ir planšetinį kompiuterį. Išvažiuodami pasiėmė tik savo daiktus, svetimų neėmė. Telefonus ir planšetinį šeimininkė buvo padavusi V. iš vakaro, nes jis sakė, kad važiuos į Vilkaviškį ir parduos. Auksinių daiktų pas nukentėjusiąją nematė. Žiebtuvėlį yra matęs ant palangės. Nešiojamo kompiuterio nematė. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad nukentėjusioji davė V. telefoną ir kompiuterį, nes jo to niekas neklausė (t. 1, b. l. 159-161).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. P. paaiškino, kad žino, jog Vaidas buvo grįžęs iš Norvegijos. Su juo po ilgos pertraukos susitiko Vilkaviškyje parduotuvėje ir pasikalbėjo, paprašė, kad V. I. padėtų įsidarbinti. V. I. pasakė, kad važiuoja į Vilnių. Liudytojas pasiprašė važiuoti kartu. Po savaitės su V. I. nuvažiavo į Vilnių. Apsigyveno pas moterį Pilaitėje, kurią pažinojo V. I.. Buto adreso nežino. Butas buvo dviejų kambarių. Jis buvo apgyvendintas buto šeimininkės kambaryje, o V. I. su J. gyveno antrame kambaryje. Pas tą moterį pagyveno kelias dienas, t.y. pernakvojo 2 naktis ir trečią dieną išvažiavo, kadangi susirado darbą. V. I. nuvežė į kaimą Rastinėnuose. Kai išvažiavo iš tos moters buto, pasiėmė su savimi tik savo daiktus. Nieko svetimo neėmė. Jis matė tos moters bute ir delninuką ir telefonus. Pavadinimų nežino. Matė kaip V. I. į savo tašę įsidėjo tos moters telefonus ir delninuką. Iš kur V. I. paėmė tuos daiktus, nematė, matė kaip įsidėjo. V. I. ir pats pasigyrė, kad ima tuos daiktus. Kai V. I. jį nuvežė į kaimą, jis tą naktį pernakvojo ir išvažiavo. V. I. sakė, kad grįžta į Pilaitę. Kaime gyveno gal mėnesį. Po to laiko V. I. nematė. Liudytojas dirbo (t. 1, b. l. 73).
2014-07-09 Vilniaus apkr. VPK Vilniaus miesto 5 PK gautas L. B. pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog 2013-06-20 apie 23 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastebėjo apvogtą savo butą, pavogta 1400 Lt, daiktai, rūbai, mobilūs telefonai, aukso dirbiniai, laikrodžiai. Bendra pavogto turto vertė apie 3000-4000 Lt (t. 1, b. l. 1).
2013-07-09 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas L. B. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažiūros metu nustatyta, kad butas yra dviejų kambarių. Įėjus į butą yra koridorius, kurio kairėje yra vienas kambarys, tiesiai virtuvė, dešinėje tualetas ir vonia, prie kurių durys į antrą buto kambarį. Kambaryje kairėje yra trijų stalčių spintelė. Kambaryje sumontuota keturių durų spinta slankiojančiomis durimis, šioje spintoje buvo laikomi vyriški daiktai (rankinės, batai drabužiai), taip pat ir 1400 Lt, Spintos ketvirtoje dalyje yra skrynelė, kurioje buvo laikomi laikrodžiai ir papuošalai. Virtuvėje dešinėje ant sienos pritvirtinta lentyna, ant kurios buvo skaidraus plastiko dėžutėje Zippo žiebtuvėlis. Bute bendra tvarka nepažeista, durys, langai ir jų užraktai tvarkingi. Kambario dešinėje prie durų į balkoną yra keturių skyrių spintelė, jos apatinėje lentynoje buvo laikomas nešiojamas kompiuteris (t. 1, b. l. 7-13).
Iš IMEI kontrolės duomenų matyti, kad 2013-06-23 18:57 val. ir 201-06-24 12:48 val. telefone, kurio IMEI 35690103937186 buvo naudojama SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso M. M. (t. 1, b. l. 35-44).
2014-08-11 teismo posėdžio metu kaltinamasis V. I. ir nukentėjusioji L. B. pateikė raštą, jog gavo iš V. I. 1200 Lt, ir susitarė, jog nukentėjusioji byloje atsisako turtinės ir neturtinės žalos (t. 1, b. l. 195, 197). 2014-10-29 teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. B. pateikė atsisakymą nuo dalies civilinio ieškinio, kuriame nurodė, jog jai buvo atlyginta 1200 Lt žalos, todėl nuo likusios dalies civilinio ieškinio ji atsisako ir kad jai yra išaiškinto teisinės pasekmės atsisakymo nuo dalies civilinio ieškinio. Taip pat nurodė, jog pretenzijų V. I. neturi, su juo susitaikė ir neprieštarauja, kad V. I. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nors kaltinamasis prisipažino tik iš dalies, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina visą jam pareikštą kaltinimą. Kaltinimas pareikštas dėl įvairų daiktų, buvusių L. B. bute vagystės. Iš bylos duomenų matyti, kad V. I. kurį laiką gyveno V. B. bute, vėliau jis išsikėlė. Išvykdamas iš L. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis susirinko savo daiktu, kartu pasiimdamas ir nukentėjusiajai priklausančius daiktus. Taigi, kaltinamasis turėjo teisę būti minėtame bute, nes jame gyveno nukentėjusiajai leidus. Kaltinamasis pripažįsta, jog išvažiuodamas pasisavino tik du kompiuterius, kurių vienas buvo delninis, o kitas nešiojamas, neveikiantis, bei tris telefonus Nokia. V. I. teigė, kad kompiuterius nuvežė į Vilkaviškį ir paliko tėvų namuose, o telefonus pardavė. Tai patvirtina M. M. paaiškinimai byloje, kuri patvirtino, jog jos sūnus T. M. 2013-06-23 iš V. I. nusipirko du mobiliuosius telefonus, į vieną iš telefonų, t. y. Nokia telefoną, buvo įdėta liudytojos SIM kortelė, tikrinant, ar telefonas veikia. Du telefonus sūnus nusipirko už 40 Lt. Iš liudytoju apklausto T. M. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad V. I. jam siūlė pirkti tris telefonus NOKIA 6300, iš kurių vienas neveikė, todėl jo neėmė, o kitus liudytojas nupirko už 40 Lt (t. 1, b. l. 63). Tai, kad išeidamas iš buto V. I. paėmė telefonus ir kompiuterius patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas O. P.. Tai, kad iš buto dingo kiti kaltinime nurodyti daiktai ir pinigai parodo tik nukentėjusioji, tačiau jos parodymai šioje dalyje yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Nukentėjusioji viso proceso metu dėl iš buto pavogtų daiktų davė nuoseklius paaiškinimus. Visas aplinkybes dėl to, kokie daiktai dingo iš jos buto, kur jie buvo, iš kur pas ją buvo tie daiktai, kaip jei atrodė, nukentėjusioji visada aiškino vienodai ir nuosekliai, jos parodymuose prieštaravimų dėl to nebuvo. Nukentėjusioji ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme smulkiai papasakojo, kokius daiktus ji turėjo, kur jie buvo laikomi ir kaip atrodė. Nukentėjusioji atskleidė netgi tokias aplinkybes apie pavogtus daiktus, kad jie buvo seni ir su trūkumais – neveikė ar ne visiškai gerai veikė (neveikianti Zippo žiebtuvėlis, neveikiantis nešiojamas kompiuteris, išardytas telefonas ir pan., rankšluostis dėvėtas metu laiko). Tai rodo, kad ji nesiekia pasipelnyti ir dirbtinai išplėsti kaltinimą ar daiktų vertes. Jos nurodyta marškinėliuose laikytų pinigų suma 1400 Lt taip pat nėra didelė ir per kurį laiką ji galėjo tokią sumą sukaupti. Vertinant į bylą pateiktus duomenis, kad nukentėjusioji buvo įsiskolinusi už būsto nuomą 2013-06-01 470,47 Lt, atkreiptinas dėmesys, kad analogiška skola yra susidariusi ir 2014-05-30 (t. 1, b. l. 169). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusios paaiškinimais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, todėl vertina, jog V. I. pareikštas kaltiniams yra pagrįstas visa apimtimi, jis pasisavino nukentėjusiajai priklausančius kaltinamajame akte išvardintus daiktus, tačiau daiktų vertė, atsižvelgiant į nukentėjusiosios paaiškinimus teisme, mažintina ir laikytina, kad V. I. iš nukentėjusiosios pasisavino daiktų ir pinigų už bendrą 3925 Lt sumą. V. I. pareikštas kaltinimas iš esmės visiškai pasitvirtino, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, kaltinamasis atlygino jai dalį žalos, likusioje dalyje nukentėjusioji ieškinio atsisakė. Kaltinamajam negali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, numatytas BK 38 straipsnyje, kadangi šiuo atveju nėra būtinų sąlygų visumos šiam atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės taikyti. Visų pirma kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes pripažino tik dalį pareikšto kaltinimo (BK 38 straipsnio 1 dalie s1 punktas). Be to, kaltinamasis turi teistumą, nes yra teistas 2014-03-31 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už veiką padarytą 2013-06-15, todėl teismas mano, jos nėra pagrindo manyti, jog atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bausmės skyrimas
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis V. I. yra teistas 1 kartą, administracine tvarka baustas, registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, išsituokęs, į narkologines įskaitas neįrašytas, psichiatrijos ligoninėse negydytas (b. l. 103-109). Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis, nesunkus nusikaltimas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai žalą, ji jam pretenzijų neturi, kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė. Įvertinus tai, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudos bausmę.
Civilinis ieškinys.
Nukentėjusioji byloje pareiškė ieškiny atlyginti vagyste padarytą 4945 Lt turtinę žalą ir 5 000 Lt neturtinę žalą (t. 1, b. l. 22). Tačiau bylos nagrinėjimo metu ji pateikė duomenis, kad kaltinamasis V. I. jai sumokėjo 1200 Lt kaip žalos atlyginimą, o nuo likusios dalies ieškinio ji atsisakė. Kaltinamajai teismo posėdžio metu buvo išaiškintos atsisakymo nuo civilinio ieškinio teisinės pasekmės, t.y. kad priėmus atsisakymą nuo ieškinio byla bus nutraukta ir ji negalės dar kartą kreiptis į teismą su tokiu pačiu reikalavimu. L. B. pareikštas atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl turi būti priimtas, o byla šioje dalyje nutraukta (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). O kitoje dalyje ieškinys netenkintinas, kadangi bylos nagrinėjimo reikalavimas buvo įvykdytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:
nusprendžia:
V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 MGL (3900 Lt) baudą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Priimti nukentėjusiosios L. B. atsisakymą nuo neapmokėtos dalies ieškinio ir šioje dalyje bylą nutraukti. Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.