- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-05
- Bylos Nr.
- 2-388/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- E. A. N.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 17-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. N. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, ir 2008 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-860-555/2008 pagal ieškovės E. A. N. ieškinį atsakovui A. K. , trečiajam asmeniui Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarei R. O. I. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. , trečiajam asmeniui Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarei R. O. I., kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu vekselį ir panaikinti vykdomąjį įrašą. Nurodė, jog ieškinio suma yra 201 026 Lt. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal 2006 m. lapkričio 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą reg. Nr. IR-13877 atsakovo A. K. naudai iš ieškovės E. A. N. paveldimo turto. Nurodė, kad, nesustabdžius išieškojimo vykdymo, ieškovės paveldimas turtas, vykdant vykdomąją bylą, bus realizuotas, siekiant patenkinti atsakovo A. K. reikalavimą, o pateiktas ieškinys, kurio suma yra didelė, dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bei vykdomojo įrašo panaikinimo taptų beprasmiu, kadangi neliktų turto, dėl kurio vyksta ginčas.
Ieškovė prie ieškinio pateikė dokumentą, patvirtinantį apie 500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą ir prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pateikė sunkią materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 28 d. nutartimi konstatavo ieškinio trūkumus ir nustatė ieškovei 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo terminą sumokėti trūkstamą 4 520,52 Lt žyminį mokestį. Ieškovė pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. nutarties. Nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, nes kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl, apeliantės nuomone, teismas turėjo pirmiausia išnagrinėti ieškovės prašymus ir tik jų netenkinus konstatuoti ieškinio trūkumus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino 2008 m. kovo 28 d. nutartį ir atidėjo 4 520,52 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Teismas sprendė, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti atskirojo skundo motyvais. Teismas tenkino ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų apie ieškovės turtinę padėtį matyti, jog ieškovė ieškinio pateikimo teismui metu turto ir pajamų, iš kurių pajėgtų sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį, neturi, todėl, atsižvelgęs į ieškovės turtinę padėtį ir į tai, kad ieškovė yra sumokėjusi 500 Lt žyminio mokesčio dalį, 4 520,52 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjo iki sprendimo byloje priėmimo (CPK 84 str.).
Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas, įvertinęs ieškinyje suformuluoto materialaus teisinio reikalavimo turinį – ieškinio dalyką, sprendė, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės netikslingos, nes būsimo teismo sprendimo įvykdymas negali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip neatitinkančios CPK 144 straipsnyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, taikytina teismui nagrinėjant bylas dėl antstolių veiksmų ir pripažįstant tai esant reikalinga (CPK 510 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė A. N. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartį, kuria jai atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, atleidžiant ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Nurodo, kad teismas neargumentavo, kodėl atmetė ieškovės prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovė pakartoja, kad prie prašymo pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog ieškovė gauna nedidelę senatvės pensiją, neturi nei nekilnojamojo, nei registruotino kilnojamojo turto, yra senyvo amžiaus, todėl iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos neturi galimybių gauti kitų pajamų, dėl ko jos turtinė padėtis pagerėtų.
Ieškovė A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartį, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir prašymą patenkinti, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal 2006 m. lapkričio 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą reg. Nr. RI-13877. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas netinkamai įvertino sąsajas tarp ieškinyje pareikšto reikalavimo, būtinybės užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą bei vykdymo procese atliekamų veiksmų.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta laikinoji apsaugos priemonė taikytina tik CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamose bylose, teismui tai pripažinus reikalinga. Sistemiškai vertinant CPK įtvirtintas normas, darytina išvada, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas galimas ir ieškinio teisena nagrinėjamose bylose, kai tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas glaudžiai susijęs su ieškinyje pareikštais reikalavimais.Ieškovės nuomone, jos pareikšti reikalavimai glaudžiai susiję su laikinąja apsaugos priemone, kurią ji prašo taikyti, nes, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės paveldimas turtas bus parduotas varžytynėse, o gauti pinigai – 201 026 Lt perduoti atsakovui. Todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad iki ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atsakovas nurodytą sumą bus realizavęs, kas lems maksimaliai sumažėjusias ieškovės galimybes apginti savo pažeistas teises.
Atsiliepimas
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės atskirieji skundai tenkinami.
Dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas
Civilinio proceso įstatymas įtvirtina teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Tačiau šios procesinės teisės įgyvendinimas ribojamas tam tikrų sąlygų buvimu, viena kurių yra įstatymo numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 str. 1 d.).
Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina tiek CPK 83 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek ir CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės susimokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo ar atidėti tokio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą.
Bylos duomenimis, ieškovė kartu su ieškiniu, kurio suma nurodyta 201 026 Lt, padavė prašymą atleisti arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. balandžio 4 d. nutartimi sprendė klausimą tik dėl žyminio mokesčio atidėjimo, klausimo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio – nesprendė. Ieškovė pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą už ieškinį turi sumokėti 5 021 Lt žyminį mokestį. Byloje esantis 2008 m. kovo 19 d. mokėjimo kvitas patvirtina aplinkybę, kad ieškovė yra sumokėjusi 500 Lt žyminio mokesčio dalį (b. l. 9). Ieškovė teismui pateikė įrodymus apie jos turtinę padėtį: VSDFV Kauno skyriaus centro pensijų skyriaus pažymą (b. l. 19), VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymą apie nekilnojamąjį turtą (b. l. 17), VĮ ,,Regitra“ Kauno filialo pažymą apie registruotas transporto priemones (b. l. 18). Iš šių duomenų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių neturi, senatvės pensija yra nedidelė. Įvertinusi pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kreipimosi į teismą metu ieškovės turtinė padėtis yra sunki, todėl yra pagrindas ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Remiantis nurodytais argumentais, Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria ieškovei atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovė E. A. N. atleidžiama nuo 4 521 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 str. 3 d.).
Dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu teismo sprendimo įvykdymą.
Ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 2006 m. liepos 25 d. A. B. vardu išrašytą vekselį ir panaikinti 2006 m. lapkričio 24 d. vykdomąjį įrašą reg. Nr. RI-13877. Bylos duomenimis, vekselio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas reg. Nr. RI-13877 yra antstolio priimtas vykdymui ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/06/00463.
Pirmosios instancijos teismas 2008 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal 2006 m. lapkričio 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą reg. Nr. IR-13877. Teismas nurodė, kad, nepritaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, būsimo teismo sprendimo įvykdymas negali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Be to, nurodė, kad prašoma laikinoji apsaugos priemonė, esant pareikštam tokiam reikalavimui, kokį pareiškė ieškovė, negali būti taikoma. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai yra neteisėti ir nepagrįsti. Kadangi ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu vekselį ir panaikinti jame padarytą vykdomąjį įrašą, laikinoji apsaugos priemonė, numatyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, yra būtent ta laikinoji apsaugos priemonė, kuri atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą. Apeliantės nurodytą argumentą, kad, nepritaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, tuo atveju, jei būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar net pasidarytu neįmanomas, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu ir pripažįsta, kad, įvykdžius išieškojimą, kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, kadangi, pardavus iš varžytynių turtą, nebeliktų objekto, į kurį ieškovė turi paveldėjimo teisę.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartį, kuria atsisakyta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, naikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – pritaiko ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdo išieškojimą vykdymo procese pagal 2006 m. lapkričio 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą reg. Nr. IR-13877 atsakovo A. K. naudai iš ieškovės E. A. N. paveldimo turto.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartį, kuria ieškovei atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, panaikinti. Atleisti ieškovę E. A. N. nuo 4 521 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartį, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti. Patenkinti ieškovės E. A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal 2006 m. lapkričio 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą reg. Nr. IR-13877 atsakovo A. K. naudai iš ieškovės E. A. N. paveldimo turto. Nutartį pavesti vykdyti antstoliui S. U.