Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Raimondo Blauzdžiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. Š. prašo: 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – Komisija) 2014-03-18 sprendimo Nr. 17R-4097 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje pareiškėjui atsisakyta kompensuoti 81 886 Lt išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu; 2) priteisti M. Š. iš atsakovo 81 886 Lt jo turėtų išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projektų plėtojimu; 3) priteisti pareiškėjui išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu, atlyginimą, jei jis tokių išlaidų patirs.

Paaiškino, kad Komisija 2013-03-18 sprendimu Nr. 17R-4097 iš dalies patenkino M. Š. 2013-08-30 prašymą Nr. 15R-3259 dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės plėtojimu, kompensavimo. Komisija nusprendė kompensuoti pareiškėjui 100 Lt valstybės rinkliavą, sumokėtą už leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimą, tačiau netenkino prašymo dalies dėl 81 886 Lt jo įrangos tiekėjui „Mr. Binmann Ltd“ pagal 2013-01-11 sudarytą įrangos tiekimo sutartį Nr. BIN-2013/01-4 (toliau – ir Sutartis) sumokėto, bet negrąžinto avanso kompensavimo. Atsakovas nurodė, kad M. Š. įrangos tiekėjui sumokėtas, bet negrąžintas avansas nekompensuotinas, nes pareiškėjo su tiekėju sudarytos Sutarties ir avanso sumokėjimo data yra 2013-01-11, taip pat todėl, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, jog per trumpą laikotarpį sutarties vykdytojas už gautą 81 886 Lt dydžio avansą atliko kokius nors realius, tokio dydžio sąnaudų pareikalavusius darbus arba patyrė realių nuostolių, nepateikė dvišalio sutarties nutraukimo dokumento ir dokumentais neįrodė, kad avansiniai mokėjimai negrąžinti, nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą, nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdariai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų (veiksmų) susigrąžinti avansinius mokėjimus.

Tvirtina, kad prašoma panaikinti Sprendimo dalis yra neteisėta, nes ja paneigta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtinta pareiškėjo teisė gauti sumokėto, bet negrąžinto avanso, vystant elektrinės projektą, kompensaciją. M. Š. įvykdė visas Įgyvendinimo įstatymo sąlygas išlaidų kompensacijai gauti.

Pagal Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 ir 5 punktus kompensuojamos išlaidos turi būti patirtos iki 2013-02-01, jos turi būti pagrįstos, nustatytos ir patvirtintos atitinkamais dokumentais ir turi būti priskirtos vienai iš kompensuotinų išlaidų kategorijų. Komisija neatitikties Apraše įtvirtintiems reikalavimams nenustatė. Nei Įgyvendinimo įstatymas, nei Aprašas nesuteikė Komisijai teisės vertinti pareiškėjo prašymo faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių kitais aspektais. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas negalimas. Sprendimas motyvuojamas argumentais, kurie nesusiję su M. Š. pateikto prašymo ir jį pagrindžiančių įrodymų atitiktimi. Tai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti Sprendimo dalį negaliojančia.

Sprendimo motyvai yra tendencingi, o kai kurie nelogiški. Komisijos argumentas, kad aplinkybė, jog pareiškėjo su įrangos tiekėju sudarytos sutarties data ir avanso sumokėjimo data (2013-01-11) paneigia jo teisę į kompensaciją, nesuvokiamas. Tai, kad Sutartis su įrangos tiekėju buvo sudaryta ir avansas sumokėtas 2013-01-11, yra akivaizdus įrodymas, jog M. Š. patyrė išlaidas iki 2013-02-01. Taip pat Apraše nenustatyta, kad kompensuojamos tik tokios pareiškėjo išlaidos, jei už jas buvo atlikti konkretūs darbai, kurių rezultatą būtų galima įrodyti Komisijai. Reikalaudama įrodyti, kad įrangos tiekėjas atliko darbus, Komisija nepagrįstai perkelia M. Š. naštą įrodyti aplinkybes, susijusias su trečiųjų asmenų veikla. Pareiškėjas tokių aplinkybių įrodyti negali, tuo labiau, kad jis neneigia, jog įrangos iš tiekėjo negavo. Avansas liko tiekėjui kaip kompensacija už tai, kad M. Š. vienašališkai nutraukė sutartį, nelaukdamas jos įvykdymo, tokį Sutarties nutraukimą lėmė pasikeitęs teisinis reglamentavimas. Sutikdamas, kad avansas liktų tiekėjui, pareiškėjas vykdė savo sutartinį įsipareigojimą.

M. Š. pateikė Komisijai tiekėjui 2013-02-05 siųsto pranešimo apie Sutarties nutraukimą nuorašą bei tiekėjo 2013-02-19 pranešimą, kad tiekėjas neprieštarauja, su sąlyga, kad bus laikomasi Sutarties nuostatų dėl avanso negrąžinimo. Šalys apsikeitė atskirais dokumentais, taigi, Komisijos argumentas, kad aplinkybė, jog nebuvo surašytas vienas sutarties nutraukimo dokumentas, yra neteisėtas. Reikalaudama papildomais dokumentais įrodyti, kad avansiniai mokėjimai negrąžinti, Komisija reikalauja, kad pareiškėjas įrodytų tai, ko įrodyti neįmanoma.

M. Š. nesuprantamas Komisijos argumentas, kad jis nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdariai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų (veiksmų) susigrąžinti avansinius mokėjimus. Sutartyje dėl įrangos tiekimo nebuvo numatyta užsakovo teisė reikalauti grąžinti avansą, jei sutartis nutraukiama užsakovo iniciatyva. Joje nustatyta, kad tokiu atveju avansas be ginčo lieka įrangos tiekėjui. Pareiškėjui nutraukus sutartį su įrangos tiekėju, įrangos tiekėjas aiškiai nurodė, kad avanso negrąžins. Tai reiškia, kad M. Š. siekiant atgauti avansą iš įrangos tiekėjo, jam būtų tekę kreiptis į teismą. Pareiškėjas įvertino galimą riziką, kad dėl Sutarties su įrangos tiekėju turinio buvo didelė tikimybė, jog jo ieškinys įrangos tiekėjui bus atmestas, todėl bylos neinicijavo. M. Š. reikalavimas per teismą būtų lėmęs papildomas pareiškėjo išlaidas, kurios nesėkmės atveju jam nebūtų kompensuotos. Įgyvendinimo įstatymas ir jį detalizuojantis Aprašas sukūrė pareiškėjui teisėtą lūkestį, jog jo sumokėtas avansas bus kompensuojamas valstybės. Reikalavimas, kad M. Š. būtų išnaudojęs visas kitas galimybes atgauti avansą, turi būti pripažintas pertekliniu. Įvertinus kompensavimo teisinį reglamentavimą ir juo pareiškėjui sukurtą teisėtą lūkestį, toks reikalavimas yra nesuderinamas su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

Ginčijamo Sprendimo dalis yra neteisėta dar ir todėl, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, jog 2014-02-25 bus svarstomas jo prašymas dėl išlaidų kompensavimo, todėl jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje ir atsakyti į visus Komisijai iškilusius klausimus. Taip buvo pažeistos Aprašo 14 punkto nuostatos. M. Š. neinformavimas lėmė tai, jog Komisija neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių. Tai yra grubus pareiškėjo teisės dalyvauti svarstant jo klausimą pažeidimas.

M. Š. teisė gauti patirtų išlaidų kompensavimą, kaip žalos atlyginimą, yra specifinė. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tvirtino, kad žala pareiškėjui padaryta teisėtais valdžios institucijų veiksmais. Teisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Komisija nepagrįstai netenkino M. Š. prašymo, taip paneigdama Įgyvendinimo įstatyme įtvirtintą jo teisę į turėtų išlaidų kompensavimą. Kai yra aiškus teisinis pagrindas, žalos, padarytos teisėtais valstybės veiksmais, atlyginimui ir yra akivaizdūs įrodymai, kad pareiškėjas patyrė išlaidų bei atitinka Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnius reikalavimus, 81 886 Lt avansu sumokėtų elektrinės projekto vystymo išlaidų, kaip M. Š. teisėtais veiksmais padaryta žala, turi būti atlyginama iš Lietuvos valstybės.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Aprašo 5.4 ir 5.4.3 punktų nuostatos Komisijai numato galimybę spręsti tik dėl tokių sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo kompensavimo, kurie buvo skirti materia­liojo turto (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos) įgijimui arba atsiskaitymui už dar­bus (paslaugas), tiesiogiai susijusius su elektrinės įrengimu ar prijungimu prie elektros tinklų. Komisija išlaidas kompensuoja, kai gauna dokumentus įrodančius, kad pareiškėjams avansai nebuvo grąžinti, o jų negrąžinimas yra pagrįstas. Atsakovas, nagrinėdamas M. Š. prašymą dėl išlaidų kompensavimo, nustatė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie liudytų jo prašomų kompensuoti 81 886 Lt (avansinis mokėjimas) išlaidų pagrįstumą.

Civilinėje teisėje laikomasi bendro pobūdžio nuostatų, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingu­mo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o tais atvejais kai įstatymai nedraudžia civilinių teisi­nių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Iš pareiškėjo Komisijai pateiktų dokumentų matyti, kad Sutartis buvo sudaryta 2013-01-11 ir tą pačią dieną M. Š. bendrovei „Mr. Binmann Ltd“ grynaisiais sumokėjo 20 000 Didžiosios Britanijos svarų (apie 81 886 Lt), o 2013-02-05 pareiškėjas pranešė bendrovei „Mr. Binmann Ltd“, kad nutraukia pasirašytą sutartį, atsisakydamas priimti įrangą bei mokėti likusią sumą. Komisija M. Š. pateiktus dokumentus ir paaiškinimus įvertino kaip nepagrindžiančius 81 886 Lt dydžio išlaidų patyrimą, todėl, vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, nusprendė šių išlaidų ne­kompensuoti. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad per trumpą laikotarpį nuo 2013-01-11 iki 2013-02-05 bendrovė „Mr. Binmann Ltd“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, patyrė kokių nors realių faktinių išlaidų, todėl 81 886 Lt avanso negrąžinimas M. Š. bei jo pasyvumas laikytinas nepagrįstu, o abiejų sutarties šalių veiksmai vertintini kaip neatitinkantys pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vado­vaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Komisijos sprendimas nekompensuoti pareiškėjui 81 886 Lt dydžio prašomos kompensuoti sumos yra teisingas ir pagrįstas, nes nesant motyvuoto pagrindimo, kokias išlaidas, vykdydama su­tartį patyrė bendrovė „Mr. Binmann Ltd“, pareiškėjo pateikti dokumentai vertintini kaip nepagrindžiantys 81 886 Lt išlaidų patyrimo. Komisija, priimdama 2014-03-18 sprendimą Nr. 17R-4097, neviršijo jai suteiktų įga­liojimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs kad, va­dovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonomi­nio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas tei­sės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) nepriešta­rauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi, teismas negali visiškai pakeisti Komisijos, jis neatlieka to ekonominio tyrimo ir verti­nimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyven­dindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar priimant skundžiamą Komisijos sprendimą, buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinky­bės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas.

Pažymėjo, kad M. Š. 2014-02-03 elektroniniu paštu, t. y. tokiu būdu, kokį nurodė savo prašyme dėl išlaidų kompensavimo, buvo informuotas apie 2014-02-06 8.30 val. Valstybinėje energetikos inspekcijoje prie Energetikos ministerijos: adresu Algirdo g. 27, Vilnius, posėdžių salėje, vyksiantį Komisijos posėdį, kuriame bus svarstomas pareiškėjo prašymas. M. Š. į 2014-02-06 vykusį Komisijos posėdį neatvyko bei raštu nesikreipė į Komisiją ir neprašė nenagrinėti jo prašymo dėl išlaidų kompen­savimo, kadangi jis negali atvykti į posėdį. Komisijai 2014-02-06 nespėjus išnagrinėti visų tą dieną teiktų nagrinėti prašymu, pareiškėjo prašymas dėl išlaidų kompensavimo buvo išnagrinėtas kitame posėdyje. Atkreipė dėmesį, kad Komisija, posėdžių metu nagrinėdama prašymus, visų pirma išnagri­nėdavo tuos prašymus, į kurių nagrinėjimą atvykdavo pareiškėjai, todėl ir tuo atveju, jeigu M. Š. būtų atvykęs į 2014-02-06 posėdį, jo prašymas pirmumo teise būtų nagrinėjamas su kitų į posėdį atvykusių pareiškėjų prašymais.

Teismo posėdyje atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos atstovas palaikė atsiliepimą į skundą.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014-03-18 sprendimo Nr. 17R-4097 dalies, kurioje pareiškėjui atsisakyta kompensuoti 81 886 Lt išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Energetikos ministerija 2012-10-15 išdavė M. Š. leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-2643 (b. l. 39). Pareiškėjas Komisijai pateikė 2013-08-28 prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, kuriame prašė kompensuoti 100 Lt sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą bei 20 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo išlaidas (b. l. 36–37). Komisija 2014-03-18 sprendimu Nr. 17R-4097 iš dalies kompensavo M. Š. patirtas išlaidas. Pareiškėjui kompensuota 100 Lt išlaidų suma (b. l. 62). Sprendime pažymėta, kad įvertinus Sutarties sudarymo – 2013-01-11 ir avanso sumokėjimo datą – 2013-01-11 (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas priimtas 2013-01-17, įsigaliojo 2013-02-01), taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, jog per trumpą laikotarpį Sutarties vykdytojas už gautą 81 886 Lt dydžio avansą atliko kokius nors realius, tokio dydžio sąnaudų pareikalavusius darbus, arba patyrė realių nuostolių, nepateikė dvišalio sutarties nutraukimo dokumento ir dokumentais neįrodė, kad avansiniai mokėjimai negrąžinti, nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą, nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdairiai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų (veiksmų) susigrąžinti avansinius mokėjimus, vadovaujantis Aprašo 4 punktu, šios išlaidos vertintinos nepagrįstomis, todėl nekompensuotinos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas bei Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašas. Pagal Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo. Kompensavimo komisija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašu, per vieną mėnesį nuo rašytinio asmens kreipimosi gavimo dienos priima sprendimą dėl išlaidų kompensavimo (Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtra susijusių išlaidų kompensavimo tvarka nustatyta Apraše. Kokios išlaidos laikomos kompensuotinomis, nustatyta Aprašo III skyriuje. Aprašo 4 punktas įtvirtina, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 5 punkte pateikiamos kompensuotinų išlaidų kategorijos, tarp kurių 5.4.3 punkte nurodyti sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo. Pagal Aprašo 6 punktą maksimalūs 5 punkte nurodytų išlaidų dydžiai nurodyti Aprašo 2 priede. Sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo atlyginami ne daugiau nei 45 procentai visos pagal sutartį mokėtinos sumos.

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Komisiją dėl tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, patirtų iki 2013-02-01, kompensavimo. Siekiant įvertinti tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar M. Š. išlaidos patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.

Nustatyta, kad bendrovė „Mr. Binmann Ltd“ ir M. Š. 2013-01-11 sudarė įrangos tiekimo sutartį Nr. BIN-2013/01-4, kuria tiekėjas įsipareigojo tiekti pareiškėjui saulės plokštės elektros įrenginį vieno saulės plokštės energijos įrenginio plėtojimui (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 2.1 ir 2.2 punktus, Sutarties vertė yra 40 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų be mokesčių, o išankstinio apmokėjimo suma – 50 procentų nuo sutarties objekto vertės, t. y. 20 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų ir ši suma yra negrąžintina (b. l. 44–46, 47).

Iš grynųjų pinigų kvito Nr. 58749 matyti, kad M. Š. 2013-01-11 sumokėjo 20 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų negrąžintiną išankstinį mokėjimą pagal Sutartį (b. l. 57). Sutarties nuostatos patvirtina, kad aptartas mokėjimas yra avansinis. Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalis nustato, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Pareiškėjas nei Komisijai, nei teismui nepateikė įrodymų, kad nurodyta suma buvo sumokėta už realiai atliktus darbus – prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą ar technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų atlikimą.

Pareiškėjas su 2013-02-05 pranešimu kreipėsi į bendrovę „Mr. Binmann Ltd“ ir nurodė, kad dėl Seimo 2013-01-17 sprendimo pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas nebegali tęsti statybų ir pirkti užsakytos įrangos, nurodytos Sutartyje, todėl nebegali vykdyti įsipareigojimų ir Sutartį nutraukia bei atsisako priimti įrangą ir mokėti likusią sumą (b. l. 24). Bendrovė „Mr. Binmann Ltd“ 2013-02-19 rašte nurodė, kad nutraukia Sutartį, o visos sumos, sumokėtos tiekėjui iš anksto ir nurodytos Sutarties 2.2 punkte, nebus grąžinamos (b. l. 26).

Civilinio kodekso 6.221 straipsnis reglamentuoja sutarties nutraukimo teisines pasekmes. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pareiškėjas nei Komisijai, nei teismui nepateikė įrodymų, kad avanso suma buvo sumokėta už realiai atliktus darbus. Vadinasi, nuostolių nekilo. Kaip netesybos Įrangos tiekimo sutartyje buvo numatytas avanso negrąžinimas. Tuo atveju, kai sutartyje numatoma sutarties šalies teisė dėl sutartyje aptartų sutarties vykdymo pažeidimų pasilikti avansą, avansas atlieka ne tik mokėjimo pagal sutartį, bet ir netesybų funkciją baudos forma. Taigi, sprendžiant dėl avansinių mokėjimų kompensavimo reikalinga atsižvelgti ir į Civilinio kodekso 6 knygos XXII skyriaus II skirsnį „Sutartinė atsakomybė“. Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 3 dalis numato, kad ne visada šalys įgyja teisę į pilną sutartyje numatytų netesybų kompensavimą. Minėtas straipsnis suteikia teisę teismui svarstyti sutartinių netesybų dydį. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Akivaizdu, kad Įrangos tiekimo sutarties 2.2 punktas numato itin dideles netesybas – avanso negrąžinimą, kuris sudaro 50 procentų sutarties kainos. Tai leidžia daryti išvadą, kad teisminio proceso metu, jei nebūtų iš karto susimokėjęs, pareiškėjas būtų atleidžiamas nuo dalies netesybų sumokėjimo. Kadangi iš karto po avanso pervedimo atsirado aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas nutraukė Įrangos tiekimo sutartį, tai veikdamas apdairiai ir sąžiningai pareiškėjas turėjo sukurti tokią padėtį, jog „Mr. Binmann Ltd“ nebūtų kilę nuostoliai.

Sutarčių sudarymo, prievolių vykdymo, netesybų taikymo ir avanso grąžinimo klausimai yra reglamentuojami Civilinio kodekso normomis. Šiems santykiams taikomi pagrindiniai civilinių santykių principai. Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje nurodyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Bylos aplinkybės rodo, jog pareiškėjas savo teisių ir pareigų klausimus sprendė netinkamai vadovaudamasis šiais principais.

Elektros energijos supirkimo tarifo sumažinimas, dėl ko pareiškėjas atsisakė ketinimų įrengti elektrines, buvo numatytas 2013-01-17 įstatymu Nr. XII-169. Šio įstatymo bei Įgyvendinimo įstatymo projektai Seimui buvo pateikti 2013-01-14 Vyriausybės nutarimu Nr. 23, o Vyriausybės posėdžiui abu projektai pateikti Energetikos ministerijos 2013-01-11 raštu Nr. (8.1-10)-3-87 (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=169541&p_org=&p_fix=y&p_gov=n). Kaip matyti iš šio rašto projektai buvo teikiami pakartotinai. Pirmą kartą Energetikos ministerijos pateikti projektai teisės aktų projektų duomenyse užregistruoti 2013-01-07 (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.projektai_l?p_org=7331&p_sess=8F87534BB92B4C1088089CFED65EA17A&p_debug=&p_no=12). Jau minėta, kad Įrangos tiekimo sutartis sudaryta ir avansas pervestas 2013-01-11. Šie duomenys rodo, jog pareiškėjas avansą pagal Įrangos tiekimo sutartį sumokėjo tuo metu, kai visuomenei tapo žinoma apie mažėsiančius elektros energijos tarifus. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas avansą sumokėjo iš karto po sutarties sudarymo. Pagal Įrangos tiekimo sutarties 2.2 punktą pareiškėjas avansą turėjo sumokėti per vieną mėnesį nuo sutarties sudarymo. Tai rodo, kad pareiškėjas itin didelį avansą sumokėjo gerokai anksčiau nei reikalavo sutartis. Pareiškėjas 2013-02-05 su prašymu kreipėsi dėl sutarties nutraukimo. Nors jau beveik prieš mėnesį rangovas buvo gavęs avansą, jis jokių darbų nebuvo atlikęs. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl rangovo ketinimų vykdyti Įrangos tiekimo sutartį.

Dėl paminėtų aplinkybių konstatuotina, kad pareiškėjas ir rangomas šalių susitarimu nusistatydami tarpusavio teises ir pareigas pagal Įrangos tiekimo sutartį pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o sudarydamas ir vykdydamas Įrangos tiekimo sutartį pareiškėjas siekė išlaidų kompensavimo, o ne elektrinių statybos, todėl Komisija pagrįstai padarė išvadą, jog bendrovė nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdairiai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų (veiksmų) susigrąžinti avansinius mokėjimus. Nors pareiškėjas, formaliai žiūrint, pateikė Aprašo 10 punkte reikalaujamus dokumentus, tačiau šie dokumentai nebuvo pakankami, kad būtų galima nustatyti, jog tenkinami Aprašo 4 punkto reikalavimai, kad išlaidos turi būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.

Civilinio kodekso 6.218 straipsnio 1 dalis leidžia nukentėjusiai šaliai vienašališkai nutraukti sutartį Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais, tame tarpe ir nukentėjusiai šaliai iš esmės negaunant to, ko tikėjosi iš sutarties, nesikreipiant į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Kadangi pareiškėjas 2013-02-05 išsiuntė Pranešimą apie sutarties nutraukimą, o rangovas nepareiškė jokių prieštaravimų, tai sutartis laikoma nutraukta.

Aprašo 14 straipsnyje nustatyta, kad Komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti pareiškėjas arba jo įgaliotas atstovas, svarstant jo klausimą. Nustatyta, kad M. Š. 2014-02-03 elektroniniu paštu, jo ant 2013-08-28 prašymo dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nurodytu elektroninio pašto adresu (b. l. 36) buvo informuotas, kad 2014-02-06 8.30 val. Valstybinėje energetikos inspekcijoje prie Energetikos ministerijos: adresu Algirdo g. 27, Vilnius, posėdžių salėje, vyks Komisijos posėdis, kuriame bus svarstomas pareiškėjo prašymas (b. l. 63). Taigi, M. Š. teiginys, kad jis nebuvo informuotas apie tai, kad 2014-02-25 bus svarstomas jo prašymas dėl išlaidų kompensavimo, todėl jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje ir atsakyti į visus Komisijai iškilusius klausimus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog M. Š. prašomos kompensuoti 20 000 didžiosios Britanijos svarų sterlingų (apie 81 886 Lt) sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutarties dėl elektrinės projekto plėtojimo išlaidų kokompensuotinos, kadangi jos neatitiko Aprašo 4 punkto reikalavimų. Prašoma panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014-03-18 sprendimo Nr. 17R-4097 dalis, kurioje atsisakyta tenkinti Bendrovės prašymą kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartį dėl elektrinės projekto plėtojimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos panaikinti. Pripažinus prašomą panaikinti sprendimo dalį teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti 81 886 Lt išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projektų plėtojimu. Išnagrinėjus skundą, nebuvo nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio numatomų administracinio sprendimo panaikinimo teisinių pagrindų. M. Š. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.