Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

kaltinamasis M. B., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), vadovu, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą, laikotarpiu nuo 2010-05-19 iki 2013-02-18 pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės pinigines lėšas, būtent iš įmonės kasos nenustatytomis sumomis iš viso paėmė 56349,50 Lt, kurių panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo kasos knygoje jų išmokėjimo iš bendrovės padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), kasos. Taigi M. B. pasisavino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – 56349,50 Lt (16319,94 eurų).

Kaltinamasis M. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2010 m. gegužės mėnesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė didmenine ir mažmenine statybinių medžiagų prekyba. Jis buvo materialiai atsakingas už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą. Buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi Vilniuje. Jis atiduodavo visus buhalterinius dokumentus vadovui V. J. arba jis atvažiuodavo kartu su buhaltere ir juos pasiimdavo. Avansines apyskaitas išrašydavo ir jas tvarkė Vilniuje esanti buhalterija pagal pas jį esantį grynųjų pinigų likutį bei išlaidas pateisinančius dokumentus. Priimant jį į darbą su vadovu buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad prie jam nustatyto darbo užmokesčio, 1250 Lt–1300 Lt tokia pati suma bus mokama papildomai, neįforminus jos buhalteriniais dokumentais. Pradžioje keletą mėnesių jie jam buvo mokami. Atvykus direktoriui šis šią sumą paimdavo iš bankomato ir atiduodavo jam. Vėliau jau ši suma buvo mokama tik retkarčiais. Iš viso ji buvo sumokėta apie 7–8 kartus. Direktorius jam paaiškino, jog negali paimti grynųjų pinigų, nes įmonės akcininkai to neleidžia, o kadangi jis turi grynųjų pinigų, gali pasiimti juos pats. Jis taip ir darydavo. Taip pat jam buvo pažadėta mokėti komisinius už parduotą produkciją, tačiau tai nebuvo daroma, todėl kartais jis pasiimdavo ir didesnę sumą. Jeigu įmonės buhalterė jo paklausdavo dėl grynųjų pinigų, jis jai paaiškindavo, jog šiuos reikalus ši turi suderinti su direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. E. gaudavo į rankas 1500 Lt atlyginimą, tai yra didesnį nei jo, o jo darbas buvo žymiai atsakingesnis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos padalinio darbuotojas R. G. taip pat gaudavo iš direktoriaus didesnį atlyginimą, nei buvo oficialus. Jis tai žino, nes girdėjo kalbant. Taigi jis iš kasos pasiėmė 26 000 Lt.

Dėl likusios sumos – 30 000 Lt – paaiškino, jog 2011 metais jie prekiavo akmens anglimis. Direktorius apie tai žinojo ir buvo davęs sutikimą. Ši prekyba buvo pelninga. Tačiau įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir direktorius pasakė, kad tuo jis daugiau nesirūpins, o jis, jeigu nori, gali ja prekiauti ir toliau. 2013 metais į jį kreipėsi asmuo iš Rusijos Federacijos ir pasiūlė labai mažomis kainomis pirkti anglis. Jis sutiko ir sumokėjo jam 30 000 Lt avansą. Sutarties reikiamai neįformino, parašė laisvos formos raštą, jog šis asmuo gavo tokį avansą. Viskas vyko labai greitai. Anglys turėjo būti atvežtos po keleto dienų, tačiau jos niekas neatvežė, o minėtas asmuo dingo. Apie tai jis direktoriaus neinformavo, tikėjosi kažkokiu būdu padengti skolą įmonei. Jis buvo užsirašęs to asmens duomenis, bet jam išėjus iš darbo jis jų neberado, kaip ir rašto, kuriame buvo pasirašyta dėl avanso išmokėjimo, nors tai nebuvo buhalterinis dokumentas. Visą likusią kaltinime nurodytą sumą jis pasiėmė kaip darbo užmokesčio dalį, nes toks buvo jo ir direktoriaus susitarimas.

Apklausiamas kaip įtariamasis M. B. 2013-10-02 parodė, kad 56674,84 Lt išleido šeimos pragyvenimui. Kadangi jo darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 1300 Lt, o jam reikėjo išlaikyti šeimą, nes turi 3 vaikus, tai gauto darbo užmokesčio neužteko pragyvenimui. Teigė, kad visą pasisavintą pinigų sumą grąžins dalimis, nes kiekvieną mėnesį vyksta dirbti į Švediją (t. 2, b. l. 63–64, 65–66).

2014-11-17 apklaustas parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos padalinyje buvo paskirtas atsakingu už kasos vedimą. Realiai už elektroninio kasos aparato likutį ir jo inkasavimą buvo atsakingas vadybininkas R. G., kuris dienos pabaigoje imdavo pinigus iš kasos aparato ir perduodavo jam, M. B., su ataskaitos čekiu, kad jis įneštų į įmonės kasą. Grynuosius pinigus jis periodiškai grynaisiais nešdavo į banką „Swedbank“. Po įnešimo į banką grynųjų pinigų, jis įneštą sumą fiksuodavo įmonės buhalterinėje programoje, tai yra įmonės vadovas ir buhalterė matydavo, kiek yra įnešama į banką. Mėnesio gale jis buhalterijai atiduodavo banko inkasavimo kvitus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos padalinyje taip pat buvo gaunami grynieji pinigai už prekes ir paslaugas, jie buvo įtraukiami į apskaitą ne elektroniniame kasos aparate, o įtraukiant į apskaitą jam su buhalterinės apskaitos programa išrašant kasos pajamų orderį. Po tokių operacijų jas iš karto matydavo įmonės vadovas ir buhalterija. Klaipėdos padalinyje kasos knygos jis nevedė, o jo išrašyti kasos pajamų orderiai bei kasos išlaidų orderiai buvo automatiškai įtraukiami į bendrą ir vieną įmonės kasos knygą. Kiekvieno mėnesio gale įmonės vadovui V. J. jis perduodavo visų dokumentų popierinius variantus ir dar kartą sutikrindavo apyvartas bei grynųjų pinigų likutį pas jį. Įmonė buvo nustačiusi tvarką ir leido jam turėti įvairias sumas grynųjų pinigų, nes jam buvo pavesta tiesiogiai atsiskaityti už sandėlių nuomą, degalus ir net atsiskaityti už perkamas tiesiogiai į Klaipėdos padalinį prekes. Jam išrašomas avansines apyskaitas išrašydavo ir jas tvarkė Vilniuje esanti buhalterija pagal pas jį esantį grynųjų pinigų likutį bei išlaidas pateisinančius dokumentus. Įvairiais darbo laikotarpiais pas jį buvo įvairios sumos grynųjų pinigų, nes centriniam įmonės padaliniui nuolat trūkdavo apyvartinių lėšų, todėl turint keliomis dešimtimis skaičiuojamą likutį, jis galėjo operatyviai ir geromis kainomis įsigyti įmonei prekių, o jas pardavęs, gauti įmonei gerą pelną. Apie grynųjų pinigų likutį jo vadovaujamame padalinyje, tai yra pas jį, žinojo tiek vadovas V. J., tiek buhalteriai, tokia padėtis buvo praktiškai pagrįsta ir leidžiama. Parodė, kad jam inkriminuojamos 56 349,50 Lt sumos jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasisavino, nors materialinės atsakomybės neneigia. Buvo įsipareigojęs šią sumą grąžinti.

Teigia, kad 2013-02-08 susidarė šių lėšų trūkumas, nes dalį pinigų – 30 000 Lt grynaisiais – jis sumokėjo avansu akmens anglies tiekėjui, vardu O., iš Rusijos Federacijos: 2012 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, artėjant žiemos sezonui, jis savo iniciatyva, kaip ir daugelį kartų prieš tai, esant palankioms sąlygoms, nusprendė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos padalinyje atgaivinti prekybą akmens anglimis. Jis tuo metu vadovo V. J. neatsiklausė, ar galima atlikti tokį užpirkimą, o atliko pats savo iniciatyva, norėdamas greito ir teigiamo rezultato. Nurodo, jog prieš tai akmens anglimis jo iniciatyva Klaipėdos padalinyje buvo prekiaujama du sezonus, buvo išvystęs padalinyje dideles apyvartas ir pelną. Kadangi įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolat trūko apyvartinių lėšų, o už anglis reikėdavo ir būdavo atsiskaitoma išankstiniu apmokėjimu, įmonės vadovas net nesvarstė galimybės atnaujinti prekybos akmens anglimis 2012–2013 žiemos sezonu, nors sandėliai Klaipėdos padalinyje tam buvo pritaikyti, buvo net atskira geležinkelio atšaka iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio.

Nurodytu laikotarpiu jis gavo tiesioginį pasiūlymą iš Rusijos Federacijos piliečio, prisistačiusio vardu O., pavardės ir tėvo vardo neprisimena, šis prisistatė akmens anglių tiekėjo atstovu Pabaltijo šalims, nurodė, kad renka užsakymus plautų akmens anglių tiekimui iš Kuzbaso, pateikė anglies markės sertifikatus, kurie liudijo gerą anglies kokybę. Tiekėjas nurodė, kad minimalus kiekis yra 120 tonų, tai sudaro du geležinkelio vagonus. Tiekėjas kalbėjo apie 150 USD kainą už vieną toną anglių po išmuitinimo ir mokesčių sumokėjimo bei su pristatymu iki sandėlio. Tos dienos duomenimis pagal kursą suma buvo apie 44 000 Lt už 120 tonų anglių. Tokia kaina buvo reali ir labai patraukli rinkos sąlygomis, todėl jis nusprendė, jog reikia išnaudoti tokią galimybę ir užsakyti siūlomas anglis. Tiekėjas reikalavo visiško išankstinio apmokėjimo, bet jis derybų metu susitarė, kad sumoka apie du trečdalius kainos, o likusią dalį sumokės po krovinio gavimo. Taigi susiklostė situacija, jog jis turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sumokėti 30 000 Lt grynaisiais kaip avansą. Kadangi tiekėjas nurodė, kad atstovauja ne vienam Rusijos tiekėjui, todėl jis tiksliai dar nežinojo, kurio tiekėjo konkrečiai anglys bus parduodamos, nurodė jam, M. B., jog sąskaitą faktūrą (invoice) – įsigijimo dokumentus – išrašys ir pateiks, kai formins muitinėje bei sumokės mokesčius. Taigi nebuvo aišku, kokiai įmonei išrašyti kasos išlaidų orderį, o norėdamas vėliau šio orderio neperrašinėti ir nesiaiškinti su buhalterija, net neabejodamas, kad netrukus du vagonai anglių bus pristatyti, minėtam tiekėjui sumokėjo grynaisiais 30 000 Lt. Už gautus pinigus minimas tiekėjas pasirašė laisvos formos pakvitavimą ir jis manė, kad tokiu būdu yra pakankamai saugu, nes teigia, kad tiekėjas demonstravo labai geras prekybos anglimi ir tiekimo geležinkeliais žinias, rėmėsi įvairiais dokumentais. Sumokėtus 30 000 Lt jis turėjo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos padalinio grynųjų pinigų likutį, skirtą atsiskaityti už sandėlio nuomą, kurą, atsiskaityti už padaliniui kitų subjektų parduodamas prekes. Šis tiekėjas jį susirado iš kitų anglies prekeivių, o konkrečiai jis siūlė pirkti anglis anglių išvežiojimu užsiimančiam A. Ž., tačiau jam neturint galimybių nupirkti tokį kiekį anglies, A. Ž. pasiūlė kreiptis į jį, M. B., nes žinojo jo galimybes UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos padalinyje prekiauti anglimis. A. Ž. taip pat pasakė jam, M. B., jog tiekėjas atrodo patikimas, siekdamas įeiti į Lietuvos rinką siūlo geras kainas ir sąlygas. Su anglies tiekėjo atstovu Klaipėdos mieste jis buvo susitikęs keletą kartų, tiekėjas jam rodė kompiuteryje vagonų judėjimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo užsakytos anglys jau yra Baltarusijoje, todėl per vieną savaitę bus pristatyta į sandėlį. Dėl anglies tiekimo ir sandėliavimo jis buvo susitikęs ir su nuomojamų sandėlių direktoriumi E. M., kurio prašė leisti pasinaudoti per geležinkelio atšaką atvežti du vagonus anglių ir ją iškrauti nuomojamuose sandėliuose – teritorijoje. Tiekėjas sakė, kad pats vyksta į Baltarusiją įforminti muitinės deklaracijų, todėl su juo susisieks, kai tik grįš su parduodama anglimi. Tačiau nei po savaitės, nei vėliau minėtas tiekėjų atstovas nepasirodė ir su juo susisiekti jo nurodytu lietuviško abonento numeriu, tiek duotu rusišku numeriu nepavyko. Tada jis suprato, kad per daug pasitikėjo ir jį, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą, minėtas asmuo apgavo. Kai jis suprato, jog neatsakingai ir nepakankamai rūpestingai pasielgė ir tokiu būdu buvo neteisėtai anglies tiekėju apsimetusio asmens užvaldytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos – 30 000 Lt, už kurias jis buvo ir yra atsakingas, tokį faktą nuo įmonės vadovybės jis nuslėpė ir vis dar tikėdamasis ateityje šias lėšas atgauti bei padengti įmonės grynųjų pinigų trūkumą, niekam tokio fakto neviešino ir net per 2013-02-08 inventorizaciją nenurodė bei pasakė, kad šios lėšos yra pas jį.

Dėl likusio grynųjų pinigų trūkumo – 26 349,50 Lt – M. B. parodė, kad šių lėšų nepasisavino, o šios lėšos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. J. žinia bei nurodymu jam buvo išmokėtos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip jo darbo užmokestis, t. y. oficialioje darbo sutartyje direktorius buvo nurodęs, kad jis gauna į rankas 1 300 Lt atlyginimą, o realiai pažadėjo ir jam visą darbo laikotarpį mokėjo papildomai didesnį darbo užmokestį. Kiek dabar prisimena, tai pradedant nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio, po kelių mėnesių nuo darbo pradžios direktorius jam į rankas mokėjo papildomai po 1 300 Lt, tai per mėnesį sudarė 2600 Lt į rankas darbo užmokestį. Praėjus dar keliems mėnesiams, direktorius sutiko ir mokėjo jam papildomai prie oficialaus atlyginimo dar po 2000 Lt kas mėnesį, tokiu būdu jis gaudavo per mėnesį 1300 Lt oficialų atlyginimą į rankas ir dar papildomai po 2000 Lt į rankas. Šiuos pinigus – darbo užmokestį – direktorius V. J. jam mokėjo pats asmeniškai arba nurodydavo atsiskaičiuoti ir pasiimti iš jo turimų įmonės grynųjų pinigų. Teigia, kad 7–8 kartus, tikslaus skaičiaus ir datų neprisimena, su V. J. vyko į Klaipėdos „Akropolį“, kur V. J. su banko kortele, kaip jis suprato, iš savo asmeninės sąskaitos paimdavo grynuosius pinigus ir sumokėdavo jam minėtą papildomą darbo užmokestį. Tačiau likusiais kartais jis, kaip paaiškėjo padarius inventorizaciją ir atėmus jo minėto kasos likučio 30 000 Lt panaudojimą, direktoriaus V. J. nurodymu gavo pas jį buvusius grynuosius 26 349,50 Lt kaip papildomą darbo užmokestį, kurį įforminti ir nuo kurio suskaičiuoti bei sumokėti mokesčius buvo V. J. pareiga. Jis direktoriaus V. J. prašė kaip nors padengti susidarantį grynųjų pinigų pas jį likutį, nes kiekvienas toks atlyginimo išmokėjimas šį likutį didino ir tai ilgą laiką matė bei žinojo V. J. su buhaltere. V. J. sakė, kad ateityje šį trūkumą padengs. Kai 2013-02-08 inventorizacijos metu V. J. aptiko trūkumą, didesnį net 30 000 Lt suma, supyko ant jo ir pareikalavo grąžinti visą sumą, grasindamas policija privertė pripažinti jo skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 56 000 Lt. Dėl to jis prašė ir siūlė skolą grąžinti dalimis, tačiau V. J. su tuo nesutiko. Kad jam buvo mokamas papildomas darbo užmokestis, kurio direktorius galbūt neįformino, patvirtina ir tai, jog jis dirbo atsakingą ir pajamas duodantį darbą, rodė iniciatyvą, o oficialus darbo užmokestis buvo tik 1 300 Lt į rankas, nors tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. E. gaudavo į rankas 1500 Lt atlyginimą. Kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos padalinio darbuotojai – R. G. – taip pat gaudavo iš direktoriaus didesnį atlyginimą nei buvo oficialus. Jei direktorius būtų nemokėjęs papildomo darbo užmokesčio jam, jis būtų nežinojęs apie direktoriaus asmeninės sąskaitos operacijas ir pinigų gryninimą Akropolio centre. Teigia, kad minėtų 26 349,50 Lt jis nepasisavino ir negali už juos būti materialiai atsakingas, nes jie jam buvo išmokėti ir jo gauti kaip pelnytas ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu – direktoriumi V. J. – suderėtas jo darbo užmokestis. Dėl susiklosčiusios situacijos jis labai gailisi ir ateityje pasižada nenusižengti. Dalį žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią padarė neatsakingai iššvaistęs, bet nepasisavinęs, 30 000 Lt, jis pasižada grąžinti įmonei, tuo labiau, kad 10 000 Lt žalos jau yra grąžinęs (t. 2, b. l. 73–76).

2015-02-27 apklaustas parodė, kad laisvos formos pakvitavimo, kurį jam buvo parašęs ir jame pasirašęs O., patvirtindamas avanso – 30000 Lt – už perkamas anglis gavimą, jis neturi, nes šio pakvitavimo neranda. O. pavardės ir adreso nepamena. Neturi jokio dokumento – nei vizitinės kortelės, nei O. įmonės pažymėjimo, nei jokių kitų dokumentų kopijų. O. pasitikėjo, kadangi jis pristatė savo siūlomą pirkti produkciją profesionaliai, nurodė gabenimo maršrutus ir galimybes, tiksliai apibūdino patį produktą, turėjo produkcijos sertifikatus. Jis matė jo vairuotojo pažymėjimą, kurio duomenys sutapo su jo vizitinės kortelės duomenimis. Pinigus – 30000 Lt – O. perdavė jo automobilyje, „Opel“ markės, jokių šio automobilio duomenų nepamena. Pinigų perdavimas įvyko 2012 metų lapkričio mėnesį, datos nepamena, dalyvavo tik jis ir O.. Kad pinigus perdavė O., žinojo tik jis, o kad ketina pirkti akmens anglis, žinojo ir daugiau asmenų, kuriuos minėjo ankstesnėje apklausoje (t. 2, b. l. 89).

Liudytojas V. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo vykdoma Vilniuje. Jis dirbo bendrovėje direktoriumi. Bendrovės veikla– didmeninė ir mažmeninė prekyba statybinėmis medžiagomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla dar buvo vykdoma ir Klaipėdos mieste. 2010 m. gegužės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos padalinio vadovu buvo priimtas M. B. ir pasirašyta darbo sutartis. Su M. B. buvo pasirašyta tipinė visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis. Koks jam buvo nustatytas atlyginimas, jis jau nebeprisimena. Atrodo, jog 1300 Lt. Buvo kalbėta, jog jeigu darbo rezultatai bus geri, galbūt bus mokami ir priedai, tačiau to nebuvo. Įmonė reikiamo pelno negaudavo. Padalinyje tuo metu dirbo trys darbuotojai. Su jais visais darbo užmokestis buvo suderintas asmeniškai. Teigia, kad atlyginimas M. B. buvo mokamas toks, koks buvo nustatytas darbo sutartimi. Jokie priedai jam nebuvo mokami, jis niekada nežadėjo jam mokėti jokių komisinių, nes Klaipėdos padalinys veikė nuostolingai. Jis niekada nėra M. B. mokėjęs grynaisiais pinigais priedo prie atlyginimo, niekada nėra jam perdavęs grynaisiais pinigais atlyginimo prekybos centre „Akropolis“, Klaipėdoje. Tokio susitarimo nebuvo. Mano, kad dėl to, jog jis kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo M. B. pradėjimo, šis jį apkalba. Darbo užmokesčio dydžio klausimą jis derindavo su kiekvienu darbuotoju atskirai.

Teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovas buvo jis, Klaipėdos filiale prekiavo akmens anglimis, tačiau kokiu konkrečiai laikotarpiu, nepamena. Šią prekybą akmens anglimis inicijavo M. B.. Jis tam pritarė. Akmens anglis tiekti pasiūlė UAB „Statybų komplektavimo valdyba“, o M. B. užsiėmė realizacija. Kiek jam žinoma, akmens anglys buvo pirktos tik iš UAB „Statybų komplektavimo valdyba“, kitų tiekėjų nebuvo. Visa ši prekyba truko tik vieno sezono metu, pelninga ji nebuvo, o vėliau M. B. jam nieko neminėjo apie savo ketinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos filiale prekiauti akmens anglimis dar ir kitą sezoną. M. B. jam nesakė, kad sumokėjo avansu už perkamas akmens anglis Rusijos Federacijos piliečiui.

Klaipėdos padalinyje kiekvienais metais rudenį buvo daromos revizijos. Apie grynųjų pinigų trūkumą jis sužinojo 2012 metų balandžio mėnesio pradžioje, tikslios datos pasakyti negali, kai vyriausioji buhalterė N. K. pranešė, kad Klaipėdos padalinio kasoje yra rodomos paliktos didelės grynųjų pinigų sumos, tai yra dideli kasos likučiai. Jis buvo atvažiavęs į Klaipėdą. M. B. jam paaiškino, kad pasiėmė grynuosius pinigus savo asmeniniams reikalams, juos pažadėjo sugrąžinti. Kalbėjo, kad važiuos dirbti į užsienį, nes čia nemato perspektyvos. Jis laukė, o M. B. vis žadėdavo, jog pinigus sugrąžins. M. B. vieną kartą įnešė į Klaipėdos padalinio kasą grynuosius pinigus, tai yra apie 10000 Lt. 2012 m. buvo atlikta materialinių vertybių-lėšų, esančių kasoje, inventorizacija, jos metu nustatyta, kiek įmonės kasoje trūksta pinigų. M. B. neneigė, kad pasisavino šias lėšas ir pažadėjo pinigus grąžinti. Tačiau lėšų negrąžino iki šios dienos. 2013 metais M. B. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors dar nebuvo padengęs skolų. Išeidamas iš darbo M. B. ir toliau žodžiu žadėjo grąžinti skolą, tačiau negrąžino. Tik 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios datos pasakyti negali, nes neprisimena, buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 10 000 Lt. Kai buvo atlikta inventorizacija ir nustatytos trūkstamų pinigų sumos, jis pats kreipėsi į prokuratūrą, nes jau maždaug metus laukė, kad kaltinamasis sugrąžins paimtus iš kasos pinigus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją V. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo vykdoma Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), o bendrovė registruota adresu (duomenys neskelbtini). Jis dirbo bendrovėje nuo 2002 m. spalio 8 d. direktoriumi. Bendrovės veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba statybinėmis medžiagomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla dar buvo vykdoma ir Klaipėdos mieste, adresu (duomenys neskelbtini). 2010 m. gegužės 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos padalinio vadovo pareigoms buvo priimtas į darbą M. B. ir pasirašyta darbo sutartis Nr. 35 su priedu Nr. 2. Be to, tą pačią dieną, tai yra 2010 m. gegužės 19 d., su M. B. buvo pasirašyta tipinė visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią M. B. tapo materialiai atsakingas už jam perduotas materialines vertybes. Vyriausioji buhalterė N. K. 2012 metų balandžio mėnesio pradžioje, tikslios datos pasakyti negali, nes neprisimena, pranešė, kad Klaipėdos padalinio kasoje yra rodomos paliktos didelės grynųjų pinigų sumos, tai yra dideli kasos likučiai. Jis kelis kartus buvo atvažiavęs į Klaipėdos padalinį patikrinti tų likučių, tačiau niekada kasoje grynųjų pinigų nerasdavo, o M. B. jam paaiškindavo, kad pasiimdavo grynuosius pinigus savo asmeniniams reikalams, juos žadėdavo sugrąžinti. Tiksliai pasakyti, kada ir kokius pinigus M. B. pasiimdavo iš Klaipėdos padalinio kasos, jis negali, nes neprisimena. Be to, M. B. vieną kartą, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, įnešė į Klaipėdos padalinio kasą grynuosius pinigus, tai yra virš 10000 Lt. 2013 m. vasario 18 d. jis su finansininke-kasininke J. B. apskaičiavo Vilniuje, koks tą dienai turi būti Klaipėdos padalinyje kasos likutis, ir atvažiavo į Klaipėdą tai patikrinti. Tą dieną buvo atlikta materialinių vertybių-lėšų, esančių kasoje, inventorizacija, kurios metu nustatyta, kad įmonės kasoje trūksta pinigų, tai yra 56674,94 Lt. Buvo surašytas piniginių lėšų inventorizacijos aktas Nr. 20130218, kurį surašant dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos filialo darbuotojai: finansininkė-kasininkė J. B., vadybininkas R. G. ir tuo metu buvęs vadovas M. B.. Tuo metu, kai buvo surašytas piniginių lėšų inventorizacijos aktas Nr. 20130218, kuriame nurodytas prieš tai paminėtas pinigų trūkumas, M. B. neneigė, kad pasisavino šias lėšas ir žadėjo pinigus grąžinti per mėnesį. Tačiau per šalių susitartą terminą lėšų negrąžino. Dėl pinigų grąžinimo joks dokumentas surašytas nebuvo. 2013 m. balandžio 30 d. M. B. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors dar nebuvo padengęs skolų. Išeidamas iš darbo M. B. ir toliau žodžiu žadėjo grąžinti skolą, tačiau negrąžino. Tik 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios datos pasakyti negali, nes neprisimena, buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 10 000 Lt M. B. skolai padengti, tačiau pinigus pervedė kitas asmuo.

Liudytojas teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovas buvo jis, Klaipėdos filiale prekiavo akmens anglimis, tačiau kokiu konkrečiai laikotarpiu, nepamena, nes tai vyko labai trumpą laikotarpį. Šią prekybą akmens anglimis inicijavo M. B., tuo metu dirbęs Klaipėdos filialo vadybininku – padalinio vadovu. Akmens anglis tiekti pasiūlė UAB „Statybų komplektavimo valdyba“, o M. B. užsiėmė realizacija. Kiek jam žinoma, akmens anglys buvo pirktos tik iš UAB „Statybų komplektavimo valdyba“, kitų tiekėjų nebuvo. Visa ši prekyba truko tik vieno sezono metu, buvo trumpalaikė ir vėliau M. B. jam nieko neminėjo apie savo ketinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos filiale prekiauti akmens anglimis. M. B. jam nesakė, kad jis sumokėjo avansu už perkamas akmens anglis Rusijos Federacijos piliečiui.

Teigia, kad atlyginimas M. B. darbo sutartyje buvo nustatytas 1300 Lt (atskaičius mokesčius), jokie priedai jam nebuvo mokami, nes Klaipėdos padalinys veikė nuostolingai. Jis niekada nėra M. B. mokėjęs grynaisiais pinigais priedo prie atlyginimo, todėl nėra jam skolingas neišmokėto priedo. Nėra likę jokio neišmokėto atlyginimo likučio M. B.. Niekada nėra jam perdavęs grynaisiais pinigais atlyginimo prekybos centre „Akropolis“, Klaipėdoje (t.1, b. l. 31–33, 34–35, 49–50).

Liudytojas R. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo 2010 m. Klaipėdos padalinyje vadybininku. Dirbti pradėjo nuo bendrovės padalinio įkūrimo. Jam buvo nustatytas 1200 Lt atlyginimas. Kai pradėjo dirbti, bendrovės Klaipėdos padalinio vadovu buvo M. B.. Bendrovės veikla – prekyba statybinėmis medžiagomis. 2013 m., kai buvo atlikta materialinių vertybių – lėšų, esančių kasoje, inventorizacija, kurios metu buvo nustatyta, kad įmonės kasoje trūksta pinigų, jis sužinojo, nes buvo pakviestas darant inventorizaciją. Sužinojo, kad kasoje nėra pinigų, ir tuos pinigus pasiėmė M. B.. Buvo surašytas piniginių lėšų inventorizacijos aktas. Tuo metu, kai buvo surašytas piniginių lėšų inventorizacijos aktas, M. B. žadėjo pinigus grąžinti. Kada jis pažadėjo sugrąžinti pinigus, pasakyti negali, nes nežino. Teigia, kad jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo 1200 Lt atlyginimą pavedimais į sąskaitą. Priedus prie atlyginimo buvo pažadėta mokėti, jeigu bus geri darbo rezultatai, tačiau jų nebuvo ir priedai nebuvo mokami. Tokio dydžio atlyginimas buvo numatytas jo darbo sutartyje. Priedų prie atlyginimo negaudavo, jokių papildomų išmokų už darbą negaudavo. Jam atlyginimas buvo pervedamas per banką du kartus per mėnesį. Nėra matęs ar girdėjęs, kad kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai gautų neįtrauktą į apskaitą darbo užmokestį. Vienais metais jie prekiavo akmens anglimis, tačiau tai nebuvo labai pelninga. Nėra girdėjęs apie M. B. ketinimus kitais metais prekiauti akmens anglimis.

Liudytojas V. E. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje jis dirbo nuo pat atidarymo krovėju. Kai jis pradėjo dirbti, bendrovės Klaipėdos padalinio vadovu buvo M. B.. Atlyginimą gaudavo pavedimais į sąskaitą. Jo atlyginimas atrodo buvo1300 Lt. Jokių papildomų priedų prie atlyginimo grynaisiais pinigais nėra gavęs. Apie M. B. ketinimus 2013 metais prekiauti akmens anglimis jis nežino. Buvo iš šios įmonės išėjęs, nes nesutarė su M. B. darbo klausimais, o vėliau vėl sugrįžo.

Liudytoja J. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo vykdoma Vilniuje. Veikla dar buvo vykdoma ir Klaipėdos mieste. Ji dirbo bendrovėje nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio finansininke-kasininke ir buvo atsakinga už visą apskaitos vedimą. Žinojo, kad padalinio vadovas buvo M. B.. Kai ji pradėjo dirbti, jai jau buvo žinoma apie didelį grynųjų pinigų likutį Klaipėdos padalinyje, nes jai pasakė buhalterė. Tuo metu jau buvo laukiama, kada M. B. padengs skolą. Direktorius sugrįžęs iš Klaipėdos apie tai jai pasakydavo. 2013 metais, datos tiksliai neatsimena, buvo atlikta materialinių vertybių-lėšų, esančių kasoje, inventorizacija, jos metu nustatyta, kad įmonės kasoje trūksta pinigų. Buvo surašytas piniginių lėšų inventorizacijos aktas. Kiek jai žinoma, M. B. tam neprieštaravo. M. B. vis žadėdavo sugrąžinti pinigus. 2013 metais M. B. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors skolos dar nebuvo grąžinęs. 2013 m. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą buvo pervesta 10000 Lt.

Liudytoja K. L. parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, laikotarpio nepamena. M. B. dirbo šios įmonės Klaipėdos padalinio vadovu. Kažkuriuo metu ji pastebėjo, kad Klaipėdos padalinyje yra didelis grynųjų pinigų likutis. Klausė kaltinamojo, kodėl taip yra, šis teigė, kad dokumentų nesuvedė į sistemą ar jie kažkur pasimetė. Pamačiusi tokią padėtį ji visus dokumentus patikrino su programa. Apie esamą padėtį ji informavo vyr. buhalterę, kuri informavo direktorių. Ji nežino, kokio dydžio atlyginimas buvo mokamas M. B. bei koks grynųjų pinigų likutis buvo pas M. B., nes darbo užmokestį skaičiuodavo buhalterė N. K.. Darbo užmokesčiai darbuotojams buvo pervedami banko pavedimais į darbuotojų sąskaitas.

Liudytoja N. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo nuo 2004 m. vyr. buhaltere. M. B. dirbo Klaipėdos padalinio vadovu. Ruošdama metinę finansinę atskaitomybę, pastebėjo, kad Klaipėdos padalinio vadovo M. B. žinioje yra daugiau kaip 50000 Lt kasos pinigų likutis. Tai labai dideli pinigai. Apie tai informavo direktorių ir šis pradėjo tuo domėtis. Ji tada jau dirbo ne visu etatu, o ateinančia buhaltere.

Liudytojas G. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pradėjo dirbti direktoriumi nuo 2014 metų balandžio mėnesio. Prieš jį bendrovės direktorius buvo R. D.. R. D. perdavė įmonės dokumentus, tačiau dokumentų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo surašytas. Prieš jį vadovu dirbo V. J.. R. D. buvo perduotas visas bendrovės turtas ir dokumentai, bet nebuvo surašytas priėmimo–perdavimo aktas. Kai jis pradėjo dirbti, bendrovėje buhalterė nedirbo ir visi dokumentai buvo laikomi Vilniuje. Tuo metu bendrovė jokios veiklos nevykdė. Kai iš jo buvo pareikalauti bendrovės dokumentai, jis juos pateikė pagal pateiktą sąrašą. Bendrovė tuo metu faktiškai jokios veiklos nevykdė.

Liudytojas E. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo sandėlį iš UAB „Statybų komplektavimo centras“, kurios direktoriumi jis dirba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo statybinėmis medžiagomis. M. B. pažįsta, jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje. Jis anglies prekyba niekada neužsiiminėjo. Tuo užsiiminėjo du jų nuomininkai. Vieną sezoną tuo užsiminėjo ir M. B.. Į jį joks Rusijos Federacijos pilietis nesikreipė su pasiūlymu pirkti akmens anglis, o jis niekam nerekomendavo šiuo klausimu kreiptis į M. B.. Žino, kad M. B. vieną sezoną prekiavo akmens anglimis, pasakojo, kad gerai pavyko, jis sakė, kad ateityje planuoja tuo užsiimti. M. B. jo teiravosi dėl geležinkelio atšakos nuomos ir teritorijos nuomos šalia atšakos, turėdamas tikslą ateityje prekiauti akmens anglimis. Jis šiam suteikė informaciją dėl geležinkelio atšakos, nes tokia galimybė buvo ir tai buvo vienintelis pokalbis apie prekybą akmens anglimis.

Liudytoja A. S. parodė, jog dirba Klaipėdos apskrities PK pirmojo skyriaus vyr. tyrėja ir šioje byloje apklausė liudytoju A. Ž.. Ji protokole užrašė viską, ką minėtas liudytojas parodė. Liudytojas parodymus davė gera valia.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas A. Ž., kurio parodymai buvo perskaityti byloje, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis niekada nedirbo. Kokia veikla bendrovė užsiėmė, nežino, bet jam atrodo, kad prekiavo statybinėmis medžiagomis. M. B. jis pažįsta tik iš matymo. Jis anglių išvežiojimu neužsiima ir niekada neužsiiminėjo. Ar 2012–2013 metais žiemos metu Rusijos Federacijos pilietis, vardu O., jam siūlė pirkti akmens anglis, jis pasakyti negali, nes neprisimena praėjus tokiam ilgam laiko tarpui. Ar jis pažįsta Rusijos Federacijos pilietį, vardu O., pasakyti negali, nes nežino, kadangi jis bendrauja su įvairiais žmonėmis. Jis tuo metu jokių akmens anglių nepirko. Ar jis kada nors kam nors rekomendavo M. B., kad jam parduotų anglis, arba pats susirado ir siūlė pirkti anglis M. B., pasakyti negali, nes neprisimena. Ar jis tuo metu pristatė M. B. kokį anglių tiekėją iš kitos šalies, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, pasakyti negali, nes neprisimena. Ar M. B. arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kada nors pirko akmens anglis ir už kokią pinigų sumą, jis nežino (t.1, b. l. 61–62).

Iš 2014-06-11 specialisto išvados Nr.5-3/64 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad pagal VRM duomenų bazės Juridinio asmens duomenys išrašą tiriamuoju laikotarpiu (2010-05-19–2013-05-02) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi įregistruotas V. J.. Pagal VRM duomenų bazės SODRA – Draudėjas ir jo darbuotojai išrašą nustatyta, kad V. J. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2003-03-03 iki 2014-03-03. 2010-05-19 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. J. sudarė Darbo sutartį Nr. 35 su piliečiu M. B., kurioje nurodė, kad ,,Darbuotojas priimamas dirbti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovo pareigoms“ (6 priedas). Pagal VRM duomenų bazės SODRA – Draudėjas ir jo darbuotojai išrašą nustatyta, kad pilietis M. B. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2010-05-19 iki 2013-05-02. 2010-05-19 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. J. sudarė Tipinės visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį su darbuotoju M. B., einančiu padalinio vadovo pareigas. Sutartis pasirašyta darbuotojo M. B. vardu. Tipinės visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartyje nurodė, kad ,,1. Darbuotojas, einantis pareigas Padalinio vadovo <…> prisiima visišką materialinę atsakomybę, jeigu jis užtikrins įmonės, įstaigos, organizacijos jam patikėtų vertybių saugumą, ir ryšium su tuo įsipareigoja <…>a)tausoti jam perduotas saugoti arba kitiems reikalams įmonės įstaigos, organizacijos materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai. <…>c) tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatytąja tvarka rengti ir teikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius <…> 2. Administracija įsipareigoja <…> atlikti nustatytąja tvarka materialinių vertybių inventorizaciją“ (8 priedas).

Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį – ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 16 straipsnio 1 dalį – ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“