Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rimvydo Norkaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Andova“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3575-656/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Andova“ dėl prievolės įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Andova“ apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs procesinės bei materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį. Nustatyta, kad atsakovas, sudaręs su ieškovu Sutartį, pagal kurią įsipareigojo neatlygintinai atlikti darbus, juos faktiškai atliko, tačiau neįvykdė prievolės ieškovui perduoti darbų rezultatą, kaip tą numatė Sutarties sąlygos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas 2006 m. lapkričio 20 d. pasirašė Sutartį, pagal kurią atsakovas pagal Sutarties sąlygas ir šilumos tiekėjo (UAB „Vilniaus energija“) išduotas Technines sąlygas įsipareigojo savo lėšomis suprojektuoti ir neatlygintinai atlikti ieškovui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų šilumos trasų nuo šiluminės kameros 08354/1 iki šiluminės kameros 08354/1-05 iškėlimo darbus iki 2007 m. gruodžio 30 d. bei per trisdešimt kalendorinių dienų darbų perdavimo ir priėmimo aktu perduoti darbų rezultatą ieškovui, kartu perduodant visus dokumentus, reikalingus darbų rezultato teisinei registracijai atlikti ir naudoti pagal paskirtį. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovas šilumos trasų iškėlimo darbus atliko, tačiau iki pat šios dienos neperdavė ieškovui darbų rezultato. Aplinkybės, jog darbai atlikti, atsakovas neneigia, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovas praleido Įmonių restruktūrizavimo įstatyme numatytus terminus reikalavimams restruktūrizuojamai įmonei pareikšti, termino atnaujinti neprašė, todėl teismas turėjo priimti nutartį palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (kadangi restruktūrizavimo planas dar nėra patvirtintas ir ieškovas galėtų prašyti atnaujinti praleistą terminą reikalavimui pareikšti).

Bylos medžiaga tvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Andova“ restruktūrizavimo bylą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, o atsakovas įgijęs restruktūrizuojamos įmonės statusą. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos, įmonei draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti (ieškovo ieškinio pareiškimo metu (iki 2010 m. spalio 1 d.) galiojusios redakcijos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos bylos nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu nustatoma, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į restruktūrizuojamą įmonę ir kokios ji apimties, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo sukelia panašių teisinių padarinių kaip teismo sprendimas, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. Kreditoriaus reikalavimas restruktūrizavimo byloje turi būti pareikštas per teismo nustatytą terminą, kuris gali būti ne trumpesnis nei 30 dienų ir ne ilgesnis nei 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Jei kreditoriai dėl svarbių priežasčių negalėjo reikalavimų pateikti nustatytu laiku, jie, nurodydami pavėlavimo priežastį, reikalavimus gali pateikti teismui ir įmonės administratoriui ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme (ieškovo ieškinio pareiškimo metu (iki 2010 m. spalio 1 d.) galiojusios redakcijos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šie terminai nustatyti kreditoriaus piniginio pobūdžio reikalavimams pareikšti ir tokio termino pažeidimas gali lemti, kad vėliau kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas. Kaip teisingai nurodo atsakovas, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyti terminai (atnaujinamasis ir naikinamasis), per kuriuos restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai turi teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus ir, tokius reikalavimus pareiškus per nustatytą terminą, teismas galėtų juos priimti. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu, kuris yra ne piniginio pobūdžio. Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą įvykdyti nepiniginę prievolę – per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai perdavimo ir priėmimo aktu perduoti ieškovui pagal Sutartį ieškovui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų šilumos trasų nuo šiluminės kameros 08354/1 iki šiluminės kameros 08354/1-05 iškėlimo darbų rezultatą; visus ieškovo nurodytus dokumentus, reikalingus darbų rezultato teisinei registracijai atlikti ir naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad, iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, teisinė galimybė ieškovui pareikšti tokio pobūdžio reikalavimą turi būti suteikta, nes tokios galimybės nesuteikus, ieškovas, kaip energetikos įmonė, kuriai priklauso energetikos objektai, turėtų nuosavybę į šiuos atsakovo lėšomis neatlygintinai pagal Sutartį suprojektuotus ir pastatytus iškeliamus šilumos tinklus, tačiau neturėtų galimybės perimti darbų rezultatą ir atlikti teisinę jų registraciją. Kadangi ieškovo reikalavimas negali būti išreikštas konkrečia pinigų suma, o Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nereglamentuoja tokio pobūdžio reikalavimų sprendimo tvarkos, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad teismas privalėjo ieškinį palikti nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tai yra, kada ieškovas, kuris kreipėsi į teismą nesilaikydamas tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, dar gali šia tvarka pasinaudoti.

Atsakovas apeliacinį skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog ieškovas, reikšdamas ieškinį, sumokėjo tik 135 Lt žyminio mokesčio, nors reikalavimas yra turtinis. Pasak apelianto, teismas privalėjo ieškovui nustatyti terminą ieškinio trūkumui pašalinti, o ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų ? turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio). Kaip jau buvo minėta, pareikštu ieškiniu ieškovas prašė įpareigoti atsakovą neatlygintinai perdavimo ir priėmimo aktu perduoti ieškovui pagal Sutartį ieškovui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų šilumos trasų nuo šiluminės kameros 08354/1 iki šiluminės kameros 08354/1-05 iškėlimo darbų rezultatą; visus ieškovo nurodytus dokumentus, reikalingus darbų rezultato teisinei registracijai atlikti ir naudoti pagal paskirtį. Turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 str. 1 d. 1 p.). Ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 str.). Turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis; jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Taigi šiuo atveju, patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo sprendimu ieškovui nebūtų priteista lėšų, kito turto ar suteikta kitos turtinės naudos, todėl jo turtinė padėtis nepasikeistų. Sutartimi atsakovas įsipareigojo suprojektuoti ir pastatyti iškeliamus šilumos tinklus pagal detalaus plano sprendimą, darbus pagal technines sąlygas bei suderintą projektą atlikti neatlygintinai ir jų rezultatą perduoti ieškovui (Sutarties 2.1, 4.1.2 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovo ieškinio reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su turtu, jie kilo ne dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, o dėl siekio perimti atsakovo atliktų darbų rezultatą, kurį ieškovo naudai atsakovas įsipareigojo neatlygintinai atlikti savo lėšomis. Patenkinus ieškinį, ieškovui nebus priteistos lėšos ar turtas, o būtų tik uždėta pareiga perduoti atsakovo lėšomis neatlygintinai ieškovui pagal Sutartį atliktą darbų rezultatą ir dokumentus, kaip tą numato Sutarties 6.1 ir 6.2 punktai, todėl ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog ieškovas už ieškinį sumokėjo ne visą žyminį mokestį, dėl ko teismas turėjo nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o šio trūkumo nepašalinus ? palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Nors atsakovas skunde teigia, jog teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio, 185 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, tačiau šio teiginio nemotyvuoja. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimą, įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, taip pat byloje nenustatyta, jog teismas būtų netinkamai taikęs materialinės teisės normas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimą dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą ir 2011 m. balandžio 19 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.