Utenos apylinkės teismo nutarimas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Avinas, sekretoriaujant Ritai Kozlovienei, dalyvaujant vertėjai Kristinai Špūraitei Pupelienei, pažeidėjai A. A., jos atstovui P. Z., Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui P. U., išnagrinėję administracinėn atsakomybėn patrauktos A. A. skundą dėl 2011-07-20 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,-

Aprašomoji dalis

Nustatė:

2011 m. liepos 12 d. Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija A. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 str. l d., padarymo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad A. A., laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2011 m. sausio 26 d., vykdė neregistruotą Šunų veisimo ir prekybos šunimis veiklą ir iš šios veiklos gavo 460 Lt pajamų.

A. A. nesutikdama su Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimu jį apskundė teismui.

Liudytoja N. K. parodė, kad A. A. tikrai jai 2011m. vasario mėnesio pabaigoje padovanojo nykštukinį špico veislės šunį, kartu su kilimėliu, indu ėdimui, žaislais. Už šunį pinigų nemokėjo.

Liudytoja J. M. paaiškino, kad 2011m. vasario mėnesio pradžioje sudarė sutartį su A. A., pagal kurią sutarė, kad nykštukinės špicų veislės šuo per pusę priklausys jai ir Anglinai. Visas teises į šunį įgaus po to, kai jai perduos kitą tos pačios veislės šunį iš negiminingos vados. Ji, Rusijoje gavo tokios veislės šunį, už jį sumokėjusi 500 Eurų ir atidavusi A. tapo vienvaldė A. atiduoto šuns šeimininkė. A. už jos šunį nieko nemokėjo.

Liudytoja R. A. paaiškino, kad 2011m. vasario pradžioje sutarė su A. A., kad ji už 3460 Lt nupirks nykštukinį špicų veislės šunį. Tuo tikslu kartu su vyru ir dukra lankėsi pas A. bute norėdama šeimos nariams parodyti kokį šunį nori pirkti, tuo kartu avansu sumokėjo 460Lt. Sutarusi su A., kartu nuvažiavo į Zarasus, pas veterinarijos gydytoją padarė šuniui reikiamus skiepus, implantavo čipą su jos vyro duomenimis. A. pasakius, kad po skiepų šuniukas turi savaitę pabūti pas ją, tuo kartu šuns nepasiėmė.

Po kurio laiko sužinojo, kad tokios pat veislės šunų galima nusipirkti pigiau nei parduoda O. Bandė su ja tartis, tačiau ji niekaip nesutiko, o galiausiai atsisakė parduoti šunį. Kadangi atsisakė sumokėti užstatą, kreipėsi į mokesčių inspekciją.

Liudytojas I. K. paaiškino, kad su žmona buvo pas A. A., kyuriai paliko 460Lt užstatą už šunį kurio norėjo žmona. Nuvažiavę pas veterinarą į Zarasus sutvarkė dokumentus jo vardu paskiepijo šunį. Vėliau A. šunį parduoti atsisakė, jam pinigų negrąžino.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 172 str. 1d. kurio dispozicija skelbia: „Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas-užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. „ Ši įstatymo teisės norma yra banketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, konkrečiu atveju į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d. nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. VMI prie LR FM viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punkte nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios privalo apsilankyti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje pagal gyvenamąją vietą ir užpildyti fizinio asmens prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre FR0039 formą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7d. yra apspręsta, kad individuali veikla– tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, aiškindamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. pateiktą individualios veiklos apibrėžimą, nurodė, kad vertinat, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo– buvimą. Savarankiška laikytina tokia veika, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų ir iš šios veikos tiesiogiai gauna pajamas. Versliškumo požymis pasireiškia tuo, kad visa veika nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Tęstinumas reiškia, kad aktyvūs veiksmai turi būti atlikti bent kelis kartus ir gaunamos pajamos, arba, kad ir vieną kartą, tačiau per kelis kartus gaunamos pajamos. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. A. tik ketino parduoti šunį, tačiau to nepadarė. Vien fakto, kad A. A. norėjo parduoti ir ėmėsi priemonių tam, nepakanka tvirtinti, jog ji versliškai vertėsi komercine veikla, siekdama gauti pajamų. Kita vertus byloje nėra duomenų liudijančių, kad tokia veikla A. A. buvo tęstinė ir daugkartinė. A. A. inkriminuojamas tas faktas, kad ji iš R. A. gavo 460 Lt rankpinigių, kas ir yra jos pajamos, tačiau A. A. šį faktą neigiant ir nesant kitų įrodymų negalima kategoriškai tvirtinti, kad toks pinigų perdavimo faktas buvo. Vadovaudamasis LR ATPK 301, 302 str. 1d. 2p.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

2011 m. liepos 20 d. Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą kuriuo A. A. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 172 str. 1d. panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.