Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - ir BUAB) „Ecolink Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3239-960/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ecolink Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Verslo konsultavimo tarnyba“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Nepagrįstai teismas darė išvadą, jog pirkimo-pardavimo sutarties 7 punktu šalys pakeitė iki tol galiojusį susitarimą, nes pagal nuomos sutartį ir susitarimą atsakovė buvo įsipareigojusi padengti nuomoto turto komunalinius mokesčius, todėl tokia atsakovės pareiga išliko iki pat nuomos santykių pabaigos. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino buvusi skolinga apeliantei ieškinyje nurodytą skolą.

11. Tvirtina, jog prašoma priteisti skola būtų panaudota apeliantės kreditorių finansiniams reikalavimams bei administravimo išlaidoms padengti.

13. Paaiškina, jog pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, buvo įvertintos visos atsakovės sumokėtos ir ateityje mokėtinos sumos ir, siekiant minimizuoti atsakovės nuostolius dėl uždelstos pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties, buvo sutarta galutinė mokėtina suma, kuri apėmė visus atsakovės mokėjimus tiek pagal nuomos sutartį, tiek pagal kitas sutartis.

14. Pažymi, kad pirkimo-pardavimo sutartimi šalys įvertino ir suderino kitas galimai atsirasiančas mokėtinas sumas, ką patvirtina pirkimo-pardavimo sutarties 7 punktas, kuriuo apeliantė ir atsakovė pakeitė nuomos sutartyje numatytą komunalinių mokesčių mokėjimo sąlygą.

15. Teigia, jog 2018 m. birželio ir liepos mėnesiais atsakovė atliko paskutinius mokėjimus už patalpų nuomą, kurie susidarė iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, tokiu būdu visiškai atsiskaitydama su apeliante pagal nuomos sutartį, kadangi komunaliniai mokesčiai turėjo būti padengti pačios apeliantės pagal pirkimo-pardavimo sutarties 7 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

17. Nustatyta, kad BUAB „Ecolink Baltic“ ir UAB „Verslo konsultavimo tarnyba“ 2016 m. rugpjūčio 5 d. sudarė nuomos sutartį Nr. EA2016/08/05 (toliau – ir Nuomos sutartis), kuria ieškovė (nuomotoja) išnuomojo atsakovei (nuomininkei) nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą Varėnos mieste. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. BUAB „Ecolink Baltic“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Draugo petys“. Iškėlus ieškovei bankroto bylą, bankroto administratorius tęsė Nuomos sutartį, šalys papildomai pasirašė 2016 m. gruodžio 8 d. susitarimą prie Nuomos sutarties (toliau – ir Susitarimas), pagal kurį šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei kas mėnesį mokės 1 200 Eur nuomos mokestį ir apmokės komunalinius mokesčius pagal ieškovės pateiktas sąskaitas pagal Nuomos sutartį ir Susitarimą. 2018 m. gegužės 24 d. BUAB „Ecolink Baltic“ ir UAB „Verslo konsultavimo tarnyba“ pasirašė ne varžytynėse parduodamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018/05/24/01 (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis), kuria ieškovė pardavė atsakovei pagal Nuomos sutartį ir Susitarimą nuomotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą Varėnos mieste.

18. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ginčas kilo dėl nuomos teisiniuose santykiuose susidarius skolos likučio ir su šia išvada teisėjų kolegija sutinka.

19. Tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.487 straipsnio, tiek 6.534 straipsnio nuostatos numato nuomininko pareigą mokėti nuomos mokestį. Byloje nėra ginčo, kad nuomininkė – atsakovė, įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, kuris Susitarimo pagrindu buvo patikslintas, atsakovei mokant ne tik nuomos mokestį, bet ir komunalinius mokesčius, pagal apeliantės kas mėnesį pateikiamas sąskaitas. Susitarimas, pakeičiantis pagal Nuomos sutartį nustatytą nuomos mokesčio mokėjimą, šalių nėra ginčijamas.

20. Pirkimo-pardavimo sutarties 7 punkte šalių sutarta, kad komunalinius mokesčius iki 2018 m. gegužės 31 d. imtinai sumoka Pardavėjas, t. y. apeliantė. Minėtas sutarties punktas nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, todėl laikomas teisėtu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Šiuo atveju kolegija pažymi, kad net ir nesant Pirkimo-pardavimo sutartyje konkrečiai nurodyto keičiamo Nuomos sutarties priedo, Susitarimo punkto dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, Pirkimo-pardavimo sutarties 7 punktas pakeitė Susitarime nurodytą komunalinių mokesčių mokėjimo tvarką, t. y., kas juos turės mokėti iki 2018 m. gegužės 31 d., nes priešingu atveju susiklostytų tokia situacija, kad tuos pačius mokesčius sumokėtų ir atsakovė pagal Susitarimą, ir apeliantė pagal Pirkimo-pardavimo sutartį. Įvertinta ir tai, kad abi ginčo šalis siejo ne tik nuomos, bet ir pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todėl logiška ir pagrįsta Pirkimo-pardavimo sutarties 7 punktą vertinti kaip Susitarimo sąlygos dėl komunalinių mokesčių pakeitimą.

21. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl komunalinių mokesčių teisėta ir pagrįsta (CPK 185 straipsnis).

22. Apeliantė savo ieškinyje skolos dydį skyrė į skolą (24,40 Eur) už UAB „Varėnos vandenys“ suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų paslaugas ir į skolą už nesumokėtą nuomos mokestį bei kitus komunalinius mokesčius pagal Nuomos sutartį ir Susitarimą (2 671,43 Eur).

23. Atsakovė, gindamasi nuo apeliantės reikalavimo priteisti skolą, teigė, jog visos atsakovės mokėtinos sumos pagal Nuomos sutartį, Susitarimą buvo įskaitytos į galutinę Pirkimo-pardavimo sutarties kainą. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nieko nepasisakė dėl apeliantės reikalavimo dalies dėl 2 671,43 Eur pagrįstumo, nepadarė jokių išvadų dėl minėtos skolos dalies nepriteisimo, dėl atsakovės atsikirtimų pagrįstumo.

24. Byloje pateikta apeliantės ir atsakovės išrašytų ir apmokėtų sąskaitų suvestinė ir apeliantės banko sąskaitos išrašas, kurių pagrindu apeliantė grindžia savo reikalavimą dėl 2 671,43 Eur skolos priteisimo. Kaip matyti iš pateiktųjų įrodymų, atsakovė ne visada reguliariai atlikdavo mokėjimus pagal Nuomos sutartį ir Susitarimą ir pagal pateiktą suvestinę mokėjimų sumos ne visada atitikdavo apeliantės išrašytose sąskaitose sumas. Atsižvelgus į tai, jog Pirkimo-pardavimo sutarties 7 punktu komunalinių mokesčių, buvusių iki 2018 m. gegužės 31 d., mokėjimo pareiga teko apeliantei (nutarties 20 punktas), kolegijos vertinimu , teisme buvo būtina nustatyti, kokią 2 671,43 Eur skolos dalį sudarė galimai nesumokėtas nuomos mokestis ir kokią komunaliniai mokesčiai, nes pastarieji, kurių sumokėjimo pareiga, kaip minėta, pagal Pirkimo-pardavimo sutarties 7 punktą sąlygą buvo apeliantės. Iš ieškovės pateiktų skaičiavimų ir atsakovės paaiškinimų negalima patikimai nustatyti kokią dalį iš 2 671,43 Eur sumos sudaro galimai nesumokėtas, jeigu taip, kokį laikotarpį, pagal kokias konkrečias sąskaitas faktūras, nuomos mokestis ir kokią dalį mokėjimai už komunalinius patarnavimus ( jų dalį). Atsakovė teigia, jog 2018 m. birželio 29 d. ir liepos 2 d. mokėjimais ji ieškovei sumokėjo atitinkamai 3291,10 Eur ir 1200 Eur kaip likusią nesumokėtą iki pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo 2018 m. gegužės 24 d. nuomos mokesčio dalį. Šį teiginį patvirtinančių pirminių apskaitos dokumentų nepateikta. Ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenyse nurodoma, jog 3291,10 Eur suma gauta kaip „už elektrą“ , o 1200 Eur suma gauta „pagal sutartį “. Kokių pirminių dokumentų pagrindu atlikti šie įrašai nežinoma. Tuo tarpu ieškovė prie ieškinio pridėtoje skaičiuotėje abi šias sumas nurodo kaip apskaitytas „už elektros persiuntimo paslaugas“, t.y. ne kaip nuomos mokestis. Kodėl duomenys, nurodyti ieškovės jos pateiktoje skaičiuotėje ir banko išraše apie tai kokioms sąskaitoms apmokėti atsakovės buvo sumokėta 3291,10 Eur skiriasi, nustatyti pateiktų duomenų nepakanka. Taigi, šalių pateikti duomenys dėl šių sumų apskaitymo pagrindų ( nuomos mokestis ar komunaliniai patarnavimai) yra prieštaringi. Dėl šio pripažįstama, jog siekiant teisingai išspręsti apeliantės reikalaujamos skolos dydžio pagrįstumą, būtina išsiaiškinti, kaip apeliantė įskaitydavo atsakovės mokėtas, tiek ir pavėluotai, sumas, t. y. kokią dalį sumokėtos įmokos priskirdavo nuomos mokesčiui, pagal kokius mokėjimų dokumentus, kokius konkrečius laikotarpius ir kokią – komunaliniams mokesčiams ( už kokį laiką, kokias paslaugas, kokius mokėjimo dokumentus). Be minėtų duomenų nėra galimybės nustatyti tikrosios skolos dydžio, todėl apeliantė turėtų pateikti papildomus paaiškinimus (detalius skaičiavimus, galimai pirminius buhalterinius dokumentus dėl konkrečių sąskaitų apmokėjimo ), leidžiančius nustatyti tikrąją atsakovės skolą būtent už nuomą ir už likusią patarnavimų dalį. Neturint šių duomenų bylos esmei atskleisti, vertinama, jog bylos išsprendimas apeliacinės instancijos teisme negalimas ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Atsižvelgiant į nutarties 23, 24 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl 2 671,43 Eur sumos liko neatskleista bylos esmės, dėl šio skolos dalies pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai nemotyvuotas, nėra jokių teismo išvadų dėl minėtos skolos dalies (ne)pagrįstumo, todėl yra pagrindas šią teismo sprendimo dalį panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Grąžinus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ecolink Baltic“ apeliacinį skundą iš dalies patenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dalį dėl 2 671,43 Eur skolos nepriteisimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.