Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Centro poliklinika“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės nuomone, darbdavys neužtikrino jos sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, buvo nerūpestingas, dėl ko ieškovė galiausiai susirgo profesine liga. Ieškovės teigimu, kuomet Centro poliklinikoje buvo atliekami Valstybinės darbo inspekcijos tikrinimai, šios įstaigos administracija perkeldavo ieškovę į kitus padalinius, o vėliau – tyčia paskirdavo ieškovei darbo vietą šalia Visuomenės sveikatos centro esančių odontologijos kabinetų, t.y. kuo arčiau aplinkoje esančių alergizuojančių medžiagų. Antai, paskutiniu metu ieškovė dirba slaugytoja VšĮ „Centro poliklinika“ Naujamiesčio filiale, esančiame Kalinausko g. 4, Vilniuje. Šioje darbo aplinkoje yra cheminių medžiagų, nuo kurių ieškovei yra alergija ir dėl kurių poveikio ieškovei pripažinta profesinė liga, pasireiškianti nuolatine sloga, bėrimais (dėl kurių reikia nuolat vartoti vaistus), kadangi virš ieškovės darbo kabineto yra odontologijos skyrius. Ieškovės teigimu, 2013 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais ir vėliau, ji ne kartą kalbėjosi su įstaigos administracija dėl darbo vietos pakeitimo, t.y. jos sugrąžinimo į Vytenio PASP centro skyrių, kur ji dirbo anksčiau, tačiau iki šios dienos naujos darbo vietos, kurios aplinkoje būtų mažiau alergiją sukeliančių medžiagų, ieškovei nesuteikta. Ieškovė pažymėjo, kad Centro poliklinikos Senamiesčio filialo administracija iš jos tyčiojosi, elgėsi užgauliai, pašaipiai, netikėjo, kad ieškovei gali būti pripažintas profesinis susirgimas, o jį nustačius – nesiekė pagerinti ieškovės darbo sąlygų, kas galėjo padėti išvengti ligos progresavimo. Be to, ieškovė girdėjusi, kad administracija kitiems darbuotojams yra uždrausi kalbėtis su ieškove, dėl ko, akivaizdu, sumažėjo ieškovės bendravimas su kolegomis, ieškovė jaučia įtampą. Patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertino 13 000 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės (el. b. t. 1, psl. 1-11 ).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės darbo santykiai tęsiasi virš 30 metų. Ieškovės ir atsakovo darbo santykiai prasidėjo 1984-08-01, kai ieškovė buvo priimta dirbti Vilniaus miesto 4-osios ligoninės 4-ojoje suaugusių poliklinikoje 1,0 etato darbo krūviu į apylinkės medicinos sesers pareigas (1984-08-01 įsakymas Nr. 87). 1995-04-01 Vilniaus miesto 4-oji ligoninė buvo reorganizuota, nuo jos atskirta 4-oji poliklinika ir pervadinta į Senamiesčio polikliniką, kurioje ieškovės darbo santykiai tęsėsi apylinkės medicinos sesers pareigose 1,0 etato darbo krūviu. 2002-04-02 ieškovė tęsė darbo santykius VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo terapijos skyriuje bendruomenės slaugytojos pareigose (LR DSĮ 32 str. - reorganizacija). 2003-08-01 ieškovė buvo perkelta į VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo BPG kabinetą bendruomenės slaugytoja 1,0 etato darbo krūviu (2003-08-01 įsakymas Nr. K-384). 2007-01-01 ieškovė buvo perkelta į VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo šeimos gydytojo kabinetą bendruomenės slaugytoja 1,0 etato darbo krūviu (2007-01-02 įsakymas Nr. V-1). Nuo 2011-11-14 d. iki šiol ieškovė papildomai dirba VšĮ Centro poliklinikos Budinčio gydytojo tarnyboje bendrosios praktikos slaugytoja 0,25 etato darbo krūviu (2011-11-14 įsakymas Nr. K-938). 2012-06-01 ieškovė buvo perkelta į VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio PASP centro šeimos gydytojo kabinetą bendrosios praktikos slaugytoja 1,0 etato darbo krūviu (2012-04-17 įsakymas Nr. V-66). Nuo 2013-06-26 iki 2013-08-30 ieškovė buvo laikinai perkelta į Senamiesčio PASP centro Naujamiesčio PASP centro Kalinausko g. 4 skyriaus šeimos gydytojo kabinetą bendrosios praktikos slaugytoja 1,0 etato darbo krūviu (2013-06-25 įsakymas Nr. K-790). Ieškovė dirbo šiose pareigose: medicinos seserimi (nuo 1984-08-01 iki 2002-04-02), bendruomenės slaugytoja (nuo 2002-04-02 iki 2012-06-01), bendrosios praktikos slaugytoja (nuo 2011-11-14 d. iki dabar). R. L. darbo vieta – šeimos gydytojo kabinete ir šeimos gydytojo procedūrų kabinete. Šie duomenys nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2014-03-13 išvadoje Nr. 3EK(13.2)-150 (toliau – Išvada) (e. b. t. 1, psl. 11-22).

Minėtos Išvados duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė nuo 1996 m. iki 2008 m. dirbo S. R. stomatologijos kabinete gydytojo odontologo padėjėja 0,5 et. krūviu, nuo 2008-02-01 buvo įsidarbinusi į UAB „Boras“ gydytojo odontologo padėjėjo pareigas 0,5 et. krūviu, jose dirbo iki 2011-12-07 (e. b. t. 1, psl. 11-22). Taigi, ieškovė ilgą laiką (virš 20 metų) dirbo dvejose darbovietėse, kurių veikla susijusi su asmens sveikatos priežiūra.

2013-08-05 Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. S-168 ieškovei buvo konstatuota profesinė liga (el. b. t. 1, psl. 26). 2013-11-08 ieškovė kreipėsi į Komisiją su prašymu ištirti jos ligos bylą, ar jos susirgimai gali būti priskirti prie profesinių ligų pagal minėtą Aktą (el. b. t. 1, pl. 18). Iš Išvados matyti, jog buvo tiriami ir vertinami iš abiejų ieškovės darboviečių (VšĮ „Centro poliklinika“ ir UAB „Boras“) pateikti duomenys, ir išvadų, kad profesinės ligos atsiradimą sąlygojo darbo pobūdis tik vienoje iš darbo vietų, Komisija nepadarė.

Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu pastebėti tai, kad minėta Išvada nebuvo ir nėra ginčijama ar nuginčyta, ji sukelia tam tikras teisines pasekmes, nėra pagrindo abejoti Išvados teiginių pagrįstumu, todėl teismas negali jos ignoruoti ir ja remiasi nagrinėdamas šį ginčą.

Įvertinusi ieškovės ligos anamnezę, atliktus tyrimus, specialistų konsultacijas, 2013-08-05 Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-168 I ir II dalis, Komisija konstatavo, kad ieškovei nustatyta patologija yra profesinės kilmės, nes jos nusiskundimai sveikata ir sveikatos pakenkimai atsirado jos darbinės veiklos metu ir, be to, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai - cheminės medžiagos, esančios jos darbo aplinkoje ir kurioms ji yra jautri, tikrai egzistuoja, bei turėjo įtakos jos profesiniams susirgimams. Minėtoje Komisijos 2014-03-13 išvadoje konstatuota, kad ieškovė dirbo “... paskutinėje darbovietėje VšĮ „Centro poliklinika“, veikiant profesinės rizikos veiksniams, susijusiems su profesinės ligos pirmine diagnoze, dirbo visus 29 metus. 29 metus (...) darbo metu ją veikė profesinės rizikos veiksniai - fluoras, chloras ir kiti cheminiai veiksniai, 15 metų pilietę (t.y. ieškovę) veikė chromas ir nikelis“ (el. b. t. 1, psl. 19). Išvados dėl profesinės ligos patikslinime nurodyta, kad „Komisija nutaria pil. R. L. įtartą patologiją pripažinti profesinės kilmės ir diagnozę suformuluoti sekančiai: profesinis lėtinis alerginis kontaktinis dermatitas, sukeltas nikelio sulfato ir metakrilatų“ (el. b. t. 1, psl. 24). Išvados turinys byloja, kad Išvados teiginiai nukreipti į abu ieškovės darbdavius – tiek buvusį UAB ,,Bora“, tiek ir esamą, t.y. atsakovą.

Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti iš vieno iš darbdavių neturtinę žalą, atsiradusią jai susirgus profesine liga. Pažymėtina, kad ieškovė kėlė žalos atlyginimo klausimą ir kitai darbovietei – UAB „Boras“, kurioje dirbo 0,5 etato odontologo padėjėja iki 2011-12-07. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-04 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi minėtas darbdavys įsipareigojo atlyginti ieškovei 5 000 Eur dėl susirgimo profesine liga patirtą neturtinę žalą (e.b. t. 1, psl. 92-94).

Dėl darbdavio atsakomybės taikymo pagrindų.

Pagal DK 248 str. 1 p. nuostatas, darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (DK 249 str.). VSDFV duomenimis, iš valstybės biudžeto ieškovei išmokama kiekvieną mėnesį netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija.

Kadangi neturtinės žalos atlyginimo tiek nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas, tiek savanoris draudimas neapima, todėl prievolė atlyginti neturtinę žalą tenka tik darbdaviui.

Sveikata, kaip asmens fizinė ir dvasinė būsena, yra viena fundamentaliausių žmogaus neturtinių vertybių, tačiau sveikatos sužalojimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003). Jei yra keliamas darbdavio atsakomybės už darbuotojui sužalotą sveikatą klausimas, taip pat būtina nustatyti, ar žala atsirado darbuotojui vykdant darbines funkcijas. Pagal CK 6.250 str. 2d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Vilniaus II teritorinio skyriaus 2014-08-08 išvadoje dėl darbo pobūdžio sąlygų Nr. DPS-2300 nustatyta, kad ieškovė darbinga tik 40 procentų, t. y. prarado 60 procentų darbingumo, kuris nustatytas nuo 2014-06-20 iki 2015-06-19. Šioje išvadoje nurodyta, kad ieškovė negali dirbti: 1) veikiant fizikiniams rizikos veiksniams, kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A); 2) veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams: dėl darbo aplinkoje esančių dulkių, darbo aplinkoje esančių nikelio sulfato, chromo junginių, metakrilatų; 3) veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: dirbti darbą, susijusį su nuolatiniais priverstiniais liemens palenkimais; 4) veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m, požeminiai darbai (el. b. t. 1, psl. 25).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Vilniaus II teritorinio skyriaus 2015-08-11 išvadoje dėl darbo pobūdžio sąlygų Nr. DPS-1648 nustatyta, kad ieškovė darbinga 40 procentų, darbingumo lygis nustatytas nuo 2015-06-20 iki 2015-07-27. Šioje išvadoje nurodyta, kad ieškovė negali dirbti: 1) veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A); 2) veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams: dėl darbo aplinkoje esančių dulkių, darbo aplinkoje esančių nikelio sulfato, chromo junginių, metakrilatų; 3) veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg (moterims); 4) veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m, virš 5 m., požeminiai darbai, darbai elektros srovės atžvilgiu pavojingose patalpose, dirbti su mechaniniais įrenginiais (el. b. t. 1, psl. 27).

2015-08-12 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM pažyma dėl darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos DLN-2 Nr. 0021797 patvirtina, kad ieškovei atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, nustatytas 30 proc. netektas darbingumas dėl profesinės ligos (atitinkamai jos darbingumo lygis – 70 proc.) laikotarpiui nuo 2015-06-20 iki 2017-07-27, Tarnybos 2015-08-12 pažyma dėl darbingumo lygio DL-1 Nr. 0871693 patvirtina, kad ieškovei pakartotinai nustatytas bendras dėl ligos arba kt. būklės darbingumo lygis yra 40 proc. (atitinkamai dėl ligos netektas bendras darbingumas - 60 proc.), laikotarpiui nuo 2015-06-20 iki 2017-07-27 (el. b. t. 1, psl. 26, 28).

Atsižvelgiant į nurodytą, teismas, iš vienos pusės, neturi pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės teiginius apie tai, kad jos sveikata dėl profesinės ligos ilgainiui tik prastėja, nes duomenų ir įrodymų apie tai, kad ieškovės sveikata nuo 2014-06-20, kai buvo nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis, būtų pablogėjusi, nepateikta. Iš kitos pusės, sutiktina su ieškovės teiginiais, kad jos sveikata, pašlijusi tame tarpe ir dėl profesinės ligos, pilnai jau niekada nebeatsigaus, todėl ieškovei teks priimti ilgamečio darbo veikiant profesinės rizikos veiksniams padarinius. Neabejotina, kad dėl to ji patiria ir patirs neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, nes jai tenka nuolatos būti atidžiai ne tik darbinėje veikloje, bet ir buityje, tikslu vengti kontakto su alergiją sukeliančiomis medžiagomis.

DK 2 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad darbo ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas. Šio principo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga. DK 260 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šio įstatymo 11 str. 1 d. įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Taigi šiose darbo įstatymų normose imperatyviai įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas.

Išvadoje nurodoma, kad R. L. darbo vietose VšĮ „Centro poliklinika“ dirbant medicinos sesers, bendruomenės slaugytojos, bendrosios praktikos slaugytojos darbą, buvo galimi šie profesinės rizikos veiksniai: 1) darbas, susijęs su tiesioginiu pacientų aptarnavimu (LRV 2002-07-16 nutarimas Nr. 1145) - 6 val.; 2) kitos cheminės medžiagos - 30 min.; 3) darbas su videoterminalais- 60-90 min.; 4) stereotipiniai judesiai - 40-60 min.. Išvadoje nurodytos darbo priemonės, kurias naudojo bendrosios praktikos (bendruomenės) slaugytoja (taigi, ir ieškovė): videoterminalas, AKS matavimo aparatas, skaitmeninis termometras, elektrokardiografas, vienkartiniai švirkštai, svorio-ūgio matuoklis, šeimos gydytojo chirurginių instrumentų rinkinys, cheminės medžiagos (rankų dezinfekcijai - Septoderm hande, Manorapid, paviršių dezinfekcijai - Descosept AF, Surfanios, instrumentų dezinfekcijai -Aniosymede DD1). Ankstesnio ieškovės darbo pas atsakovą laikotarpio metu pagal turimus cheminių medžiagų saugos duomenų lapus ir asmeninius prisiminimus buvo naudojamos šios medžiagos: Deconex 53 plius, Deconex 50AF, Deconex Solarsert, Decosept, Manugel 85, Bigspray „Neu", Surfanios, Aniosyme DDI, BigSpray „X", Mikrobak ekstra, Korsaleks ir Mikrobac, Chloraminas - 1 proc, 2 proc, 3 proc, Chlorkalkės, Peroksidas 30 proc, Etilo spiritas 70°, ūkinis muilas. Ieškovė buvo tinkamai instruktuota darbui su cheminėmis medžiagomis (e. b. t. 1, psl. 11-22), tačiau alerginių reakcijų nebuvo išvengta.

Teismo manymu, ginčo atveju darbdavio neteisėta veika pasireiškė neveikimu. Nors šis pažeidimas tiesiogiai ir nesukėlė neigiamų padarinių, tačiau, turint omenyje darbo vietoje ieškovę virš 30 metų veikiančius profesinės rizikos veiksnius, apie kurių buvimą darbdavys negalėjo nežinoti, nes yra gavęs minėtas Komisijų išvadas, ir kurių darbdavys nei mažino, nei švelnino, laikytina, kad darbdavys sudarė galimybę ne tik žalai atsirasti, bet ir didėti. Nors, akivaizdu, neigiamų padarinių atsiradimo ieškovei darbdavys nesiekė, tačiau neįrodė, kad siekė jų išvengti arba jų poveikį sušvelninti jau esant konstatuotam susirgimui profesine liga (pvz. perkeliant ieškovę dirbti į kitą vietą arba primygtinai pasiūlant kitą darbą).

Šiuo atveju Centro poliklinikos kaltė pasireiškia neatsargumu, dėl kurio ieškovė galiausiai susirgo profesine liga, o tokių Išvados teiginių atsakovas net nemėgino paneigti (atsakovas pripažino, kad Komisijos išvadų neginčijo). Centro poliklinikos kaltę, kaip ir priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir žalos atsiradimo, patvirtina 2014-03-13 Komisijos Išvada dėl profesinės ligos, kurioje, kaip minėta, nurodyta, jog „..kenksmingi darbo aplinkos veiksniai - cheminės medžiagos, esančios jos darbo aplinkoje ir kurioms ji yra jautri tikrai egzistuoja, bei turėjo įtakos jos profesiniams susirgimams. (...) paskutinėje darbovietėje VšĮ „Centro poliklinika", veikiant profesinės rizikos veiksniams, susijusiems su profesinės ligos pirmine diagnoze, dirbo visus 29 metus“. Kaip jau buvo pažymėta, ši išvada nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas neturi pagrindo suabejoti joje konstatuotomis aplinkybėmis.

Pabrėžtina, jog šios kategorijos bylose yra taikoma žalą padariusio asmens kaltės prezumpcija, kurią nuginčyti turi pareigą pats žalą padaręs asmuo. Šiuo atveju darbdavys nepateikė įrodymų, kurie galėtų vienareikšmiškai paneigti šią prezumpciją. Taigi, dėl ieškovės susirgimo profesine liga yra ir atsakovės kaltės, o žala atsirado darbuotojai vykdant darbines funkcijas.

Atsižvelgiant į nurodytą, teismo manymu, yra visos sąlygos darbdavio atsakomybei dėl neturtinės žalos atlyginimo atsirasti, todėl ji taikytina (DK 246 str., CK 6.250 str. 2d. ).

Dėl neturtinės žalos dydžio.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje sprendžiant dėl atlygintino neturtinės žalos dydžio klausimą, išaiškinta, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, žalos padarinius, o nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, rizikos prisiėmimas yra taip pat reikšmingos aplinkybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2008). Sutiktina su atsakovo argumentais, kad pati ieškovė, žinodama, jog yra alergiška tam tikroms cheminėms medžiagoms, turėjo imtis visų įmanomų apsaugos priemonių, kad išvengtų bet kokio kontakto su šiomis medžiagomis, tačiau to nedarė (pavyzdžiui, nors 2011-03-25 atlikto sveikatos patikrinimo metu buvo konstatuota, kad ji negali dirbti su nikelio turinčiais instrumentais, turi vengti alergizuojančių, dirginančių cheminių medžiagų, tačiau ji ir toliau dirbo odontologo padėjėja, kur kontaktas su cheminėmis medžiagomis yra intensyvesnis, nei bendrosios praktikos slaugytojos, dirbančios su šeimos gydytoju), taigi dalinai prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką, todėl taip pat turėtų prisiimti dalį atsakomybės už jai atsiradusias neigiamas pasekmes.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Nagrinėjamu atveju, nustatydamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad ir pati ieškovė savo elgesiu (t.y. žinodama, jog yra alergiška atitinkamoms cheminėms medžiagoms, turėjo imtis visų įmanomų apsaugos priemonių, kad išvengtų bet kokio kontakto su šiomis medžiagomis, tačiau pati buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga (pvz. dar 2009 m. jai nustačius alergiją nikeliui, ji toliau tebedirbo ne tik bendrosios praktikos slaugytoja, bet ir odontologo padėjėja, tokiu būdu padvigubindama galimą kontaktą su cheminėmis medžiagomis, taigi ir galimą ligos paūmėjimo riziką)), prisidėjo prie neturtinės žalos atsiradimo. Taigi įvertinęs šią aplinkybę, o taip pat atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra kompensacinė, o ne nubaudimo, į tai, jog ieškovė ilgą laiką dirbo dvejose darbovietėse (teikiančiose gydymo paslaugas) ir jose abejose dirbto darbo pobūdis galėjo sąlygoti profesinės ligos atsiradimą, kad, minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-04 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi UAB „Boras“, kurioje ieškovė dirbo 0,5 etato odontologo padėjėja iki 2011-12-07 ir kurioje, tikėtina, ieškovės betarpiškas kontaktas su cheminėmis medžiagomis buvo intensyvesnis, nei pas atsakovę, įsipareigojo atlyginti ieškovei 5 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl susirgimo profesine liga, teismas, priteisdamas neturtinę žalą, ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydį mažina iki 3 000 Eur. Priteisdamas tokio dydžio neturtinę žalą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad virš minėtas prarastas darbingumo lygis ieškovei nustatytas terminuotai nuo 2015-06-20 iki 2017-07-27 ir nėra pagrindo manyti, jog jos sveikatos būklė visiškai negali pagėrėti naudojant medikamentinį gydymą ar pakeitus darbo pobūdį. Manytina, kad tokio dydžio priteistina suma atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus, be to, ji, iš vienos pusės, nepažeidžia ieškovės teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir pagrindžia vieno iš ieškovės darbdavių atsakomybę už veiksnius, iš dalies sąlygojusius tokios žalos atsiradimą, iš kitos pusės – proporcinga padarytam pažeidimui bei pernelyg nepažeis atsakovės – asmens sveikatos priežiūros viešosios (ne pelno siekiančios) įstaigos, – turtinių interesų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 1.1 straipsnio 3 dalimi, CK normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai darbo teisės normos numato specialius kompensacinius mechanizmus esant piniginės prievolės, kylančios iš darbo teisinių santykių termino praleidimui (pvz., DK 141 straipsnio 3 dalis, DK 300 straipsnis), CK numatyti kompensaciniai mechanizmai netaikytini, nes privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos, o taikant atitinkamas DK nuostatas ir kartu CK nuostatas, numatančias įstatymines palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Tačiau tais atvejais, kai pagal byloje pareikšto reikalavimo pobūdį specialūs darbo teisės normose numatyti kompensaciniai mechanizmai netaikytini, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos procesinės palūkanos taikomos ir esant pareikštiems iš darbo teisinių santykių kylantiems reikalavimams (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009, civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008, ir kt.). Todėl ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., CK 6. 210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (tarp jų ir advokatų bei advokatų padėjėjų išlaidos) (CPK 88 str.1d. 6 p.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą – 67, 50 Eur (CPK 96 str. 1 d., 83 str. 1 d. 1 p., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Bylos duomenimis, ieškovė turėjo 1050 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas e.b. t. 1, psl. 81- 84, el. b. priedo l. 57-58). Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 263 Eur (CPK 93 str. 1d., 98 str. 1d.).

Šioje byloje bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), nesusidarė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės viešosios įstaigos „Centro poliklinika“ , j.a.k. 125873515, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo priteistos sumos (3 000 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. 2017-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 263 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Centro poliklinika“ , j.a.k. 125873515, 67,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.