- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-29
- Bylos Nr.
- 2A-1222-230/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- P. K., UAB „Grasta“, UADB „Balticums draudimas“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
atsakovo P. K. atstovei adv. Karinai Račkauskienei, atsakovo UAB „Grasta“ atstovei adv. Rasai Užkuraitienei, atsakovo UADB „Balticums draudimas“ atstovui Ričardui Ališauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo N. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-217/2011 pagal ieškovo N. K. patikslintą ieškinį atsakovams P. K., UAB „Grasta“, UADB „Baltikums draudimas“, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas N. K. patikslintu ieškiniu (b.l. 1-2) pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovų P. K., UAB „Grasta“ ir UADB „Baltikums draudimas“ solidariai jo naudai 200 912,60 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso – 250 912,60 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-217/2008 jam pripažinta teisė į baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą perduodant ieškinį spręsti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 18 d. apie 17 val. 10 min. kelio Jonava - Kėdainiai 4 kilometre ieškovo vairuojamas automobilis VW Transporter atsitrenkė į atsakovo P. K. vairuotą stovintį automobilį ZIL MMZ, kuris priklauso UAB „Grasta“. Automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta UADB „Balticums draudimas“. Nuosprendžiu pripažintais nusikalstamais atsakovo P. K. veiksmais ieškovui buvo padaryta ši turtinė žala: avarijos metu nepataisomai sugadinti daiktai, kurių bendra vertė (atmetus nusidėvėjimą) yra 3 919 Lt; ieškovo vairuoto automobilio nutempimo iš autoįvykio vietos ir jo saugojimo išlaidos - 334 Lt; dėl sveikatos sužalojimo ir atstatymo patirti nuostoliai: už medicininę ekspertizę Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriui sumokėjo 31 Lt plius 3 Lt bankui už mokėjimo pavedimą, viso 34 Lt, UAB „Angitia“ sumokėjo pagal 2 PVM sąskaitas – faktūras 610 Lt ir 320 Lt, viso 930 Lt, už konsultacijas UAB „Plastinės chirurgijos centras“ - 50 Lt; numatomos gydymo išlaidos: sveikatos atstatymas, susijęs su viršutinio ir apatinio žandikaulių gydymu, pagal UAB „Angitia“ sudarytą gydymo planą kainuos – 41 060 Lt, rekomenduojamas operacinis gydymas, susijęs su antakių, randų korekcija ir dešinės veido skruostinės dalies defekto atstatymu pagal UAB „Plastinės chirurgijos centras“ gydymo planą kainuos 8 400 Lt; turtinę žalą taip pat sudaro negautos pajamos dėl sužalojimo, kurias ieškovas tikėjosi gauti dirbdamas Quick Term West GmbH už 2 metus pagal sudarytą kontraktą – 148 845,60 Lt, atėmus pajamas, kurias jis gavo įsidarbinęs Lietuvoje nuo 2007-06-26 iki 2007-12-04 – 4 360 Lt, ir tai sudarys 144 485,60 Lt; išlaidos už advokato teisines paslaugas, kurios nebuvo priteistos baudžiamojoje byloje – 1 700 Lt. Dėl sužalojimų ieškovas patyrė ir neturtinę žalą, kurią įvertina 50 000 Lt. Žala pasireiškė fiziniais skausmais, galvos skausmą jaučia ir dabar, neteko dalies dantų, dešiniame skruoste nėra dalies kaulo, nepridengtas sinuso kanalas, neatstatyta normaliai dešinė akiduobė, dėl to padidėjusi sloga, akis jautri, patyrė stresą, pergyvenimus, dėl pasikeitusios išvaizdos sumažėjimo bendravimo galimybės. Žalą prašė priteisti iš atsakovų solidariai.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UADB „Baltikums draudimas“ ieškovui N. K. 4 667 Lt už padarytą turtinę žalą. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo solidariai iš atsakovų P. K., UAB „Grasta“, UADB „Baltikums draudimas“ ir žalos priteisimo dėl netektų pajamų, kurias tikėtasi gauti dirbant Quick Term West GmbH – 148 845,60 Lt sumoje, dėl numatomų išlaidų pagal UAB „Angitia" sudarytą gydymo planą – 41 060 Lt sumoje ir 8 400 Lt sumoje dėl numatomų išlaidų operaciniam gydymui UAB „Plastinės chirurgijos centras“, atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Grasta“ ieškovui N. K. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje patikslintą ieškinį dėl didesnio neturtinės žalos priteisimo atmetė. Priteisė iš atsakovų UADB „Baltikums draudimas“ ir UAB „Grasta“ ieškovui N. K. po 300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Patikslintą ieškinį dalyje dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginti (1 700 Lt išlaidų baudžiamojoje byloje) atmetė. Priteisė iš atsakovo UADB „Baltikums draudimas“ valstybei 140 Lt nesumokėto žyminio mokesčio, o iš UAB „Grasta“ valstybei 300 Lt nesumokėto žyminio mokesčio ir po 25,34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas ieškovo reikalavimą dėl 144 485,60 Lt negautų pajamų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal CK 6.283 str. ieškovo nuostolius galėjo sudaryti negautos pajamos pagal galiojančią darbo sutartį, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs dirbdamas, jei jo sveikata nebūtų sužalota, tačiau N. K. nebuvo išduotas kompetentingos darbo agentūros ES darbo leidimas dirbti Vokietijoje, o firma Quick Term West GmbH darbo sutartį nutraukė ir paskelbė ją negaliojančia. Teismas laikė įrodytomis ir priteisė ieškovui turėtas išlaidas, susijusias su jo gydymu: 31 Lt plius 3 Lt bankui už mokėjimo pavedimą, sumokėtus Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriui už medicininę ekspertizę, 930 Lt, sumokėtus UAB „Angitia“ už gydymą, ir 50 Lt už konsultacijas UAB „Plastinės chirurgijos centras“. Teismas taip pat pripažino pagrįstomis ir priteisė 334 Lt išlaidas, patirtas dėl automobilio nutempimo iš autoįvykio vietos ir jo saugojimo. Ieškinio reikalavimą priteisti numatomas gydymo išlaidos pagal UAB „Angitia“ sudarytą gydymo planą – 41 060 Lt ir pagal UAB „Plastinės chirurgijos centras“ rekomenduojamą operacinį gydymą – 8 400 Lt, teismas atmetė. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis turėjo šias išlaidas, o priteisti būsimų numatomų gydymo išlaidų nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų baudžiamojo proceso metu, priteisimo teismas nurodė, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas LR BPK nustatyta tvarka, ir šios išlaidos neįeina į išlaidas, kurios nurodytos kaip nuostoliai LR CK 6.249 str. 4 d., todėl šių išlaidų nepriteisė. Nors ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų dėl prarasto turto vertės, teismas remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais laikė įrodytu, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl 229 Lt vertės kelnių, 1 900 Lt vertės odinės striukės, 190 Lt vertės džemperio, 250 Lt vertės batų,150 vertės Lt vertės vyriškos rankinės ir 400 Lt vertės mobilaus ryšio telefono Siemens CX sugadinimo ir jų praradimo. Tačiau laikė neįrodyta ieškovo patirtą žalą 800 Lt sumai dėl akinių nuo saulės sugadinimo, kadangi nebuvo pateikti įrodymai dėl jų įsigijimo kainos, dėl ko teismas sumažino priteistiną sumą už šio turto sugadinimą ir netekimą iki 200 Lt. Viso teismas priteisė 4 667 Lt turtinės žalos, o likusioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ieškinį atmetė. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į atsakovo P. K. kaltę ir sukeltas pasekmes asmens sveikatai, P. K. turtinę padėtį, bei į tą aplinkybę, kad ieškovas N. K. autoįvykio metu buvo viršijęs greitį, ir vietoje 70 km/h važiavo 90 km/h greičiu, ką patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga, neturtinės žalos atlyginimui priteisė 10 000 Lt. Neturtinę žalą priteisė iš atsakovo UAB „Grasta“, kadangi žalą, padarytą dėl darbuotojo, einančio darbines pareigas, kaltės privalo atlyginti jį samdantis asmuo, be to, UAB „Grasta“ atsakinga už žalą, kaip asmuo, kurio veikla buvo susijusi su didesnio pavojaus šaltiniu. Kadangi atsakovas UADB „Baltikums draudimas“ pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą Nr. IX-3789 (redakcija nuo 2004-05-01) atsako už neturtinę žalą 500 Eurų išmoka visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims, ir ši neturtinė žala jau priteista teismo nuosprendžiu, teismas neturtinės žalos iš draudimo bendrovės nebepriteisė.
Šalies argumentai
Ieškovas N. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinio reikalavimai atmesti, ir šiose dalyse prašo priimti naują sprendimą, papildomai priteisiant iš atsakovų turtinei žalai atlyginti 148 845,60 Lt netektų pajamų, kurias ieškovas tikėjosi gauti dirbdamas pagal darbo sutartį su Quick Term West GmbH, 41 060 Lt numatomų išlaidų pagal UAB „Angitia" sudarytą gydymo planą, 8 400 Lt numatomų išlaidų pagal UAB „Plastinės chirurgijos centras" sudarytą gydymo planą, 600 Lt dėl sugadintų akinių, 1 700 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių priteisimo klausimas nebuvo svarstomas nagrinėjant baudžiamąją bylą, 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos skundo argumentus: 1) Teismas, nepagrįstai sumažino prašomą priteisti 800 Lt sumą už sugadintus akinius ir priteisė tik 200 Lt, kadangi jis teismui paaiškino, jog akinius padovanojo sesuo, kuriuos ji pirko už didesnę kaip 800 Lt sumą, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas B. K.. 2) Nepagrįstai atmestas ieškinio reikalavimas dėl netektų pajamų 148 845,60 Lt, kurias apeliantas tikėjosi gauti dirbdamas pagal darbo sutartį su Quick Term West GmbH. Teismas rėmėsi formaliais motyvais dėl leidimo dirbti nebuvimo, tačiau neatsižvelgė į tai, ar realiai galėjo būti suteiktas leidimas dirbti Vokietijoje, ar buvo kokios nors objektyvios kliūtys, dėl kurių toks leidimas nebūtų išduotas. Sudaryta darbo sutartis buvo pagrindas gauti darbo leidimą, o darbdavys pateiktuose teismui rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodęs, kad darbo leidimo gavimas buvo formalus veiksmas ir tokiam leidimui išduoti nebuvo jokių kliūčių. Be to, darbdavys yra nurodęs, kad jeigu darbo leidimas ir nebūtų buvęs išduotas, tuomet būtų suteiktas kitas darbas kaip verslininkui dirbti pagal patentą ir tam jokių leidimų nereikėjo. Todėl šios pajamos buvo suplanuotos gauti realiai ir tik dėl autoįvykio jos negautos. 3) Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl 41 060 Lt numatomų išlaidų pagal UAB ,,Angitia“ sudarytą gydymo planą ir 8 400 Lt pagal UAB ,,Plastinės chirurgijos centras“ sudarytą gydymo planą. Šios išlaidos reikalingos sveikatos atstatymui, jos yra realiai numatytos, pagrįstos gydytojo sudarytu gydymo planu ir būtinos, todėl priteistinos. Todėl teismas nepagrįstai šių išlaidų nepriteisė dėl to, kad nukentėjęs asmuo jų realiai dar nėra patyręs, pažeisdamas CK 6.249 str. 3 d, numatytą teismo teisę įvertinti būsimą žalą remiantis jos realia atsiradimo tikimybe. 4) Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisdamas tik 20 procentų prašytos sumos. Teismas neatsižvelgė į sužalojimų mastą, nevertino baudžiamojoje byloje esančios Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr.G769/07(05), kurioje nustatytas sužalojimų mastas bei netektas 90 procentų darbingumo lygis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad žala padaryta asmens sveikatai, kad net praėjus daug laiko po autoįvykio apeliantas tebejaučia nepatogumus, skausmą, kad jam ateityje bus reikalingos (būtinos) kelios chirurginės operacijos, tolimesnis gydymas. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad apeliantui sužalotas veidas, reikalingos plastinės operacijos, kad dėl autoįvykio pasikeitė gyvenimo būdas, įpročiai, kad žalą padarę asmenys nesikooperavo dėl žalos atlyginimo, nesiūlė pagalbos. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą kad apeliantas viršijo greitį ir vietoje 70 km/h važiavo 90 km/h greičiu, nes tai baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, o administracinė byla buvo nutraukta. Neteisingai nustatytas stabdymo kelias lėmė neteisingos išvados apie važiavimo greitį nustatymą. Todėl nebuvo pagrindo mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. 5) Teismas nepagrįstai nepriteisė turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi nagrinėjant baudžiamąją bylą ieškinys nebuvo išspręstas, o perduotas nagrinėti CPK tvarka, todėl ir visos išlaidos, susijusios su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, turi būti sprendžiamos CPK tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Grasta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo kad ieškovas nepateikė įrodymų, kokia buvo sugadintų akinių vertė, todėl teismas pagrįstai sumažino priteistiną sumą. Apeliacinio skundo motyvai, kad nepagrįstai atmestas reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, nepagrįsti, kadangi Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Vilniuje raštas patvirtina, kad norint įsidarbinti Vokietijoje buvo būtinas ES darbo leidimas, o toks leidimas nebuvo paruoštas ir išduotas. Leidimui išduoti buvo būtinas asmens prašymas, kurio ieškovas nebuvo pateikęs. Ieškovas teigdamas, kad jis galėjo dirbti ir pagal patentą, nepateikė įrodymų, kokias pajamas jis būtų gavęs, jeigu būtų dirbęs pagal patentą. Be to, ieškovas iš reikalaujamos sumos neatskaičiavo mokesčių, kuriuos būtų turėjęs sumokėti dirbdamas Vokietijoje. Byloje taip pat yra pateiktos dvi skirtingos darbo sutartys, kuriose skirtingai nurodomas atlyginimas ir mokami mokesčiai. Ieškovas skųsdamas sprendimo dalį dėl numatomų gydymo išlaidų, nepagrįstai remiasi CPK 6.249 str. 3 d., nes šiuo atveju taikytina speciali norma CK 6.283 str., kuris numato žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, o šio straipsnio 1 dalis numato patirtų nuostolių atlyginimą. Todėl gali būti priteisiamos tik jau patirtos gydymo išlaidos. Tai yra išaiškinęs ir LR Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo sužalojimų mastą ir be pagrindo nevertinta Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus išvada, kuria nustatytas 90 procentų darbingumo netekimo lygis, kadangi teismo nuosprendžiu yra nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o ieškovas šios nuosprendžio dalies neskundė. Be to, sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizė turi būti atlikta BPK nustatytais pagrindais ir tvarka. Nurodo, kad teismas priteisdamas ieškovui 10 000 Lt neturtinės žalos, atsižvelgė į visas aplinkybes ir pagrįstai vertino, kad ieškovas autoįvykio metu viršijo leistiną greitį, kas nustatyta baudžiamosios bylos medžiaga. Neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra ne per mažas. Išlaidos advokato pagalbai yra procesinės išlaidos, todėl remiantis BPK 105 str. 1 d. turi būti priteisiamos iš nuteistojo.
Atsakovas P. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas neginčija teismo išvadų, jog už samdomo darbuotojo padarytą žalą atsako darbdavys, tačiau apeliaciniu skundu prašo priteisti žalą iš visų atsakovų. Kadangi gydymo plane nurodytos išlaidos yra galimos išlaidos, todėl nėra pagrindo jas priteisti. CK 6.283 straipsnis numato turėtų išlaidų atlyginimą, tokia pozicija suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Skundo argumentai dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepagrįsti, todėl atmestini. Nors nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo išspręstas nukentėjusiųjų asmenų patirtų proceso išlaidų atlyginimo klausimas, tai nesudaro pagrindo reikalauti šias išlaidas atlyginti civilinio proceso tvarka. Taip pat nepagrįstas apeliacinis skundas dėl negautų pajamų priteisimo. Ieškovas privalėjo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą ir jų dydį. Prašydamas priteisti negautas pajamas pagal dvi skirtingas darbo sutartis, ieškovas nepateikė įrodymų apie galimas išlaidas, kurias jis būtų partyręs, norėdamas jų gauti, be to, iš reikalaujamos sumos neatskaičiavo mokesčių, kuriuos būtų turėjęs sumokėti dirbdamas Vokietijoje. Todėl patenkinus tokį reikalavimą ieškovas nepagrįstai praturtėtų, ir tai neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos nuostolių, negautų pajamų forma, dydžio nustatymo praktikos. Nepagrįsi apeliacinio skundo teiginiai, kad neatsižvelgta į sveikatos sutrikdymo mastą, nes teismo nuosprendžiu nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl nėra pagrindo remtis ieškovo nurodyta specialisto išvada. Darbingumo praradimo laipsnis turi būti nustatytas leistinu įrodymu – neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažyma. Neturtinės žalos atlyginimo dydis, atsižvelgus į ieškovo kaltę, taip pat sumažintas pagrįstai, ir teismo sprendimas atitinka šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Nors P. K. veiksmai buvo pagrindinė neigiamų padarinių atsiradimo sąlyga, tačiau negalima ignoruoti ir N. K. pažeidimų, pasireiškusių leistino greičio viršijimu, ką patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga.
Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas visapusiškai įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.
Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti šie ieškovo reikalavimai: 1) dėl netektų darbo pajamų pagal darbo sutartį su Vokietijos firma Quick Term West GmbH, 2) dėl numatomų gydymo išlaidų pagal UAB „Angitia“ ir UAB „Plastinės chirurgijos centras“ sudarytus gydymo planus, 3) dėl sugadintų akinių vertės, 4) dėl bylinėjimosi išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo ir 5) dėl neturtinės žalos dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl netektų darbo pajamų pagal darbo sutartį su Vokietijos firma Quick Term West GmbH. Ieškovas šią sprendimo dalį ginčija, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir be pagrindo atmetė šią ieškinio dalį, remdamasis vien formaliu motyvu, kad nebuvo gautas leidimas dirbti Vokietijoje. Mano, kad šiuo atveju teismas turėjo vertinti, ar buvo kokios nors objektyvios kliūtys, dėl kurių ieškovas būtų negavęs šio leidimo. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t.y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Atsižvelgiant į tai, vertinta, kiek byloje pateiktais įrodymais yra pagrįstas negautų pajamų realumas ir galimybė neišvengiamai jas gauti. Ieškovas negautas pajamas įrodinėjo baudžiamojoje byloje pateikta darbo sutartimi su Vokietijos firma Quick Term West GmbH 2 metų laikotarpiui nuo 2005 m. gruodžio 5 d. (baudžiamosios bylos 61-1-1508-05 t.3, b.l. 23-26). Tačiau medžiagoje, gautoje iš Vokietijos, yra pateikta kita darbo sutartis (baudžiamosios bylos t. 5, b.l. 37-40), kurioje yra nurodytas kitoks atlygis. Toks darbo sutartį patvirtinančių rašytinių įrodymų nesutapimas leidžia abejoti ieškovo pateikto įrodymo negautoms pajamoms pagrįsti patikimumu. Be to, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nurodytai darbo sutarčiai sudaryti buvo būtina gauti ES darbo leidimą. Tai patvirtina Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Lietuvoje raštas (baudžiamosios bylos t.4, b.l. 43-44). Ieškovas šios aplinkybės neginčija, tačiau nurodo, kad nebuvo jokių kliūčių šį leidimą gauti. Tačiau akivaizdu, kad leidimo gavimo procedūra nebuvo atlikta, o tam turėjo būti pateiktas vietinei darbo agentūrai ieškovo užpildytas prašymas ES darbo leidimui gauti, pateiktas darbdavio pasiūlymas ir darbdavio užpildyta anketa apie darbo sąlygas, ir šie veiksmai turėjo būti atlikti dar prieš atvykstant į Vokietiją (nes gali būti tvarkoma keletą savaičių), kas nurodyta Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Lietuvoje rašte. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog darbo sutartis buvo įforminta pilnai, ir ieškovas jau galėjo pradėti darbą Vokietijoje, o Vokietijos firma pranešė, kad darbo sutartis buvo nutraukta ir nustojo galioti (baudžiamosios bylos t.5, b.l. 41-46). Ieškovo pateiktas Vokietijos firmos Quick Term West GmbH raštas apie tai, kad nors leidimas nebuvo paruoštas, tačiau nebuvo kliūčių jį išduoti (civilinės bylos b.l. 53-54), nepaneigia nurodytais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad darbo kontraktas nebuvo tinkamai įformintas ir dar nesudarė realios galimybės pagal jį dirbti ir už tai gauti atlygį. Šis raštas patvirtina tik tam tikras prielaidas, kad gal būt nebuvo kliūčių ES darbo leidimui gauti ir kad jo neišdavus buvo galima dirbti pagal verslo liudijimą, tačiau nepatvirtina galimų pajamų pagal tinkamai įformintą darbo sutartį realumo ir jų pagrįstumo. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino tinkamai, (CPK 185 straipsnis) nepažeisdamas praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių.
Dėl numatomų gydymo išlaidų pagal UAB „Angitia“ ir UAB „Plastinės chirurgijos centras“ sudarytus gydymo planus. Pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį atmetė, nurodydamas, kad nebuvo pateikti įrodymai, jog šios išlaidos jau yra patirtos. Ieškovas apeliaciniu skundu nurodo, kad gali būti atlygintos ne tik patirtos išlaidos, bet ir numatomos, t.y. būsimos išlaidos, ir tai grindžia CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Tačiau, kadangi žala ieškovui padaryta sužalojus sveikatą, taikytina specialioji teisės norma, t.y. CK 6.283 straipsnis, kuriuo reglamentuojamas žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju. Šipo straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, o 2 dalyje numatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Kad turi būti atlygintos tik realios turėtos išlaidos, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007 yra nurodžiusi, kad tokio pobūdžio išlaidos nukentėjusiam asmeniui yra atlyginamos kaip tiesioginės, t.y. turėtos papildomai išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti. Teismas neturi galimybės įvertinti būsimą žalą, kadangi faktinės sveikatos atstatymo išlaidos gali kisti, t.y. mažėti ar didėti, kas atitinkamai prieštarautų arba visiško žalos atlyginimo principui arba atvirkščiai, nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Tai iš dalies patvirtina ir atsakovo apeliacinės instancijos teisme pateikti rodymai apie mažesnius ieškovui numatomo gydymo įkainius kitoje gydymo įstaigoje. Todėl nepatyrus šių išlaidų nėra galimybių įvertinti jų pagrįstumo.
Dėl sugadintų akinių vertės. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog ieškovas neįrodė autoįvykio metu sugadintų akinių nuo saulės vertės, kuriuos ieškovas vertino 800 Lt. Liudytojo – ieškovo tėvo B. K. parodymai apie tai, kad jo dukra ieškovui parvežė brangius akinius iš užsienio (b.l. 141-143) nelaikytini pakankamu įrodymu ieškovo nurodytai akinių vertei (800 Lt) nustatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai akinių vertę nustatė, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 1.5 straipsnis).
Dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti) baudžiamojoje byloje priteisimo. Ieškovas neneigia, kad tai procesinės išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso normos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, o remiantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi proceso išlaidos išieškomos iš nuteistojo. Todėl kiti atsakovai (UAB „Grasta“ ir UADB „Balticums draudimas“) už tai nėra atsakingi. Perdavus ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, gali būti priteisiamos tik tos advokato pagalbos išlaidos, kurios buvo patirtos nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka (CPK 98 straipsnis). CK 6.249 straipsnis, nustatantis žalą ir nuostolius, nenumato, kad proceso išlaidos kitoje baudžiamojoje byloje galėtų būti pripažintos nukentėjusio asmens nuostoliais, nes jos gali būti atlygintos baudžiamojo proceso tvarka. Pažymėtina, kad klausimas dėl ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų buvo sprendžiamas N. K. padavus apeliacinį skundą dėl priimto teismo nuosprendžio (baudžiamosios bylos t.5, b.l. 156-157, 197-210), ir šios išlaidos buvo priteistos Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi. Todėl ieškovas turėjo galimybę visas turėtas procesines išlaidas prisiteisti baudžiamojoje byloje.
Dėl neturtinės žalos dydžio. Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino ieškovo patirto sužalojimo mastą. Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos t.5, b.l. 138-149) yra konstatuotos ieškovui N. K. padarytos P. K. nusikalstamų veiksmų pasekmės, t.y. kad jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl šio prejudicinio fakto įrodinėti iš naujo nereikia (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Dėl šios priežasties Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvada (baudžiamosios bylos t.3, b.l. 153-154), kad ieškovas neteko 90 procentų bendrojo darbingumo, nevertintina, nes prieštarauja baudžiamojoje byloje nustatytiems prejudiciniams faktams. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis (10 000 Lt) atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir neprieštarauja LR Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai neturtinės žalos priteisimo bylose, kuomet buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (pvz. LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011 – priteista 8 000 Lt neturtinės žalos, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011 – priteista 5 000 Lt, 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008 – priteista 5 000 Lt). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas pagrįstai atsižvelgė į baudžiamojoje byloje nustatytą aplinkybę, kad N. K. įvykio metu viršijo leistiną greitį ir vietoje 70 km/h važiavo 90 km/h greičiu. Nors ieškovas teigia, kad baudžiamojoje byloje tai nebuvo nustatyta, tačiau nuosprendyje išanalizavus įrodymus yra padaryta išvada, kad eismo įvykio metu N. K. vairuojamas automobilis važiavo 90 km/h greičiu (baudžiamosios bylos t.5, b.l. 138-149), Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi taip pat konstatavo šią aplinkybę (baudžiamosios bylos t.5, b.l. 197-210). Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimas (civilinės bylos b.l. 103-104), kuriuo administracinė byla N. K. atžvilgiu buvo nutraukta, nepaneigia virš nurodytos nustatytos aplinkybės, kadangi byla buvo nutraukta dėl tos priežasties, kad buvo praleistas įstatyme numatytas nuobaudos skyrimo terminas.
Dėl nurodytų argumentų ieškovo apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu ir nesudarančiu pagrindo panaikinti priimtą teismo sprendimą. Todėl teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.