- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-22
- Bylos Nr.
- N-62-256-10
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarimo panaikinimo K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 22 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. M. atžvilgiu nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir paskirti A. M. administracinę nuobaudą už ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių visoms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teismas nesivadovavo tarnybiniais policijos pareigūnų pranešimais, į posėdį nekvietė policijos pareigūnų, tiesiogiai dalyvavusių įvykyje. Nesuprantama, kaip teismas padarė išvadą, kad K. M. parašius skundą dėl, jo manymu, neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, atsiranda pagrindas nutraukti administracinę bylą nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. M. prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistą. Asmuo nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra surinkta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje. Taip pat teigiama, kad policijos pareigūnai asmeniui neįteikė administracinių teisės pažeidimų protokolų, siekiant sutrukdyti apginti jo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259). Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. byl. N3-443/2006).
Atsižvelgiant į šioje byloje tiriamo galimo pažeidimo pobūdį akivaizdu, kad pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra liudytojų parodymai. Byloje yra duomenų, kad visi tiesiogiai matę įvykį liudytojai šioje byloje nebuvo teismo apklausti. Teismas taip pat pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad skundžiamo nutarimo motyvuose nėra argumentų, dėl ko buvo atmesti ir rašytiniai įrodymai – tarnybiniai pranešimai.
Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad šioje byloje įrodymai visapusiškai ištirti nebuvo, esami prieštaravimai tarp įrodymų nebuvo pašalinti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, priimtas visapusiškai ir išsamiai neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalinus byloje surinktų įrodymų prieštaravimų, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, ir todėl yra naikintinas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.