Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-511-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-20
Bylos Nr.
1A-259-511-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Valdas Meidus, Ričardas Gilys, Tikra Teisėjas
Nukentėjusysis
I. A., Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo
Nuteistasis
S. A.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr.: 1A-259-511/2008Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8 (S)
NUTARTIS2008 m. birželio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Meidaus,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui Sigitui Štaraičiui,nukentėjusiajai I. A.,nuteistajam S. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A., nukentėjusiosios I. A. ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-03-07 nuosprendžio, kuriuo S. A. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės apribojimas devyneriems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Šiuo nuosprendžiu I. A. naudai priteistas 800 litų neturtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 10 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), sudavė nukentėjusiajai I. A. delnu vieną kartą į veidą, kumščiu tris kartus į krūtinę ir petį, prie laiptinės rūsio durų delnu sudavė du kartus į veidą ir pečius, kieme prie lengvojo automobilio sudavė du kartus delnu į veidą tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. A. skundžia nuosprendį, prašydamas apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. S. A. skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai bei šališkai vertindamas įrodymus jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką. Teismas be pagrindo vadovavosi I. A. parodymais, nepagrįstai nurodydamas, kad žmona neturėjo pagrindo apeliantą apkalbėti. Ginčas tarp jo ir jo žmonos I. A. yra santuokos nutraukimo procesas, trunkantis virš metų. Ji tam, kad santuoka būtų nutraukta dėl apelianto kaltės, kaltina jį nebūtais dalykais, kad jam tektų padengti teismo išlaidas, jai būtų priteista didesnioji turto dalis. Jis nepagrįstai buvo kaltintas jos dokumentų pagrobimu, bet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, buvo sumuštas vyresniojo sūnaus, nukentėjusiosios vos nesuvažinėtas, tačiau teismas į tai dėmesio nekreipė. Apelianto manymu teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad apeliantas buvo netesėtai sulaikytas nesant sulaikymo pagrindų, numatytų įstatyme. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nukentėjusiosios parodymais netikėti nėra pagrindo, tačiau iš jos pareiškimo turinio, vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jos parodymai skiriasi. Be to, teismas taip pat teigiamai vertino sūnaus K. A. parodymus, nors liudytoja V. N. aiškiai patvirtino, kad išgirdusi triukšmą ir išėjusi į laiptinę, pirmiausia uždegė šviesą. Šio prieštaravimo teismas nepašalino ir rėmėsi kaip svarbiais įrodymais dėl tariamai nukentėjusios atžvilgiu pavartoto smurto laiptinėje. Apeliantas mano, kad remtis teismas tolimesniais jų parodymais, kurie sukelia abejonių savo teisingumu, neturėjo teisės. Apeliantas teigia, kad jis teismo turėjo būti išteisintas, nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., kadangi teismui buvo pateikti dokumentai patvirtinantys tai, kad jis pats nuo nukentėjusios patyrė smurtą, ji jam padarė sužalojimus, sukėlė skausmą. Tai patvirtino medicinos specialisto išvada. Pagal nukentėjusios parodymus matyti, kad ji pripažino tik vieną jam veide padarytą įdrėskimą, tačiau specialisto išvadoje aiškiai konstatuoti du įdrėskimai. Į šias aplinkybes teismas nekreipė tinkamo dėmesio ir tuo pagrindu dėl visumos tokių netikslumų, buvo pripažintas kaltu už veiksmus, kurių objektyviai nepadarė. Teismas vienašališkai vertindamas nukentėjusios, liudytojo K. A. bei V. N. parodymus ir tuo pagrindu perkvalifikuodamas jo veiką numatytą į BK 140 str. 1 d., grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos BPK XXX skyriaus nuostatas, reguliuojančias privataus kaltinimo bylų procesą. Be to, jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti BPK 410 str. 1 d. nuostatomis, kuriose nurodoma, kad kaltinamasis privataus kaltinimo byloje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas jį nusikalstamos veikos, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, padarymu, jeigu ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu. Apeliantas mano, kad šiuo atveju teismas iš esmės grubiai pažeidė Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir nepagrįstai pripažino kaltu nusikalstamos veikos padarymu. Atitinkamai priteisti ieškiniai taip pat laikytini nepagrįstai priteistais. Be to, teismas tokiu būdu atėmė nors ir teorinę, tačiau galimybę, susitaikyti su nukentėjusiąją ir tuo pagrindu nutraukti bylą.

Nukentėjusioji I. A. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti S. A. veiksmus į Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ( nuorodą į BK 248 str. 1d. kolegija laiko spausdinimo klaida) ir skirti jam griežtesnę bausmę, patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš nuteistojo 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodo, jog kiemas, kuriame vyko konfliktas, matomas pro trijų daugiabučių namų langus, tad tikėtina, kad smurtautojo veiksmus matė ir daugiau liudininkų. Nusikaltimas neigiamai paveikė sūnų (duomenys neskelbtini) . Jis nuolat nerimauja dėl saugumo, vengia būti namuose vienas, niekam neatidaro buto durų. Vaikas yra matęs smurtaujantį tėvą ir anksčiau, ne kartą buvo išvaryti išgėrusio tėvo iš namų. S. A. yra sutuoktinis, tačiau šiuo metu Kėdainių apylinkės teisme vyksta skyrybų procesas. Kaltinamasis ne kartą yra smurtavęs šeimoje, buvo baustas administracinėmis nuobaudomis. 2007 metų balandžio mėnesį vyras nukentėjusiąją ir vaikus išvarė iš namų ir jie apsigyveno kitame bute. Su vaikais ar nukentėjusiąją S. A. susitikti nesitarė, jokių svarstytinų reikalų neturėjo. Prieš įvykį telefonu jis grasino, kad išdaužys namus. Pamatęs nukentėjusiąją įeinančią į laiptinę, nė nebandė kalbėti gražiuoju ar dalykiškai, iškart puolė mušti ir įžeidinėti. Nuteistojo smurtinis elgesys jau seniai peržengęs šeimos konflikto ribas. Dėl jo nekontroliuojamo elgesio kenčia vaikai, kaimynai priversti girdėti triukšmą. S. A. yra kėlęs triukšmą nukentėjusiosios darbovietėje (duomenys neskelbtini). Kadangi tokie jo veiksmai nuolat kartojasi, jis turėtų būti nubaustas griežčiau. Nusikalstama S. A. veika nukentėjusiajai buvo padaryta didelė neturtinė žala, nes patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, baimę. Po įvykdyto užpuolimo bendrosios praktikos gydytoja paskyrė gerti raminamuosius vaistus. Patirtas emocinis ir fizinis išgyvenimas, tolesnė būklė pakenkė darbui - sumažėjo kūrybiškumas (dirba laikraščio (duomenys neskelbtini) korespondente), jaučia kompleksus bendraudama su žmonėmis. Dėl to sumažėjo gaunamas honoraras už kūrybinį darbą. Siekdama padėti sūnui (duomenys neskelbtini) pamiršti stresą, patirtą įvykio metu, nuvežė jį į vandens pramogų parką, stengėsi suteikti jam kitokias pramogas, teikiančias malonių emocijų. Šie dalykai smarkiai atsiliepė šeimos biudžetui, nes pastaruoju metu tėvas neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-03-07 nuosprendį ir prašo jį pakeisti, nuteistojo veiką perkvalifikuoti iš BK 140 str. į BK 284 str. ir skirti S. A. bausmę- 30 MGL (arba 3900 Lt) dydžio baudą. Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nors teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tačiau padarė nepagrįstas išvadas, jog S. A. veiksmai neturėjo realios įtakos visuomenės rimčiai ar tvarkai, o jo veiksmų tyčia buvo apspręsta asmeninių motyvų ir jais nebuvo siekiama pažeisti viešąją tvarką, bei netinkamai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus, t.y., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo išvados, prokuroro manymu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Liudytoja V. N. įvykio vietoje atsirado ne atsitiktinai, kadangi ji būdama savo bute išgirdo triukšmą, panašų į muštynes ir išėjo į laiptinę, o paskui ir į lauką pasižiūrėti, kas vyksta. Nuteistojo veiksmais pažeista ir kito visuomenės nario - nepilnamečio liudytojo K. A. teisė į ramią aplinką. Pastarasis, neįleido tėvo į butą, nes bijojo, kad šis ir vėl gali panaudoti smurtą ir matydamas mušamą motiną bei girdėdamas jos riksmą, apie įvykį pranešė policijai. Apklausiamas teisme liudytojas nurodė, kad įvykio metu patyrė šoką. Todėl akivaizdu, kad S. A. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes ir jie pripažintini sutrikdžiusiais visuomenės rimtį. S. A. pats, nekviečiamas, be jokio būtinumo nuvyko pas vengiančią bendrauti su juo nukentėjusiąją, tik ją pamatęs, iš karto pradėjo mušti ir keikti necenzūriniais žodžiais, nesiaiškindamas kokių nors asmeninių santykių. Todėl nuteistasis atvyko pas nukentėjusiąją vedinas chuliganiškų paskatų ir prieš ją smurto veiksmus atliko, vadovaudamasis tais pačiais motyvais. Teismo išvada, kad veiksmai padaryti dėl nesutarimų su ja ir dėl vykstančio skyrybų proceso yra abstrakti ir nepagrįsta. Nuteistasis ir nukentėjusioji nei prieš įvykį nei įvykio metu nesprendė jokių konkrečių asmeninių reikalų. S. A. pats be jokiomis moralės normomis pateisinamos dingsties išprovokavo konfliktą su nukentėjusiąją, mušė moterį, suduodamas smūgius ir į veidą, stumdė, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, už striukės išsitempė į lauką ir ten tempė už rankinės. Teismo išvada, kad S. A. tyčia buvo apspręsta asmeninių motyvų ir jais nebuvo siekiama pažeisti viešąją tvarką, taip pat yra nepagrįsta. Faktinės aplinkybės, kad nukentėjusiajai šaukiant buvo suduotas ne vienas, o keli smūgiai skirtingose vietose: laiptinėje, prie rūsio durų ir kieme prie automobilio, ją koneveikiant necenzūriniais žodžiais, rodo, kad S. A. siekė sutrikdyti viešąją tvarką, veikdamas tiesiogine tyčia. Vietos, kuriose S. A. panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją atitinka teismų praktikoje nustatytus viešosios vietos kriterijus. Nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir sveikatos sutrikdymas, todėl jo veiksmai buvo įžūlūs, o jais išreikštas paniekinimas turėjo viešąjį pobūdį, nes buvo sukeltos neigiamos pasekmės visuomenėje, nesant tam konkrečių asmeninių priežasčių. Todėl, esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad nuteistasis pažeidė viešąją tvarką ir jo padarytoji veika atitinka LR BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Nuteistojo, nukentėjusiosios ir prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog I. A. pirmos instancijos teisme prašė teismo nuteisti S. A. už jo padarytą veiką. Apeliacinės instancijos teismas apklausė S. A. bei I. A., sudarant jiems galimybę taikytis. I. A. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad S. A. veiką kvalifikuojant pagal BK 140 str. 1d., ji taikytis su S. A. nesutinka. Todėl, nors pirmos instancijos teismas, perkvalifikuodamas S. A. veiką iš BK 284 str. 1d. į BK 140 str. 1d., formaliai neįvykdė BPK 417str. 2d. numatyto reikalavimo atsiklausti nukentėjusiojo dėl galimybės susitaikyti, tačiau šis trūkumas pašalintas, o aptartos aplinkybės rodo, jog toks susitaikymas negalimas.

Šalies argumentai

S. A. skundo teiginys dėl to, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti BPK 410 str. 1 d. nuostatomis, paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltinant jį veika, susijusia su jam pareikštu kaltinimu, atmestinas. S. A. teisė paduoti skundą prieš I. A. privataus kaltinimo tvarka nebuvo pažeista, nes jis šią teisę realizavo kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje procesas dar nebaigtas .

Nuteistojo skundo teiginiai, kad teismas įrodymus vertino šališkai, nepagrįsti. S. A. kaltė dėl I. A. atžvilgiu padarytos veikos, numatytos BK 140 str. 1d., įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, apie juos pirmos instancijos teismas nuosprendyje pasisakė.

Bylos medžiaga, taip pat ir nukentėjusiosios I. A. bei nuteistojo S. A. parodymai patvirtina, jog jie abu seniai konfliktuoja, tarp jų tęsiasi teisminis ginčas santuokos nutraukimo byloje. Taigi, abi pusės turi ginče motyvų nurodyti aplinkybes sau palankia linkme, todėl tiek apelianto, tiek nukentėjusiosios parodymai vertintini itin atsargiai. Tačiau tai dar nereiškia, jog nukentėjusiosios parodymais vadovautis negalima. Šie parodymai vertintini sugretintinus juos su kitais byloje surinktais įrodymais. Skundo teiginiai, apie I. A. parodymų nenuoseklumą yra deklaratyvūs. I. A. parodymai apie esmines aplinkybes- jog S. A. ją užsipuolė, tampė, sudavė į veidą ir kitas kūno vietas iš esmės analogiški visoje bylos eigoje ir skiriasi tik neesminėse detalėse. Juos atitinka kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytojas K. A. parodė, kad pro durų akutę matė, kaip jo tėvas S. A. laiptinėje ėmė tempti jo motiną I. A., už rankinės tempė į kiemą. Liudytojas per virtuvės langą matė, kaip tėvas bandė atimti iš motinos rankinuką, trenkė mamai du kartus į veidą, kartą į petį. Kai mama grįžo, ji buvo apsiverkusi, veidas buvo sumuštas, ji laikė prie veido ledą.

Liudytoja V. N. parodė, kad šio įvykio metu girdėjo laiptinėje triukšmą, o nuėjusi prie laiptinės lauko durų ir jas pradariusi matė, kaip vyras prie rūsio durų mušė moterį, sudavė jai į veidą. Grįžusi į butą per virtuvės langą matė, kad vyras norėjo atimti iš moters rankinę, vyras naudojo necenzūrinius žodžius.

2007-09-11 specialisto išvadoje Nr. G-4030/07(02) konstatuota, kad I. A. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairėje plaštakoje.

I. A. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog S. A. jai sudavė nestipriai, kelis kartus sudavė delnu. Tai paaiškina, aplinkybę, jog teismo medicinos specialistas kitų sužalojimų I. A. nenustatė.

Abejoti liudytojų K. A. ir V. N. parodymais teismas neturėjo pagrindo. Jie iš esmės nuoseklūs, atitinka byloje surinktų įrodymų visumai. Nėra pakankamo pagrindo manyti, jog šie liudytojai būtų suinteresuoti nuteistąjį apkalbėti. K. A. yra nuteistojo sūnus. V. N. ir nukentėjusioji kaimynės, tačiau artimiau nebendravo, o nuteistasis su liudytoja susipykęs nebuvo. Nuteistojo pateikto elektros tinklų operatyvinio gedimų registracijos žurnalo įrašu Nr.351, neva, rodančiu, jog įvykio metu laiptinė dėl elektros gedimo nebuvo apšviesta, todėl K. A., esą, įvykio negalėjo matyti, vadovautis nėra pagrindo. Aiškiai matyti, jog šis įrašas grubiai ištaisytas iš buvusio įrašo “2007-09-10” ( b.l. 146). Ši aplinkybė bei žurnalo įrašų eiliškumas kaip tik patvirtina, jog elekros gedimas laiptinėje buvo pašalintas 2007-09-10.

Šalies argumentai

S. A. skundo teiginys, kad teismas neatkreipė dėmesio, į tai, jog konflikto metu nukentėjusioji pati sužalojo apeliantą bei sukėlė jam skausmą, atmestini. Šių aplinkybių reikšmę, įvertinant S. A. veiką, teismas nuosprendyje aptarė. Pasisakytina, jog nukentėjusiosios bei liudytojo K. A. parodymai patvirtina, jog asmeninio konflikto metu smurtauti prieš nukentėjusiąją pradėjo S. A., ši jo veika nebuvo sąlygota nei gynybos, nei būtinojo reikalingumo. Nustatyta, jog jis nukentėjusiajai padarė nežymius kūno sužalojimus bei sukėlė fizinį skausmą, dėl to pagal BK 140 str. 1d. kaltu pripažintas pagrįstai ir nebuvo pagrindo jį išteisinti ar bylą nutraukti. Pažymėtina ir tai, kad dėl S. A. patirtų sužalojimų tebevyksta baudžiamasis procesas ir teismo išvados dėl to gali būti pateiktos ne šioje, o kitoje baudžiamojoje byloje.

Nukentėjusiosios bei prokuroro apeliacinių skundų teiginiai, kad S. A. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 str. 1d., atmestini. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje išdėstė argumentus, kodėl veiką perkvalifikavo pagal BK 140 str. 1d. ir su šiais argumentais kolegija iš esmės sutinka.

Pagal BK 284 str. 1d. veika kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Nors veika padaryta viešoje vietoje – gyvenamojo namo laiptinėje bei kieme, tačiau konfliktas vyko dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų tarp sutuoktinių - nuteistojo bei nukentėjusiosios, seniai konfliktuojančių bei besidalijančių turtą teisminėje santuokos nutraukimo byloje. Nuteistojo ir nukentėjusiosios priešiški santykiai bei nuteistojo veiksmų esmė rodo, jog veiksmai buvo nukreipti būtent prieš nukentėjusiąją, o ne tyčia siekiant pažeisti viešąją tvarką daugiabučiame name ir prie jo. Be to, konfliktas laiptinėje ir lauke prie namo vyko ne tokiu vėlyvu metu, kuomet triukšmas gali rimčiau sutrikdyti gyventojų ramybę ir poilsį, pagal nukentėjusiosios I. A. ir liudytojo K. A. parodymus konfliktas užtruko trumpą laiką. Bylos duomenimis šį konfliktą matė nuteistojo sūnus K. A., kuris kaip šeimos narys ir taip betarpiškai mato tėvų santykių aiškinimąsi, bei tik viena namo gyventoja – liudytoja G. N.. Kad konfliktą būtų matę daugiau asmenų bei būtų sutrikdyta jų rimtis, byloje duomenų nėra. Pagal byloje surinktą medžiagą pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad veika padaryta iš asmeninių paskatų, o visuomenės rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdyta taip, kad būtų pagrindo konstatuoti buvus BK 284 str. 1d. numatytą nusikaltimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvuota išvada, kad kaltininko veiksmai viešoje vietoje neturėjo realios įtakos visuomenės rimčiai ar tvarkai, o šių veiksmų tyčia buvo apspręsta asmeninių motyvų, jais nebuvo siekiama pažeisti viešąją tvarką. Todėl S. A. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti tik pagal BK 140 str. 1d.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. Tai bendroji taisyklė, nustatanti, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką. BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, į šias aplinkybes atsižvelgė. S. A. padaryta veika yra nesunkus nusikaltimas, pasekmės nėra sunkios, nusikaltimas yra baigtas, tyčinis. S. A. yra neteistas, dirbantis, besimokantis neakivaizdiniu būdu, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. S. A. yra baustas administracine tvarka. BK 140 str. 1d. sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Vadovaujantis BK 55 str., asmeniui, teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Aplinkybių, kai teismas, skirdamas bausmę šia nuostata nesivadovauja, byloje nenustatyta. S. A. parinktoji bausmė pagal sankciją rūšimi nėra nei švelniausia, nei griežčiausia, ji atitinka padarytą veiką bei nuteistojo asmenybę, o bausmės trukmė artima sankcijos vidurkiui. Todėl laikyti bausmę aiškiai per švelnia ir ją labiau griežtinti nėra pagrindo.

Pirmos instancijos teismas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. A. ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė jai iš nuteistojo 800 litų neturtinės žalos atlyginimo. LR CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis LR CK 6.250 str.2 d., į šiame straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat ir nurodytas nukentėjusiosios skunde - kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, pažeminimą, jai tyčiniu nusikaltimu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgė. Skundo teiginiai, kad dėl nuteistojo veikos sumažėjo jos pajamos, kad šeima turėjo papildomų išlaidų, yra deklaratyvūs, juos pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikta. Teismas nuosprendyje pagrįstai pasisakė, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteistas I. A. neturtinės žalos atlyginimas atitinka CK 6.250 str. 2d. nustatytus kriterijus ir keisti šį sprendimą kolegija nemato pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo S. A., nukentėjusiosios I. A., Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eligijus GladutisTeisėjai Ričardas GilysValdas MeidusTikraTeisėjas Eligijus Gladutis