- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- eI-3446-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01632-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- H. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. M. (H. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas H. M. (H. M.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) (nuo 2019 m. balandžio 1 d. po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Nurodo, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K kamerose kartu su kitais asmenimis, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą reikalavimą dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui. Nurodo, kad buvo apgyvendintas kameroje, kurioje gyveno 10 žmonių, kamerų plotas yra maždaug 7,6 kv. m., o gyvenamąjį plotą mažino lova, baldai, stalas, kėdės, pertvara, sanitarinis mazgas ir daiktai. Tokiu būdu buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė.
2.2. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. Įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m., o Higienos norma, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.
2.3. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu. Teigia, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl ko pašlijo sveikata.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Dėl senaties termino
1.1. Atsakovė atkreipia dėmesį, į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. Pareiškėjo skundo teismui dėl žalos priteisimo pateikimo teismui data yra 2019 m. balandžio 29 d.
1.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556- 150/2011 ir kt.).
1.3. Atsakovė pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. nuostatas ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio termino eigos pradžios taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą, ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe t. y. - asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą.
1.4. Vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d., prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261- 1027/2011).
2. Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose.
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui. Prie atsiliepimo teismui pridedamos Lukiškių TI-K įskaitos pareiškėjo asmens kortelės kopijos, iš kurių matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai, kameros, kuriose jis buvo laikomas bei tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičius.
2.1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose, kuriose buvo laikoma nuo 1 iki 9 asmenų:
2016 m. sausio 1 d. H. M. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 186, plotas, kurios plotas 7,94 m², (kameroje buvo 2 asmenys);
laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 186 (2 asmenys kameroje);
2016 m. balandžio 1 d. pareiškėjas buvo vienas kameroje Nr. 186;
laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. balandžio 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 186 (2 asmenys kameroje);
2016 m. balandžio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 186 (1 asmuo kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 19 iki 2016 m. balandžio 28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 186 (2 asmenys kameroje);
2016 m. balandžio 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 186 (1 asmuo kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. birželio 27 d. buvo laikomas kameroje Nr. 186 (2 asmenys kameroje);
2016 m. birželio 28 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 405, plotas - 17,02 m² (4 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 405 (4 asmenys kameroje);
2016 m. rugpjūčio 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 405 (3 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 405 (4 asmenys kameroje);
2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 257, plotas - 34,57 m² (4 asmenys kameroje);
2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 106, plotas - 7,38 m² (2 asmenys kameroje);
2016 m. rugpjūčio 6 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 269, plotas - 7,68 m² (2 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 269 (2 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 269 (1 asmuo kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 269 (2 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 269 (1 asmuo kameroje);
2016 m. rugpjūčio 23 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 386, plotas - 26,81 m² (4 asmenys kameroje);
2016 m. rugpjūčio 24 d. buvo laikomas kameroje Nr. 386 (4 asmenys kameroje);
2016 m. rugpjūčio 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 386 (5 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 386 (6 asmenys kameroje);
2016 m. rugsėjo 6 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 310, plotas - 7,77 m² (2 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 310 (2 asmenys kameroje);
2016 m. rugsėjo 9 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 253, plotas - 34,43 m² (5 asmenys kameroje);
2016 m. rugsėjo 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (5 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (6 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2016 m. rugsėjo 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (5 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (6 asmenys kameroje);
2016 m. rugsėjo 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (4 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (3 asmenys kameroje);
2016 m. rugsėjo 23 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (4 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (5 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (4 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (5 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (6 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 8 d. iki 2016 m. spalio 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (7 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. spalio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (8 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2016 m. spalio 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (6 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. spalio 31 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (5 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (6 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (7 asmenys kameroje);
2016 m. lapkričio 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (6 asmenys kameroje);
2016 m. lapkričio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (7 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (6 asmenys kameroje);
2016 m. lapkričio 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (4 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (6 asmenys kameroje);
2016 m. lapkričio 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (7 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (9 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (8 asmenys kameroje);
2016 m. lapkričio 30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (7 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (8 asmenys kameroje);
laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253 (9 asmenys kameroje);
2016 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus.
2.2. Vilniaus PN pažymi, kad pagal Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 6.22 punktą, suimtųjų (nuteistųjų) atvykimų ir išvykimų apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 3 metai, todėl neturi galimybės pateikti informaciją apie pareiškėjo judėjimą, kameras, kuriose jis buvo laikomas bei kartu laikomų asmenų skaičių laikotarpiu iki 2015 m. gruodžio 31 d. imtinai.
3. Dėl laikymo, vykdomų perkėlimų
3.1. Vilniaus PN pažymi, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K galiojusiu suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo įstaigoje bei siekiant aprūpinti kiekvieną atvykusį asmenį miegamąja vieta, tuo pačiu mažinant suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto tik griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 70 str. nuostatomis. Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis minėtų įstatymų reikalavimais. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Atsiliepimas
3.2. Atsakovas paaiškina, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., taip pat nenumato tokių gyvenamojo ploto standartų. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
3.3 Papildomai pažymi, kad iš pateiktų pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus
3.4. Nurodo, kad kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, III skirsnio normomis. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv.m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv.m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
4. Dėl neturtinės žalos
4.1. Vilniaus PN nurodo, kad pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymą, ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį.
4.2. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina, užtenka nustatyti esant tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
4.3. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos Pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau
nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
4.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.). Remdamasis nurodytais argumentais daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Pareiškėjas H. M. (H. M.) kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo Lukiškių TI- K sąlygų, konkrečiai – pažeidžiant kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimus. Todėl teismas šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjo prašymą nagrinės tik galimus pažeidimus, susijusius su kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimais.
2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).
3. Pažymėtina, kad pareiškėjo nusiskundimas – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., pareiškėjui buvo užtikrinamas teisės aktuose numatytas minimalus plotas (žr. šio teismo sprendimo nustatomosios dalies II skyriaus 2.1 punktą). Teismas ypač atkreipia dėmesį, kad duomenų apie ploto pažeidimus iki 2015 m. gruodžio 31 d. objektyviai surinkti nebegalima (žr. šio teismo sprendimo nustatomosios dalies II skyriaus 2.2 punktą), todėl, pareiškėjui pačiam nepagrįstai neskubant ginti savo teisių, šiuo aspektu taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Net ir šiuo atveju, kaip pareiškėjas buvo laikomas ne vienas kamerose Nr. 106 bei Nr. 269, negalima konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.
4. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, nes pareiškėjui tenkantis plotas kamerose nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimus. Todėl pareiškėjo H. M. (H. M.) skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo H. M. (H. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.