Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-18 · Administracinė byla Nr. I-4381-583/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-18
Bylos Nr.
I-4381-583/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00273-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
M.S.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I-4381-583/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00273-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 18 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui M.S.,

2019 m. gegužės 21 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M.S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-2) prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 19-IL-30-00305-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo M.S.“ ir palikti galioti 2018 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.

Nurodo, jog skundžiamu sprendimu jam buvo panaikintas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus, išduotas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 10 d. Neginčija padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį (papirkimas). Pažymi, jog 2016 m. rugpjūčio 29 d. Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nubaustas galutine 10 MGL bauda, kurią sumokėjo. Akcentuoja, jog padaryta nusikalstama veika nėra susijusi su disponavimo ginklais tvarkos pažeidimais ar smurtiniais veiksmais. Teigia, jog baudžiamasis įsakymas yra įvykdytas. Akcentuoja, jog 2018 m. gegužės 16 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi panaikintas teistumas pagal minėtą 2016 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamąjį įsakymą.

Pareiškėjo nuomone, sprendimas panaikinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pabrėžia, jog jis nebuvo pripažintas kaltu pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį, tačiau jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas. Mano, jog panaikinus teistumą, turi būti atstatytos visos žmogaus ir piliečio teisės, panaikinami visi suvaržymai. Paaiškina, jog atsakovas turėjo priimti sprendimą individualiai įvertinęs visas aplinkybes, atsižvelgdamas į praeityje padarytą nusikalstamą veiką, jos aplinkybes, gyvenimą po teistumo išnykimo. Pažymi, kad turi šeimą, išlaikytinių, dirba UAB (duomenys neskelbtini), taip pat pagal individualios veiklos pažymą vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini). Atsakovo priimtą sprendimą vertina kaip baudimo tąsą, nepaisant aplinkybių, jog teistumas išnykęs, jis sėkmingai reintegravosi į visuomenę, turi šeimą, tvirtus socialinius santykius, darbą, pajamas, nepadarė naujų teisės pažeidimų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M.S. palaiko skundą jame nurodytų argumentų pagrindu ir prašo skundą tenkinti. Papildomai prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad 6 metus yra dirbęs (duomenys neskelbtini). Patvirtino, jog nuoširdžiai gailisi dėl 2016 metais padarytos nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį. Paaiškino, jog leidimas įsigyti (nešiotis) ginklus yra būtinas jo laisvalaikiui – medžioklei.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20-23). Paaiškina, jog 2018 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. Nurodo, jog 2018 m. rugpjūčio 9 d. patikrinus duomenis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre, buvo nustatyta, jog pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 29 d. Plungės rajono apylinkės teisme nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį. Pabrėžia, jog kartu su prašymu išduoti leidimą ginklui pareiškėjas pateikė 2016 m. rugpjūčio 29 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamąjį įsakymą, 2018 m. gegužės 16 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartį, kuria jam panaikintas teistumas. Akcentuoja, jog nei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše apie fizinį asmenį, nei 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje nebuvo duomenų, kad nusikalstamą veiką pareiškėjas padarė neblaivus, todėl buvo priimtas sprendimas išduoti leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. Atsakovas pažymi, jog atlikus papildomus patikrinimus, buvo gauta informacija, jog pareiškėjas nusikaltimą, už kurį nuteistas 2016 m. rugpjūčio 29 d. Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, padarė neblaivus.

Remiasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 5 punktu, kaip teisiniu pagrindu sprendimo panaikinti išduotą leidimą priėmimui. Mano, jog aplinkybė, kad pareiškėjas padarė tyčinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, reiškia, jog asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Akcentuoja, jog fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikiant diskreciją specialiam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, ar nelaikytinas tokiu asmeniu. Prašo kaip nepagrįstą atmesti pareiškėjo argumentą, jog jis nebuvo pripažintas kaltu pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kadangi nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas. Remiasi Lietuvos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu, kuriame išaiškinta, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialiąsias baudžiamąsias teisines pasekmes. Akcentuoja, jog asmenims, kurie nori įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Dėl šių priežasčių priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai. Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas atsiliepime prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) 2019 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 19-IL-30-00305-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo M.S.“ (b. l. 28-29, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo nuspręsta pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamąją sprendimą pareiškėjas prašo palikti galioti 2018 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 18-G-30-02055-e (b. l. 24), prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 18-S-30-00877-e (b. l. 25) pareiškėjas informuotas, jog prašymas išnagrinėtas ir priimtas sprendimas išduoti leidimą. 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 19-IL-30-00305-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo M.S.“ nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus.

Iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, jog jo faktiniu priėmimo pagrindu buvo atsakovo atliktas papildomas patikrinimas, kurio metu gauta informacija, jog pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 29 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį (papirkimas), kurios sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų, o pati nusikalstama veika buvo padaryta M.S. esant neblaiviam. Teisiniu skundžiamo sprendimo pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 40 straipsnio 5 dalis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos, neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir GŠKĮ, bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ priimtos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.).

Vadovaujantis GŠKĮ 1 straipsnio 1 dalimi šio įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. GŠKĮ paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 straipsnio 2 dalis).

Pagrindai panaikinti leidimus nešiotis ir laikyti ginklus bei šaudmenis yra nustatyti GŠKĮ 40 straipsnyje ir Taisyklių XIII skyriuje „Leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas“. Minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Tai reiškia, jog minėti 17 straipsnio 1 dalies punktai taikomi kartu su 18 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga, išskyrus įvardintą išimtį, arba pakanka tik 18 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų (išskyrus jau minėtą išimtį – 8 punktą). Ši blanketinė teisės norma nukreipia į kitus GŠKĮ straipsnius, numatančius teisės įsigyti (laikyti) ginklus apribojimus bei apibrėžiančius sąrašą atvejų, kada asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Nagrinėjamu atveju pagrindu panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nurodytas 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nustatantis, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, bei 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuris nustato, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniui nelaikytinas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Taisyklių 92.3 punkte taip pat nustatyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms.

Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą yra nustatyta aplinkybė, jog jis nėra laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad GŠKĮ įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-602/2018 ir kt.).

Spręstina, ar pareiškėjas pagrįstai pripažintas asmeniu, nesančiu nepriekaištingos reputacijos pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pagal minėtą teisės normą, nustatant ar asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos, turi būti tenkinamos šios sąlygos: 1) asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu turi būti pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; 2) toks nusikaltimas turi būti padarytas asmeniui apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 29 d. Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. I-205-404/2016 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas galutine bausme – 10 MGL dydžio bauda (b. l. 30-32). Teismo baudžiamajame įsakyme atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pareiškėjas nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nustatyta, jog pareiškėjas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pateikė prašymą dėl teistumo panaikinimo, kuris buvo patenkintas Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi (b. l. 26-27) ir pareiškėjui panaikintas teistumas pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. minėtą Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Iš šių faktinių aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, vadinasi atitinką vieną iš sąlygų, numatytų GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, jog už nusikalstamos veikos padarymą asmuo yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Taigi kaip matyti už minėtą nusikaltimą gali būti paskirta laisvės atėmimo iki 5 metų bausmė. Padarytas nusikaltimas priskirtinas prie apysunkių pagal BK 11 straipsnio 4 dalį. Minėtas reglamentavimas patvirtina, jog pareiškėjas pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, vadinasi atitinka GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą dalį sąlygos.

Pareiškėjo nuomone jis neatitinka pirmosios sąlygos dalies, kadangi nebuvo pripažintas kaltu pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį, tačiau jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas.

Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) apibrėžia kas yra laikomas teismo nuosprendžiu, t. y. nuosprendis yra: pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės; dokumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pakeičia arba panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį; dokumentas, kuriuo pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismas nutraukia bylą (29 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 29 straipsnio 2 dalį, nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, akivaizdu, jog pareiškėjas yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (kuriuo laikytinas ir teismo baudžiamasis įsakymas) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą. Vadinasi pareiškėjas atitinka ir minėtą sąlygos dalį asmenį laikyti nesančiu nepriekaištingos reputacijos.

Šių teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas GŠKĮ prasme negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos (pagal 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, taip pat teismo posėdžio metu išsakyti argumentai dėl jo asmenybės, gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, aplinkybė, jog nusikalstama veika nėra susijusi su šaunamųjų ginklų nešiojimu (laikymu), argumentas dėl poreikio turėti šaunamąjį ginklą savo pomėgiui – medžioklei, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl leidimo ginklui laikyti (nešiotis) panaikinimo pagrįstumo. Pateikti rašytiniai įrodymai dėl pareiškėjo darbo pobūdžio (b. l. 12-14), išsilavinimą ir pedagoginį stažą patvirtinantys duomenys (b. l. 39-41) bei charakteristika (b. l. 38) nepanaikina nustatytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas atitinka minėtą įstatymo nuostatą dėl asmens nelaikymo nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl teigiamos asmenybės negali konkuruoti su įstatyme nustatytu imperatyviu sąrašu aplinkybių, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Atsižvelgiant į Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, vien ta sąlyga, kad asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra pakankama asmens nelaikyti nepriekaištingos reputacijos, todėl nurodytus pareiškėjo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Vertindama pareiškėjo skundo argumentą dėl jo teistumo išnykimo, teisėjų kolegija neneigia aplinkybės, kad pareiškėjo teistumas yra išnykęs, tačiau pažymi, jog skundžiamas sprendimas nebuvo priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra asmuo turintis teistumą (pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą), tokie motyvai nenurodyti skundžiamame sprendime, todėl teisėjų kolegija šių pareiškėjo argumentų pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegijos vertinimu, GŠKĮ nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs atvejus, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Taigi, akivaizdu, jog nustačius vieną iš sąlygų, numatytų GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8 ir 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, viešojo administravimo institucija privalo priimti sprendimą dėl leidimo nešiotis (laikyti) ginklus panaikinimo, kas ir buvo atlikta priimant skundžiamą sprendimą.

Analizuojant įstatymo leidėjo numatytus ginklų apyvartai keliamus reikalavimus ir siekiamus tikslus, atsižvelgiant į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, teismo vertinimu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju rašytiniai įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes bei sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniui, todėl ir jo teisė užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, pripažintina, jog ginčijamas sprendimas priimtas atsakovo kompetencijos ribose, pagrįstas teisės aktų normomis, minėto akto forma atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju, ištyrus bylos rašytinius įrodymus bei įvertinus šalių pateiktus argumentus, nenustatyta ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas – palikti galioti 2018 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo M.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė