Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro M. Z. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., Vilniuje, faktinė gyvenamoji vieta, Justiniškių g. 39-83, Vilnius, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, LR pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2017-04-28 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 236 str. 1d. 6 MGL bauda; pritaikius LR BK 64(1) str., bausmė sumažinta iki 4 MGL baudos; 2017-07-27 bauda sumokėta; 2) 2017-06-06 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 178 str. 4d. 21 MGL bauda; pritaikius LR BK 64(1) str., bausmė sumažinta iki 14 MGL baudos;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. neturėdamas teisėto pagrindo laikė fizinio asmens dokumentą, būtent:

jis nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2017 m. gruodžio mėn., bare, esančiame Vilniuje, rado A. B. asmens tapatybės kortelę Nr. 13511567, kurią neturėdamas teisėto pagrindo laikė su savimi, kol 2018-05-14, apie 23.40 val., UAB lošimų aparatų salone „esančiame Vilniuje pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. M. parodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. buvo sulaikytas dėl netinkamo elgesio lošimo automatų salone, esančiame Vilniuje. Policijos komisariate tarp jo daiktų buvo rasta A. B. asmens tapatybės kortelė. A. pažįsta apie pusmetį. Kažkada jie kartu vartojo alkoholį visą parą dirbančiame bare, esančiame Vilniuje, A. išėjus, jis pamatė, kad ant grindų guli Antano asmens tapatybės kortelė. Kortelę jis įsidėjo į savo piniginę ir pamiršo, nes piniginę retai naudoja. Maždaug po mėnesio ar pusantro, paėmęs piniginę, jis pamatė, kad joje yra A. kortelė. Jis paskambino A., tačiau šis pasakė, kad kortelės jam jau nereikia, nes pasidarė naują. Taip ta kortelė ir liko pas jį. Kodėl iš karto, kai rado kortelę, neskambino Antanui, jis nežino. Matyt, tuo metu jis buvo neblaivus ir nesugalvojo taip padaryti. Jis supranta, kad turėjo iš karto dokumentą nunešti į policiją, tačiau to nepadarė, todėl nusižengė įstatymams. Dėl padaryto jis labai gailisi (b.l. 51; 54).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2017 m. gruodžio mėn. pabaigoje, važiuojant 53-jo maršruto autobusu Vilniaus m. iš Kalvarijų turgaus į Šeškinės mikrorajoną, iš jo kelnių galinės kišenės buvo pavogta piniginė, kurioje be kitų daiktų buvo ir jo asmens tapatybės kortelė. Kas pavogė piniginę, jis nežino. Į policiją dėl piniginės vagystės jis nesikreipė. Dėl asmens dokumento praradimo jis 2018 m. sausio mėn. kreipėsi į migracijos tarnybą. Pavogta kortelė buvo paskelbta negaliojančia, o jam buvo išduota nauja kortelė. Vyro, vardu D. M., jis nepažįsta. Jis negali pasakyti, kokiu būdu iš jo pavogta kortelė atsirado pas D. M., tačiau mano, kad pastarasis galėjo ją rasti. Kiek jam yra žinoma, jo kortele pasinaudota nebuvo (b. l. 36).

Iš duomenų apie A. B. matyti, kad ši kortelė A. B. buvo išduota 2013-09-05, o 2018-01-16 pripažinta negaliojančia kaip pavogta, paskelbiant jos paiešką (b.l. 31).

Policijos pareigūno A. V. tarnybinis pranešime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 14 d., apie 23.40 val., buvo gautas pranešimas, jog lošimo automatų salone, esančiame Vilniuje, Justiniškių g. 91, klientas daužo įrangą. Atvykus buvo sulaikytas neblaivus D. M.. Jo apžiūros metu rasta A. B. asmens tapatybės kortelė Nr.

Motyvuojamoji dalis

LR BK 302 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas pagrobė, ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad D. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 302 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Jo kaltę patvirtina jo paties visiškas prisipažinimas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojo A. B. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Dėl D. M. skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu svetimo dokumento įsigijimu ir laikymu. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – areštą. Pažymėtina, kad D. M. su tokia bausme sutinka (b.l. 84).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos LR BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – naikintina. Į bausmės laiką įstatytinas laikas išbūtas sulaikyme nuo 2018-05-14 iki 2018-05-15.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M., gim. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti D. M. galutinę bausmę – 10 (dešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. M. faktinio sulaikymo.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2018-05-14 iki 2018-05-15, tai yra 1 (vieną) parą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. M. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.