- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-27
- Bylos Nr.
- eI-1262-342/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00102-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
- Kategorijos
2016 m. birželio 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir išeitinės išmokos skirtumo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo:
1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) 2016-01-22 sprendimą Nr. 30-S-6853(4.1);
2) priteisti iš atsakovo – 1483,24 Eur neišmokėtos išeitinės išmokos.
Nurodo, jog jis iš Klaipėdos AVPK tarnybos 2013-09-06 buvo atleistas įsakymu Nr. 30-TE-774, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktu. Teigia, kad įsakymu jam buvo nuspręsta išmokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Mano, kad atsakovas išmokėjo tik dalį pareiškėjui priklausiusios išeitinės išmokos. Savo prašymą grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.1 – 3.5 punktais, 6.9 punktu, 6.10 punktu. Remiasi Aprašo 3.1 – 3.5 punktais, kuriuose nurodyta, kas įskaitoma į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Teigia, jog atsakovas pažeidė Aprašo reikalavimus, nes į pareiškėjui mokėtinos išmokos dydį neįskaitė 3.2 – 3.5 punktuose nurodytų sumų ir vidutinį darbo užmokestį skaičiavo pagal pagrindinį darbo užmokestį. Argumentuoja, jog remiasi Aprašo 6.10 punktu, kuris numatė, jog darbuotojams, kurie dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų, skaičiuojamu laikotarpiu neturėjusiems uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius einančius prieš laikotarpio, kurio metu darbuotojas neturėjo uždarbio, pradžią. Paaiškina, jog atsakovas atsisakė apskaičiuoti jam priklausantį vidutinį darbo užmokestį, laikantis pareiškėjo nurodytų Aprašo nuostatų, todėl pats apskaičiavo ir prašo priteisti 1483,24 Eur neišmokėtos išeitinės išmokos. Nurodo, kad kreipėsi į Klaipėdos AVPK dėl neišmokėtos išeitinės išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovė 2016-01-22 sprendimu Nr. 30-S-6853(4.1) atsisakė išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio skirtumą. Mano, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti neišmokėtą išeitinės išmokos dydį, nes ginčo atveju, skaičiuojant išeitinę išmoką turėjo būti taikomas Aprašo 6.10 punktas, o ne atsakovės taikytas 6.9 punktas.
Pareiškėjas A. M. bei jo atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, jog kreipėsi paklausimu dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo į Aprašo rengėją - Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau- ir SADM). Argumentuoja, jog 2012-06-13 raštu Nr. (11.10-53)SD-4068 SADM išaiškino, kad jei laikotarpiu, kuriuo turėjo būti apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, darbuotojas nei vienos dienos nedirbo, tai taikomas Aprašo 6.9 punktas (vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamu laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos). Paaiškina, jog pagal Aprašo 3.1 punktą mėnesinė alga prilyginama pareiginei algai ir priedai bei priemokos jai nepriskiriamos. Teigia, kad Klaipėdos AVPK, apskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjui priklausiusią išeitinę išmoką, vadovavosi SADM išaiškinimu dėl Aprašo taikymo.
Atsakovo Klaipėdos AVPK atstovas Arūnas Venckus teismo posėdžio metu prašo skundo netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje administracinėje byloje ginčas kyla dėl neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės pašalpos. Pareiškėjas kelia reikalavimą, kad būtų priteistas neišmokėtas 1483,24 Eur išeitinės išmokos skirtumas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statutas (toliau-Statutas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 05 27 nutarimu Nr. 650 patvirtintas darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau-Aprašas, redakcija nuo 2013 01 01).
Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 30-TE-774 atleistas iš tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu, kai dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas.
Minėtame įsakyme buvo nurodytas apskaičiuotas pareiškėjo A. M. vidaus tarnybos stažas: 2013 m. rugsėjo 6 dienai - 29 metai 4 mėnesiai 5 dienos ir nepertraukiamas stažas išeitinei išmokai gauti: 2013m. rugsėjo 5 d. – 29 metai 4 mėnesiai 5 dienos. Įsakymo 3 punktu Klaipėdos apskrities VPK Finansų skyriui nurodyta išmokėti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Pareiškėjas 2015 12 15 prašymu kreipėsi į atsakovą dėl neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos išeitinės išmokos dydžio. Atsakovas 2016 01 22 raštu atsisakė perskaičiuoti išeitinę išmoką, nurodant, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas teisingai pagal Aprašo 6.9 punktą.
Pareiškėjas ginčija 2016 01 22 raštą, kuriuo atsisakyta išmokėti išeitinės išmokos skirtumą, jo nuomone, atleidžiant iš tarnybos buvo neteisingai paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis išeitinei išmokai gauti. Iš esmės byloje ginčas kyla dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio paskaičiavimo tvarkos. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje administraciniu ginču siekia, kad būtų panaikintas 2016 01 22 raštas ir priteistas 1483,24 Eur išeitinės išmokos skirtumas. Pareiškėjo nuomone, paskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį išeitinei išmokai gauti, buvo privalu vadovautis 2003-05-27 LR vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašo ( toliau ir –Aprašas) 6.10 punkto nuostatomis, tuo tarpu atsakovas nepagrįstai rėmėsi Aprašo 6.9 punktu.
Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Vidaus reikalų statuto ( 2012-10-02, įsigaliojo nuo 2013-01-01) 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktus, išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Statuto 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus. Minėtoje įstatymo normoje nurodoma nepertraukiamos tarnybos sąvoka Statute neapibrėžta. Pareiškėjas savo reikalavimą įskaityti į nepertraukiamo stažo laikotarpį mokymosi laiką grindžia Vidaus tarnybos statuto 37 straipsniu, kuris numato vidaus tarnybos stažo skaičiavimo tvarką. Šioje Statuto normoje yra nustatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant laikotarpius, išvardytus Statuto 37 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose (tarp jų ir laikotarpį dėl mokymosi laiko, įtvirtintą 9 punktu). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teisės taikymo praktiką, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, yra konstatavęs, jog vidaus tarnybos stažo (Statuto 37 str.) ir nepertraukiamos vidaus tarnybos (Statuto 57 str.2 d.) sąvokos nėra tapačios, sisteminis Vidaus tarnybos statuto nuostatų aiškinimas pagrindžia išvadą, jog vidaus tarnybos stažas yra skaičiuojamas ir turi reikšmės nustatant vidaus tarnybos pareigūnų: 1) kasmetinių atostogų trukmę (Statuto 32 str.1 d., 37 str.2 d.); 2) suteikiant galimybę įgyti atitinkamą kvalifikacinę kategoriją (Statuto 36 str.1 d., 37 str.2 d.); 3) suteikiant galimybę gauti priedo dydį už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (Statuto 37 str.3 d.), tačiau ši teisės norma, negali būti taikoma, nustatant nepertraukiamą stažą išeitinės kompensacijos išmokėjimui ( žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-1241/2010, A63-608/2011).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog iš įstatymų, reglamentuojančių vidaus tarnybos pareigūnų teisinius santykius - Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo-matyti, kad juose nėra įtvirtinta taisyklių, kurios nustatytų nepertraukiamojo stažo skaičiavimo sąlygas ir tvarką. Tai lemia, kad remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, šiems teisiniams santykiams gali būti taikomi darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai. Taigi sprendžiant, kokie laikotarpiai gali būti įskaityti į nepertraukiamą tarnybą Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalies prasme, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte pateiktą sąvoką –„nepertraukiamasis darbo stažas“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A442-1542/2009; 2009 m. gegužės 4 d.nutartį administracinėje byloje Nr.A438-571/2009). Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad nepertraukiamasis darbo stažas - tai laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose įmonėse, įstaigose, organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų.
Ginčo tarp šalių dėl nepertraukiamojo stažo ir šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos nėra.
Byloje keliamas ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio paskaičiavimo teisinio pagrindo. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą valstybės tarnautojui reglamentuoja 2003-05-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtintas „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašas“. Atsakovas, paskaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį išeitinei išmokai gauti konkrečiu atveju, vadovavosi Aprašo 6.9 punkto nuostatomis, o pareiškėjo nuomone, turėjo būti taikomos Aprašo 6.10 punkto nuostatos.
Aprašo 6.9. punktas numato, jog jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal šį Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) arba valandinio (dienos) tarifinio atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti šie dydžiai – kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose) nustatyta tvarka (pavyzdžiui, iš panašių profesijų, pareigybių ar padalinio darbuotojų vidutinio tarifinio ar viso darbo užmokesčio) ir atsižvelgiant į kitas šiame Apraše numatytas sąlygas.
Aprašo 6.10 punktas numato, jog, jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius, (statutinio valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui apmokėti – 6 mėnesius) einančius prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią. Ši nuostata taikoma, kai minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo didesnis už darbo apmokėjimo dydžius, nurodytus šio Aprašo 6.9 punkte.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui vidutinis darbo užmokestis išeitinei išmokai apskaičiuoti buvo paskaičuotas pagal pagrindinį darbo užmokestį.
Iš Aprašo 6.9 punkto nuostatos matyti, jog, vadovaujantis ja, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojamas taikant darbuotojui nustatytą „mėnesinę algą“. Pastaroji sąvoka yra apibrėžta Tvarkos aprašo 3.1 punkte ir Tvarkos aprašo 6.9 punkte vartojama žymint pagrindinį darbo užmokestį už atliktą darbą, apskaičiuotą pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas. Konkrečiu atveju pareiškėjui ir buvo paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis kompensacijai gauti pagal jo paskaičiuotos pareiginės algos vidurkį už 2013m. birželio- rugpjūčio mėnesius, tokiu būdu paskaičiavus, jo 1 darbo dienos vidutinis užmokestis sudaro 23,58 eur, o 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis –495,25 Eur.
Konkrečiu atveju administracinėje byloje neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas didžiąją ginčo laikotarpio dalį neturėjo darbo užmokesčio dėl ligos, nuo 2013 05 07 iki 2013 06 11 ir nuo 2013 06 21 iki 2013 09 06 sirgo, nuo 2013 06 11 iki 2013 06 21 buvo kasmetinėse atostogose, t.y. atitinka Aprašo 6.10 p. nurodytą taikymo pagrindą. Be to, Aprašo 6.10 punktas imperatyviai nustato, jog ši nuostata taikoma, kai minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo didesnis už darbo apmokėjimo dydžius, nurodytus šio aprašo 6.9 punkte. Kadangi taikant joje nustatytą vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, t.y. vertinant 3 mėnesių laikotarpį prieš ligos pradžią (2013m. vasario-balandžio mėn.) pareiškėjui apskaičiuotinas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra didesnis (816,65 Eur), negu apskaičiuotas taikant Tvarkos aprašo 6.9 punkte nustatytą tvarką (495,25 Eur), todėl darytina išvada, jog atsakovas nepagrįstai vidutinio darbo užmokesčio dydį išeitinei išmokai gauti paskaičiavo, taikydamas pareiškėjui nepalankesnį 6.9 punktą. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis teismas, aiškindamas Aprašo 6.9, 6.10 punktų taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. A662-1020/2014).
Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui neteisingai paskaičiavus vidutinį darbo užmokestį, buvo išmokėta tik dalis išeitinės kompensacijos, yra teisinis pagrindas jo skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą 2016 01 22 raštą Nr. 30-S-6853(4.1), kuriuo atsisakyta išmokėti išeitinės pašalpos skirtumą, bei priteisti neišmokėtos išeitinės išmokos dalį.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui, taikant Aprašo 6.9 p. nuostatas buvo paskaičiuota 6 mėnesių dydžio 2956,93 Eur išeitinė išmoka su mokesčiais. Iš 2016 05 10 Klaipėdos apskrities VPK buhalterinės pažymos matyti, jog taikant Aprašo 6.10 p. nuostatas išeitinės išmokos dydis priskaičiuotas už 6 mėnesius 4876,80 Eur, nurodant pažymoje apskaičiavimą pagal Aprašo 2015 01 01 redakcijos 7.9 punktą, kuris reglamentuoja, jog jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje nustatytų darbo užmokesčio dydžių arba valandinio (dieninio) tarifinio atlygio, pagal kurį apmokama už pagamintą produkciją pagal išdirbio normas, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, – iš įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu. Atsakovas teismo prašomo paskaičiavimo pagal Aprašo 6.10 punktą pareiškėjo atleidimo dienai nepateikė, todėl teismas neturi galimybės patikrinti apskaičiavimo dydžio teisėtumo. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija prašomo priteisti išeitinės išmokos dydžio 1483,24 Eur, todėl laikytina, jog pareiškėjo nurodyta suma yra pagrįsta. Panaikinus skundžiamą 2016 01 22 raštą (sprendimą) ir pripažinus, jog Aprašo 6.9 punktas buvo taikytas nepagrįstai iš atsakovo pareiškėjui priteistinas skirtumas tarp paskaičiuotos Aprašo 6.10 punkto ir 6.9 punkto, t.y. 1483,24 Eur neatskaičius mokesčių.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, jog skundžiamas 2016 01 22 raštas (sprendimas) yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant ABTĮ 89 straipsnio nuostatas, todėl naikintinas ir priteistinas iš atsakovo 1483,24 Eur dydžio išeitinės išmokos skirtumas (mokesčiai neatskaityti).
Kadangi pareiškėjo atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius nepateikė prašymo dėl išlaidų atlyginimo, jų nedetalizavo, nepagrindė įrodymais, todėl teismas pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia. Išaiškina, jog vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę paduoti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. M. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 01 22 raštą Nr. 30-S-6853(4.1).
Priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1483,24 Eur (mokesčiai neišskaičiuoti) neišmokėtą išeitinės išmokos skirtumą pareiškėjui A. M.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui