- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-09-28
- Bylos Nr.
- e1-2632-1170/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33289-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- F. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
F. M. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent - jis, 2022 m. rugpjūčio 30 d., apie 15.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas F. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. vakare išgėrinėjo su draugais pas draugę E. namuose adresu (duomenys neskelbtini) . Vartojo degtinę. Kiek tiksliai išgėrė pasakyti negali. Ten ir liko nakvoti. Pabudę sugalvojo apsipirkti. Pėsčiomis nenorėjo eiti, o išsikviesti taksi minčių nekilo, todėl jis sugalvojo nuvežti visus draugus į parduotuvę. Kadangi buvo jau apie 14.00 val., todėl visi buvo prasiblaivę. Manė, kad yra blaivus. Pranešime apie įtarimą nurodytą dieną t. y. sekančią dieną po išgertuvių, nevartojo alkoholinių gėrimų. Tušti buteliai po sėdynėmis buvo nuo seniau. Automobilis priklauso K. S., iš kurios jis šį pasiskolino. Ji nežinojo, jog jis vartojo alkoholį ir sės už vairo. Gailisi. Priklausomybių alkoholiui ar narkotinėms bei psichotropinėms medžiagoms neturi, nėra nuo jų gydytas. Galvos traumų neturėjo (b. l. 51-54).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) vyriausias patrulis. Jo pareigos yra viešosios tvarkos užtikrinimas, taip pat reagavimas į pranešimus apie galimus teisės pažeidimus pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymą. 2022 m. rugpjūčio 30 d. tarnybos metu, dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu A. A., skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu V1740, apie 15.00 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas galimai neblaivaus vairuotojo (ROIK: 0122000521114). Anot pranešimo, minėtas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį (duomenys nenurodyti) ir nuvažiavo. Minėtą automobilį pastebėjo ir sustabdė Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) . Ant automobilio galinės kairiosios pusės buvo matomi kėbulo apgadinimai. Automobilį vairavo vaikinas, su kuriuo automobilyje dar buvo dvi merginos ir du vaikinai, kurių duomenys nebuvo nustatyti. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis pateikė asmens tapatybės kortelę, teigdamas, kad pažymėjimą paliko namuose. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo F. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Nuo vairuotojo sklido aiškiai juntamas alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl kilo įtarimas, jog vairuotojas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, buvo pasiteirauta, ar F. M. vartojo alkoholį, šis atsakė neigiamai. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu, 15.10 val. jam buvo nustatytas 1,97 prom. neblaivumas. Pakartotinai tikrinant blaivumą, 15.30 val., vairuotojui buvo nustatytas 1.95 prom. neblaivumas. Supažindinus vairuotoją su alkotesterio parodymais, šis prisipažino, kad anksčiau (tą pačią dieną, maždaug apie 01.00 val.), vartojo alkoholį, tačiau nenurodė kokį kiekį ir kokio alkoholio išgėrė. Patikrinus vairuotojo duomenis POLIS II, buvo nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimo jis neturi. Vairuotojas buvo informuotas, kad dėl vairavimo neblaiviam, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, F. M. įteiktas šaukimas atvykti į komisariatą kitą dieną. Įvykį taip pat matė K. S. ir O. G., į kurio vairuojamą automobilį „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė F. M. vairuojamas automobilis. Nuo to momento kai buvo sustabdytas, F. M. alkoholio nevartojo. Apžiūrėjus automobilį, jo salone, galinėje dalyje, po sėdynėmis buvo matyti nugerti alkoholio buteliai, taip pat vaisvandenių buteliai. Įvykis filmuotas BODY kamera 1706 ir 1765 (b. l. 22-25).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas O. G. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d., apie 15 val. važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), trečiąja eismo juosta. Staiga iš antros eismo juostos jam užkirto kelią automobilis „Mercedes Benz“, valstybinio numerio nepamena. Matė, kad vairuotojas neadekvačiai vairuoja, bandė lenktyniauti su kitais automobiliais. Jis atsitrenkė į jo automobilį „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Matė vairuotojo veidą. Įsidėmėjo (b. l. 37).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. S. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. jos vyras E. B. taisė F. M. automobilį ir jos automobilį „Mercedes Benz“ davė jam kaip pakaitinį. Perduodamas pabrėžė, jog „nieko nepridirbtų“. Šio automobilio ji nenaudoja, jo nevairuoja, jis tiesiog priregistruotas jos vardu. Ji neprieštaravo, kad automobilis būtų paskolintas F. Nei jos vyras E., nei ji nesitikėjo, jog F. sės prie vairo neblaivus. Tą dieną, kai buvo perduotas jo žinion automobilis - F. buvo blaivas. F. tik jai pasakė, jog bus pas savo antrąją pusę - (duomenys neskelbtini). Praėjo kelios paros, jos vyrui E. paskambino F. ir pranešė apie eismo įvykį, kuriame jis buvo neblaivus vairuodamas transporto priemonę (b. l. 28-30).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas įrašas 2022_0830_150537_050. Įrašo trukmė 03:12 min. Įrašo apatiniame kairiajame krašte užrašas VLN_NVRS_60987C, žemiau 2022/08/30 15:05:37. Įraše matoma kaip policijos pareigūnas prieina prie sustabdyto automobilio, pasisveikina su vairuotoju, prisistato (policijos pareigūno pavardės aiškiai nesigirdi). Įraše matosi, kad automobilyje kartu su vyriškos lyties vairuotoju dar yra keleivė mergina. Policijos pareigūnas paprašo vairuotojo pateikti dokumentą, vairuotojas jo ieško. Policijos pareigūnas taip pat paklausia vairuotojo, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą. Vaizdo įraše nesimato, ar vairuotojas pateikė dokumentą, tačiau policijos pareigūnas pasako: „gerai“ ir paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Matoma, kad vairuotojas automobilyje ieško pažymėjimo. Policijos pareigūnas klausia, ar vairuotojas vartojo šiandien alkoholį, vairuotojo atsakymo nesigirdi, policijos pareigūnas klausia: „Ne?“, vaizdo įraše matosi, kad vairuotojas kraipo galvą į šonus. Vairuotojas toliau ieško pažymėjimo. 00.43 min. matosi, kad prie automobilio prieina dar viena policijos pareigūnė. Tuo tarpu vairuotojas sako, kad pažymėjimo neturi. Pareigūnas klausia: „Išvis neturit?“, automobilio vairuotojas atsako, kad tik su savimi neturi. Policijos pareigūnas klausia: „O šiaip kokį dokumentą turit?“, vairuotojas toliau ieško. Priėjusi policijos pareigūnė sako filmuojančiam policijos pareigūnui, kad reikia ištraukti raktą iš mašinos. Policijos pareigūnas paprašo vairuotojo užgesinti variklį ir atiduoti jam automobilio raktelius. Vairuotojas atiduoda raktelius. Policijos pareigūnas paruošia alkotesterį ir paprašo vairuotojo 5 sekundes pūsti į jį. Vairuotojas pučia, tačiau nepakankamai stipriai, policijos pareigūnas atitraukia alkotesterį ir prašo pūsti kaip balioną. Vairuotojas sako, kad pučia, pareigūnas atsako: „Tai, kad nepučiat“. Šalia stovinti pareigūnė klausia vairuotojo: „Kiek gėrėt alkoholio šiandien?“, vairuotojas atsako, kad nieko negėrė. Policijos pareigūnė klausia: „Ką vartojot?“, vairuotojas sako, kad nieko, pareigūnė dar kartą pasitikslina, ar nieko nevartojo, vairuotojas patvirtina, kad nieko. Pareigūnė klausia: „O kodėl iš eismo įvykio pasišalinot?“, vairuotojas klausia: „Iš kokio?“, pareigūnė atsako: „Iš kokio? Nepažįstat?“, vairuotojas sako, kad ne. Pareigūnė toliau klausia: „Prie „Depo“ nieko nepadarėt?“, vairuotojas atsako, kad ne. Filmuojantysis pareigūnas dar kartą paprašo pūsti į alkotesterį kaip balioną, sako, kad reikia įkvėpti oro ir pūsti, kai vairuotojas pradeda pūsti, policijos pareigūnas prašo tai daryti stipriau. Vėl nepavykus patikrinti vairuotojo girtumo, pareigūnas klausia: „Baliono pūsti nemokat?“, vairuotojas sako, kad pučia. Šalia stovinti policijos pareigūnė sako: „Ar į narkologinį iškart važiuojam?“, vairuotojas atsako: „Ne, ne, pučiu“, policijos pareigūnė sako: „Tai pūsk, o ne žaisk“, o filmuojantis pareigūnas sako: „Tai, kad nepučiat“. Vairuotojui duodama trečią kartą pūsti į alkotesterį, policijos pareigūnas dar kartą pasako: „Pučiam kaip balioną, įkvėpk oro ir pūsk normaliai“. Vairuotojas pučia, policijos pareigūnas ragina pūsti stipriau ir ilgiau. Vaizdo įraše nesimato ką parodė alkotesteris. Šalia stovinti policijos pareigūnė klausia: „Blaivas?“, o filmuojantis policijos pareigūnas sako: „Kodėl meluoji?“ ir parodo vairuotojui, kiek jis pripūtė. Vairuotojas sako, kad vakar buvo jo gimtadienis, o policijos pareigūnas klausia: „Kam meluoji?“. Pareigūnas paprašo vairuotojo surasti savo dokumentą. Įraše 03:02 min. matosi, kad automobilio galinėse sėdynėse sėdi dar du keleiviai (b. l. 31-32).
Iš 2022 m. rugpjūčio 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad iš karto po įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: kėbulo apibraižymai, galinės dalies kairės pusės sparno bei priekinio bamperio apgadinimai (b. l. 10-14).
VšĮ „Regitra“ duomenų išraše užfiksuota, kad automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė – K. S. (b. l. 17).
Iš VšĮ „Emprekis" duomenų išrašo matyti, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį automobilio „Mercedes Benz“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM – 2 880 Eur (b. l. 18).
„Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0026“ duomenimis F. M. 15.10 val. nustatytos 1,97 % promilės, o antro tikrinimo metu - 15.30 val. nustatytos 1,95 % promilės (b. l. 38-39).
Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022 m. liepos 11 d. patikros sertifikato Nr. 1713736 matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0026“ patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. sausio 11 d. (b. l. 40).
Iš 2022 m. rugpjūčio 30 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad F. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negalėjimas eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negalėjimas stovint pirštu pataikyti į nosies galą. F. M. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0026“ ir 15.11 val. nustatytos 1,97 % promilės, o antro tikrinimo metu - 15.28 val. nustatytos 1,95 % promilės (b. l. 41-43).
Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų 2022 m. rugpjūčio 30 d. išraše užfiksuota, kad F. M. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 64).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad F. M. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas F. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. vakare su draugais vartojo degtinę pas draugę namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, apie 14.00 val. sugalvojo apsipirkti, bet pėsčiomis eiti nenorėjo, todėl jis sugalvojo nuvežti visus draugus į parduotuvę, nes manė, kad yra blaivus. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas kaltinamąjį sustabdęs ir pastarojo vairuoto automobilio apžiūrą atlikęs policijos pareigūnas A. M., kuris parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. tarnybos metu, apie 15.00 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas galimai neblaivaus vairuotojo. Minėtą automobilį pastebėjo ir sustabdė Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo F. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Nuo vairuotojo sklido aiškiai juntamas alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu, 15.10 val. jam buvo nustatytas 1,97 prom. neblaivumas. Pakartotinai tikrinant blaivumą, 15.30 val., vairuotojui buvo nustatytas 1,95 prom. neblaivumas. Supažindinus vairuotoją su alkotesterio parodymais, šis prisipažino, kad anksčiau (tą pačią dieną, maždaug apie 01.00 val.), vartojo alkoholį. Aptartus kaltinamojo F. M. bei liudytojo A. M. parodymus patvirtina ir liudytojo O. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei 2022 m. rugsėjo 16 d. d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Galiausiai, kaltinamajam inkriminuotą automobilio vairavimo neblaiviam aplinkybę patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas. Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines F. M. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad F. M. 2022 m. rugpjūčio 30 d., apie 15.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo F. M. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis F. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu, bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 78-79).
Dėl skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę F. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis, - atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
F. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, F. M. nėra teistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad šiuo metu kaltinamasis nedirba. Taigi, teismo vertinimu, F. M. nėra sistemingas teisės pažeidėjas. Byloje nepateikta duomenų apie pastarojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre. F. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, įskaitant ir duomenų apie pastarojo užimtumą ir gaunamas pajamas nebuvimą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – areštą. Prokuroro pasiūlyta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad F. M. anksčiau arešto bausme nebaustas, atsižvelgęs į padarytą nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį F. M., bei siekiant teigiamos kaltinamojo resocializacijos, pokyčių jo elgsenoje, pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, skiriamos arešto bausmės vykdymas atidėtinas šešiems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – įpareigojant nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, kartu su intensyvia priežiūra, bausmės atidėjimo 6 mėnesių laikotarpiui, kaltinamajam nustatytinos pareigos: 1) pradėti dirbti (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtinos bausmės ir įpareigojimų visuma, yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu, ir skiriant – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam F. M. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas (b. l. 22-25, 64). Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7- 49-788/2016).
Aptartos teismų praktikos bei byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga F. M. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas įvertina tai, kad F. M. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 1,95 promilės alkoholio beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei taip pat viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės). Taigi, F. M. nustatytinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonės terminas – dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., t. y. nuo dienos, kai F. M. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam F. M., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis, įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį trečiajam asmeniui – K. S. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui ir byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo būtų žinojęs apie tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuoja jam priklausančią transporto priemonę, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.
Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo F. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo F. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvos Respublikoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 2 880 Eur. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvos Respublikoje sisteminanti duomenų bazė VšĮ „Emprekis“, kurioje aktualaus automobilio kaina 2022 m. rugsėjo mėnesiui nustatyta 2 880 Eur, neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu F. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-(duomenys neskelbtini) ), o 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 59-62) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.
Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui - kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti F. M. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, F. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskirti jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant F. M. nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, o taip pat įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei pradėti dirbti.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti F. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš F. M. transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 880 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų).
F. M. paskirtas kartomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui - kompaktinį diską su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
1. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
2. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
3. Konfiskuotino turto vertė turi būti sumokėta mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“.
4. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
5. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
6. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
7. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
8. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
9. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
10. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
11. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.