Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė 2007 m. gegužės 22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl R. G. padaryto pažeidimo, kadangi R. G., susitaręs su M. S. dėl darbo sąlygų – darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio, diktavo savo darbo sąlygas, t. y. 2007 m. kovo 23 d. siuntė M. S. bendrovės automobiliu pristatyti krovinį – atlikti pavedimą komandiruotė Lenkija – Anglija – Kaunas, tačiau toks jų susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi. R. G. leido darbuotojui M. S. dirbti nepasirašius darbo sutarties ir tuo pažeidė LR Darbo kodekso 99 ir 93 straipsnių nuostatas.

R. G. neužtikrino, kad M. S. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus jam antrąjį darbo sutarties egzempliorių, išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, ir tuo pažeidė LR Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalį.

M. S. prieš darbo pradžią nebuvo pasirašytinai supažindintas su jo būsimo darbo sąlygomis, tuo R. G. pažeidė LR darbo kodekso 99 straipsnio 4 dalį.

M. S. pradėjo dirbti, 2007 m. kovo 23 d. vyko į komandiruotę neapmokytas, neinstruktuotas saugiai dirbti, - tuo R. G. pažeidė LR Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalį.

Atsakomybė už šiuos veiksmus numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

R. G. administracinės bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė. Nurodė, kad 2007 m. kovo 23 d. su M. S. buvo aptartos visos darbo sąlygos ir sudaryta darbo sutartis. Šios sutarties M. S. nespėjo pasirašyti, nes tą pačią dieną skubiai buvo išsiųstas į komandiruotę. M. S. šios sutarties nepasirašė, nes bendrovės buveinė yra Šiauliuose, o į komandiruotę jis išvyko iš Kauno. Ši darbo sutartį tą pačią dieną buvo užregistruota darbo sutarčių registravimo žurnale ir apie ją buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui. M. S. darbo laikas nuo 2007 m. kovo 23 d. apskaitomas bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. 2007 m. birželio 7 d. įsakymų M. S. iš bendrovės atleistas, nes grįžęs iš komandiruotės nuo 2007 m. kovo 11 d. bendrovėje nebesirodė. R. G. pripažino, kad sudarytoji darbo sutartis M. S. buvo nepasirašyta dėl laiko stokos ir gamybinio būtinumo. Taip pat neneigia, kad M. S. nebuvo įteiktas antrasis darbo sutarties egzempliorius ir neišduotas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas, nebuvo pasirašytinai supažindintas su jo būsimo darbo sąlygomis, neinstruktuotas saugiai dirbti. Rašė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Pažeidimo protokolą surašiusio organo atstovė prašė R. G. skirti administracinę nuobaudą, nes jis kaip darbdavys susitaręs su M. S. dėl darbo sąlygų – darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio - diktavo savo darbo sąlygas ir siuntė M. S. bendrovės automobiliu į komandiruotę, šio susitarimo įteisinus rašytine darbo sutartimi.

II.

Šio pažeidimo rūšinis objektas yra darbo sritis ir tiesioginiai objektai yra du: nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto.

R. G. leido dirbti M. S., pastarajam nepasirašius darbo sutarties, tačiau faktiniai darbo sutarties santykiai matyti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose ir kituose įmonės vidaus dokumentuose, t. y. pajamų mokestis iš darbuotojo darbo užmokesčio buvo išskaičiuojamas ir sumokamas į valstybės biudžetą, asmens darbas buvo fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnams buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka apie darbo sutarties sudarymo faktą ir mokamos atitinkamos įmokos į valstybinio socialinio draudimo fondą.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 413 straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Remiantis byloje surinktais įrodymais teismas nustatė, kad darbdavio R. G. veikoje nėra ATPK 413 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties, nes jo veika nelegalaus darbo objektas nepažeistas ir tokio objekto pažeidimui nebuvo kilusi grėsmė.

Darbo sutarties sudarymo taisyklių pažeidimas neturėjo įtakos ATPK 413 straipsnio sudėties objektui, tačiau R. G. pažeidė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus darbo įstatymus ir ši jo veika atitinka LR ATPK 41 straipsnį. Šių darbo įstatymų pažeidimą pripažino ir pats R. G..

III.

1. ATPK 284 straipsnio l dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. LR Valstybinė darbo inspekcija, rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.395-0230 nesuklydo nurodydama, kad R. G. pažeidė LR darbo kodekso 98 straipsnio l dalies l punktą, jo padarytas pažeidimas atitiko ATPK 41³ straipsnio l dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius, todėl jis ir buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį.

2. UAB Krištodula darbdavio atstovas direktorius R. G. leido M. S. dirbti vairuotoju jo vadovaujamoje bendrovėje Krištodula, nepasirašius darbo sutarties, o tik žodžiu aptarus darbo sąlygas.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra įrodyta, kad šalys - darbdavio atstovas UAB Krištodula direktorius R. G. ir darbuotojas M. S. buvo susitarę dėl darbo sąlygų bendrovėje. Tai pripažino ir direktorius R. G. VDI Kauno skyriuje, rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad M. S. dirbo bendrovėje, tačiau sutartis su juo nepasirašyta. Šis faktas buvo patvirtintas ir Kauno miesto apylinkės teisme 2007 m. liepos 20 d., nagrinėjant administracinę bylą. Posėdžio metu darbuotojas M. S. liudijo, kad bendrovėje Krištodula dirbo nelegaliai, t. y. su juo nebuvo pasirašyta darbo sutartis, neįteiktas antrasis darbo sutarties egzempliorius, darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas (darbo pažymėjimas), neinstruktuotas saugiai dirbti, nesupažindintas su jo darbą reglamentuojančiomis sąlygomis pasirašytinai. R. G. atstovė 2007 m. liepos 20 d. posėdžio metu taip pat pripažino faktą, kad M. S. bendrovėje dirbo, kad su bendrovės direktoriumi R. G. buvo aptartos visos darbo sutarties sąlygos, atstovės teigimu šalys nepasirašė darbo sutarties tik dėl laiko stokos.

3. Kauno miesto apylinkės teismas šioje administracinėje byloje klaidingai vertino kas yra draudžiama veika pagal ATPK 41³ straipsnį.

Byloje yra įrodyta ir konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai t. y. buvo dirbamas darbas - M. S. dirbo bendrovėje vairuotoju. Darbdavio atstovas R. G. leido pradėti dirbti M. S. nesudarius rašytinės darbo sutarties. Tarp darbdavio atstovo R. G. ir darbuotojo M. S. buvo susitarimas dėl darbo sąlygų. Buvo dirbamas darbas, esant šalims susitarus. M. S. atliko vairuotojo funkcijas, pakluso darbovietėje darbdavio diktuojamoms sąlygoms -vyko į komandiruotę. M. S. dirbo atlygintinai. Šis teiginys įrodytas byloje, kad bendrovės direktorius mokėjo M. S. darbo užmokestį.

4. Mano, kad yra pagrindo teigti, kad tik po to, kuomet nelegaliai dirbęs darbuotojas M. S. 2007 m. balandžio 20 d. kreipėsi raštu į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių dėl pažeistų jo teisių, UAB Krištodula darbdavys paruošė darbo sutarties egzempliorius.

R. G. pripažįsta tik tai, kad dėl laiko stokos ir įmonės buveinės kitame mieste, nebuvo paimtas darbuotojo parašas darbo sutartyje. Tačiau tai yra tik formalus pažeidimas. Jeigu UAB „Krištodula“ nebūtų pranešusi 2007 m. kovo 23 d. Sodrai apie priimtą darbuotoją, tokiu atveju dar būtų galima įtarti nelegalų darbą. Tačiau visa įdarbinimo procedūra buvo atlikta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju administracinis kaltinimas R. G. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. gegužės 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas už veikos, numatytos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir įtvirtinančios, jog administracinę atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims užtraukia nustatytas nelegalus darbas, padarymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 14 d. nutartyje (Adm. byla Nr. N1- 1984/07) yra nurodęs, kad minėta teisės norma yra blanketinė, taigi nelegalaus darbo – kaip administracinio teisės pažeidimo – sudėties požymiai atskleisti Darbo kodekse, iš kurio 93, 98, 99 straipsnių analizės matyti, kad tokie požymiai yra: 1) dirbamas darbas; 2) darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius; 3) nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių; 4) specialus subjektas; 5) subjekto kaltė.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, ir dėl to ginčo nėra, kad UAB „Krištodula“ darbdavio atstovas R. G., susitaręs su M. S. dėl darbo sąlygų – darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio, diktavo darbo sąlygas, t. y. 2007 m. kovo 23 d. siuntė M. S. įmonės automobiliu pristatyti krovinį – atlikti tarnybinį pavedimą komandiruotėje Lenkija – Anglija – Kaunas, tačiau toks susitarimas tarp darbdavio atstovo R. G. ir M. S. nebuvo įteisintas rašytine darbo sutartimi. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. liepos 14 d. pasitarime aprobuotose Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (Administracinių teismų praktika, Nr. 7, psl. 235) nurodyta, kad kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, svarstytina, ar konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas turėjo įtakos ATPK 41³ straipsnio sudėties objektui, t. y. ar konkretaus asmens veikoje yra ATPK 41³ numatyto pažeidimo sudėtis. Taip pat buvo pažymėta, kad nelegalaus darbo tiesioginiai objektai yra du. Pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2007 m. kovo 23 d., t. y. tą pačią dieną, kai M. S. pradėjo dirbti, su juo sudaryta darbo sutartis užregistruota Darbo sutarčių registravimo žurnale (b.l. 7), apie šią sutartį pranešta valstybinio socialinio draudimo fono įstaigai (b.l. 27), M. S. darbas fiksuotas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b.l. 28-29). Remiantis šiais įrodymais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavio atstovo R. G. veikoje nėra ATPK 41³ numatyto pažeidimo sudėties, nes rašytinės sutarties su M. S. nesudarymas neturėjo įtakos ATPK 41³ straipsnio sudėties objektui.

R. G. pripažįsta, kad dėl laiko stokos ir įmonės buveinės kitame mieste, nebuvo raštu sudaryta sutartis su M. S. ir tuo pažeidė Darbo kodekso 99, 93 straipsnių, 270 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ši R. G. veika atitinka ATPK 41 straipsnį ir perkvalifikavo R. G. veiką iš ATPK 41³ straipsnio 1 dalies į ATPK 41 straipsnio 1 dalį. Toks perkvalifikavimas atitinka ATPK 284 straipsnio 2 dalį.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. Pagal bausmių skyrimo taisykles skiriamos nuobaudos dydis nustatomas pagal sankcijoje nurodomą nuobaudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuobaudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo ar skiriama griežtesnė iš sankcijoje nurodomų alternatyvių nuobaudų. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Pirmosios instancijos teismas R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tai kad, R. G. prisipažino nesudaręs raštu darbo sutarties ir dėl to gailisi teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl pagrįstai paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą. Atsižvelgiant į tai kolegija daro išvadą, kad parenkant apeliantui nuobaudą buvo laikytasi ATPK nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.