Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-10-17 · Byla Nr. N-146-1375-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-17
Bylos Nr.
N-146-1375-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Kategorijos
  • 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N146-1375/08Procesinio sprendimo kategorija 52.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2007 m. rugsėjo 6 d. gautas A. P. skundas, kuriuo prašyta panaikinti Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą dėl pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį paskirtos 160 Lt baudos. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, paaiškindamas, jog terminas paduoti skundą buvo praleistas dėl jį atstovaujančio advokato kaltės. Paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 21 d. jis sudarė su advokatu B. P. atstovavimo sutartį, tą pačią dieną buvo surašytas skundas Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas teigė, kad surašius skundą jis skubiai išvyko į Angliją, o skundą ir kitus dokumentus pateikti teismui turėjo advokatas B. P., tačiau paaiškėjo, kad jis skundo per įstatymu nustatytą terminą nepateikė.

II.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjo A. P. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti atmestas ir skundą atsisakyta priimti. Teismas nustatė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnį paskutinė diena paduoti skundą dėl 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo buvo 2007 m. rugpjūčio 27 d., o skundas teismui paduotas 2007 m. rugsėjo 6 d., t.y. praleidus 10 dienų terminą. Teismas pažymėjo, jog A. P. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pasirašytinai pranešta, jis bylos nagrinėjime dalyvavo. Pats pareiškėjas prašyme nurodo, kad 2007 m. rugpjūčio 21 d. sudarė su advokatu atstovavimo sutartį, tą pačią dieną advokatas surašė skundą. Todėl, teismo konstatavimu, pareiškėjas turėjo galimybę laiku paduoti skundą pats pateikdamas jį teismui ar išsiųsti paštu. A. P. nurodytos termino paduoti skundą praleidimo priežastys įvertintos kaip nepagrįstos įrodymais. Padaryta išvada, jog terminas skundui paduoti praleistas be svarbių priežasčių, jį atnaujinti nėra pagrindo.

2007 m. rugsėjo 21 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo gautas A. P. atskirasis skundas, kuriuo prašoma Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti. Atskirąjį skundą pasirašė pareiškėjo motina B. P., pateikusi notaro patvirtintą 2007 m. rugpjūčio 30 d. įgaliojimą, kuriuo A. P. ją įgaliojo atstovauti jį teisme ir pasirašyti jo vardu teismui teikiamus dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi A. P. atskirojo skundo, pasirašyto B. P., nusprendė nepriimti. Teismas nurodė, jog pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, tačiau B. P. nepateikė dokumento, patvirtinančio tokio išsilavinimo turėjimą. Padaryta išvada, kad atskirasis skundas paduotas asmens, neturinčio tokios teisės.

III.

A. P. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą, pasirašytą B. P., priimti. Pareiškėjo manymu, teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta, naikintina dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo, nes teismas netinkamai pritaikė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 49 straipsnio 3 dalimi ir pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymas tiesiogiai nukreipia į Civilinio proceso kodeksą dėl kitų atstovų (ne advokatų) įgaliojimo išdavimo ir įforminimo tvarkos. Šis įstatymas nenumato jokių ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių įgaliojimai nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegužės 15 d. konsultacija Nr.02-04-10, Biuletenis Nr.4, p. 437). Pareiškėjas nurodo, kad jo atstovė (motina), pasirašydama atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kaip priedą pateikė 2007 m. rugpjūčio 30 d. Kauno m. 7-jo notarų biuro patvirtinto įgaliojimo Nr.5619 dvi kopijas. Minėtame įgaliojime yra numatyta ir jos teisė rašyti bei pasirašyti pareiškėjo vardu teismui ir teisėsaugos institucijoms pateikiamus prašymus, pareiškimus, skundus ir kitus procesinius dokumentus. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, B. P. 2007 m. rugsėjo 21 d. atskirąjį skundą turėjo teisę pasirašyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą kaip pateiktą asmens, neturinčio teisės jį paduoti.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2007 m. rugsėjo 19 d. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, 2007 m. rugsėjo 21 d. pateikė pareiškėjo motina B. P., kurią pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio 30 d. įgaliojimu buvo įgaliojęs surašyti ir pasirašyti jo vardu prašymus, skundus bei kitus procesinius dokumentus teismui, pateikti reikiamus dokumentus, pažymas ir kt. (b.l. 19, 23). Teismas atsisakė minėtą atskirąjį skundą priimti, nurodydamas, jog pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, tuo tarpu B. P. nepateikė dokumento, patvirtinančio tokio išsilavinimo turėjimą, todėl pateikti atskirąjį skundą neturėjo teisės.

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad teismas priimtų nagrinėti jo skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo. Skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo XVIII skirsnis. Šio skirsnio 123 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis. To paties Kodekso 275 straipsnyje yra įtvirtintas įgalioto atstovo administracinių teisės pažeidimų bylose institutas. Nurodyta, kad įgaliotu atstovu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą (ATPK 275 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata įtvirtinta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 1 dalyje.Įstatymas numato, kad įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą; pareikšti prašymus; apskųsti nutarimą byloje (ATPK 275 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas (ATPK 275 straipsnis, 272 straipsnio 1 dalis) įgaliotam dalyvauti administracinio teisės pažeidimo byloje atstovui, kuris nėra advokatas, nustato specialųjį reikalavimą - turėti aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą. Todėl sprendžiant klausimą, ar skundą administracinio teisės pažeidimo byloje padavė įgaliojimus turintis atstovas turi būti vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo XVIII skirsnio ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 275 straipsnio normomis, o ne pareiškėjo nurodomomis Administracinių bylų teisenos įstatymo bei Civilinio proceso kodekso normomis. Pareiškėjo nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio bei Civilinio kodekso nuostatos taikomos administracinėse bylose (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1-8, 10-12 punktai). Nagrinėjamu atveju skundas paduotas administracinio teisės pažeidimo byloje, o šios bylos, kaip minėta pirmiau, nagrinėjamos vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo XVIII skirsnio ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis.

Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegužės 15 d. konsultacija Nr.02-04-10 (Administracinių teismų praktika Nr.4, p. 437), kadangi ši konsultacija pateikta dėl atstovavimo administracinėse bylose, o ne administracinių teisės pažeidimų bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689-03 pripažino, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, administracinio pažeidimo teiseną iš esmės reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos, apibrėžiančios asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kitas procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus, administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą.

Pirmosios instancijos teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi teisingai nustatė, kad B. P. pateikto įgaliojimo, jai nepateikus dokumento, patvirtinančio aukštojo teisinio universitetinio arba jam prilyginamo išsilavinimo turėjimą, nepakako tam, kad ji būtų pripažinta turinčia įgaliojimus apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje (ABTĮ XVIII skirsnis, ATPK 275 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti, tenkinant atskirąjį skundą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. P. atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius