Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro R. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2017 m. liepos 14 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausmę atlikęs 2019 m. gegužės 3 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B. 2019 m. gruodžio 19 d., apie 08.00 val., Kretingos rajone, Kurmaičių k., (duomenys neskelbtini) namo kieme, viena ranka pastūmė L. K. ties krūtine, po ko nukentėjusioji griuvo galva atsitrenkdama į elektros skydinę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 12.00 val., Kretingos rajone, Kurmaičių k., (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stotelėje Ž. B. pastūmė L. K. ties nugara, po ko ši veidu atsitrenkė į mikroautobusiuko durų rankeną. Tokiu būdu Ž. B. sukėlė nukentėjusiajai L. K. fizinį skausmą.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats Ž. B. kaltu prisipažino, paaiškino, kad su L. K. yra buvę sugyventiniai. Šiuo metu kartu nebegyvena, nes jis gyvena pas ūkininką (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, o ji gyvena (duomenys neskelbtini). L. K. vyksta darbuotis į užsienį. Kartu nebegyvena jau apie 1,5 metų. Bendrauti dar tebebendrauja, susiskambina ir panašiai. Bendro ūkio neveda, ji gyvena sau, jis sau. Iki šiol jai puoselėja šiltus jausmus, jaučia pavydą. Kai L. K. išvyksta dirbti į Suomiją, ji pasikeičia, kai grįžta vėl kitokia pasidaro, bando bendrauti su juo. Pati jam skambina, pati prašo ateiti. 2019 m. gruodžio 19 d. ryte 08.00 val. jis ėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Buvo blaivus. Pamatė, kad ir L. išėjo į lauką. Namo kieme, (duomenys neskelbtini) Kretingos r. jie pradėjo kalbėtis. Aplink daugiau nieko nebuvo. Jis su ja susiginčijo dėl kažko, dėl ko nepamena, ir jis ją ranka pastūmė ties krūtine vieną kartą, ji nuo to jo pastūmimo virto. Matė, kad atsitrenkė į elektros skydinę. Ji prasikirto galvą. Jis pats persigando, tai įvyko dėl jo pasikarščiavimo, dėl pavydo. Tą pačią dieną, apie 12.00 val., jis sutiko L. K. vėl tame pačiame namo kieme, ji ruošėsi vykti į Kretingą su mikroautobusiuku. Tada jis ją vėl per nugarą pastūmė į autobusiuko pusę. Ar ji atsitrenkė ar ne į autobusiuką, jis nematė, bet sutinka, kad nuo jo pastūmimo ji galėjo atsitrenkti į autobusiuką. Ją pastūmė, sakydamas, kad lai važiuoja, jei ji nenori bendrauti. Pamena, kad jis ją dar tempė už striukės. Buvo šito įvykio metu išgėręs gal butelį alaus, bet jautėsi blaivus. Nuoširdžiai gailisi dėl savo šių veiksmų, gailisi, kad L. K. sukėlė fizinį skausmą, bet jis nesusivaldo, nes nori su ja bendrauti (b. l. 92 - 95).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. B. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:

L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad Ž. B. yra jos buvęs sugyventinis. Kartu nebegyvena apie 3 metus laiko. Nieko bendro su Ž. B. ji nebeturi. Gyvena apie 3 metus viena. Važinėja dirbti į Suomiją. Su Ž. B. jokių ryšių nepalaiko. 2019 m. gruodžio 19 d. apie 08.00 val., Kretingos r., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, jai išėjus į parduotuvę, sutiko savo buvusį sugyventinį Ž. B.. Buvo tuo metu dar tamsu lauke. Kieme daugiau nieko nebuvo. Ž. B. iš karto pradėjo kolioti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ėmė tampyti už rūbų, bet jokių rūbų nesuplėšė. Jai bandant iš jo išsilaisvinti, Ž. B. ją pastūmė viena ranka ties krūtine, nuo to pastūmimo ji virto, galva atsitrenkdama į elektros skydinę. Nuo atsitrenkimo į elektros skydinę, ji prasiskėlė galvą. Ėmė bėgti kraujas. Ž. B. iš karto pradėjo jos atsiprašinėti, verkė. Tuo metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, jai skaudėjo. Parėjo iškart namo, o Ž. B. išėjo taip pat namo. To įvykio metu Ž. B. jai negrasino, tik koliojo necenzūriniais žodžiais. Į medikus nesikreipė, medicininė pagalba reikalinga nebuvo. Tą pačią dieną ji ruošėsi vykti į Kretingą. Apie 12.10 val. ji ėjo į autobusų stotelę Kretingos r., (duomenys neskelbtini). Ėjo per kiemą. Kieme daugiau nieko nebuvo, nematė nė vieno žmogaus. Autobusų stotelėje stovėjo mikroautobusas. Jai einant link mikroautobuso, kieme ją vėl draskė Ž. B.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, tai suprato iš jo kalbos, iš jo nekoordinuotų judesių. Jis griebė už striukės kapišono ir tampė. Nuo to tampymo ji neapvirto, striukė nesuplyšo. To tampymo metu Ž. B. ją koliojo necenzūriniais žodžiais, jai grasino sakydamas, kad ji nebegyvens, kad užmuš ir pats užsimuš, kad jis neduos jai ramybės. Mano, kad jo tie grasinimai tikrai nėra realūs, tai tik jo žodžiai, jis taip tik sako būdamas neblaivus, tikrai nieko tokio padaryti negalėtų. Jis taip kalba dėl pavydo, nes ji jį paliko prieš tuos tris metus. Ž. B. ją rankomis pastūmė ties nugara, o ji veidu, t. y. smakro priekine dalimi atsitrenkė į mikroautobusiuko rankeną. Sužalojimo kažkokio tai iš išorės neliko, tik su dantimis prasidrėskė lūpos vidinę pusę. To atsitrenkimo metu jai skaudėjo lūpą. Vairuotojas pradėjo šaukti iš autobusiuko, kad „paleisk, iškviesiu policiją“. Ž. B. jos atsiprašė, verkė, nuoširdžiai gailėjosi, ji jam atleido. Jokių pretenzijų dėl sukelto fizinio skausmo jam neturi ir ateityje neturės (b. l. 30 - 33, 36 - 38);

liudytojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad L. K. yra jo sugyventinės mama. Kai ji grįžta iš Suomijos, kur šiuo metu dirba, jie gyvena su ja kartu. L. ir Ž. B. kartu nebegyvena, nebėra sugyventiniai. Jau kuris laikas Ž. gyvena pas ūkininką. 2019 m. gruodžio 19 d. ryte, apie 8.00 val., L. išėjo į parduotuvę. Jis buvo namuose. Gal po 10 min. L. grįžo ir pasakė, kad ją Ž. B. pastūmė ir ji virsdama prasiskėlė galvą į elektros skydinę. Ji jam rodė nedidelę žaizdelę galvos viršugalvyje, matėsi truputi kruvina. Žaizda buvo labai nedidelė, jai medikų pagalbos neprireikė. Tą pačią dieną, 12.05 val. L. išėjo iš namų į autobusų stotelę, iš kurios 12.10 val. turėjo išvažiuoti mikroautobusiukas į Kretingą. Jis taip pat buvo namuose. Pro langą matė, kaip šalia autobusų stotelės, esančios Kretingos r., Kurmaičių k., Akmenos g. namo Nr. 6 kitoje gatvės pusėje, Ž. B. paėmė už striukės L. K.. Ją sugriebė rankomis už striukės ties nugara, ją patąsė. Tada matė, kaip Ž. rankos kumščiu jai sudavė į nugaros sritį vieną kartą. Ar L. atsitrenkė nuo smūgio į autobusiuką nepastebėjo. Kas daugiau ten prie mikroautobusiuko vyko nematė. Tik po to L. paskambino ir pasakė, kad jai praskėlė Ž. lūpą. Grįžusi namo ji jam rodė lūpą, matėsi mažas įdrėskimas apatinės lūpos vidinėje pusėje. Medikų pagalbos jai nereikėjo (b. l. 49-52);

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos policijos komisariato reagavimo skyriaus 2019 m. gruodžio 22 d. tarnybiniu pranešimu su priedais, kuriuose nurodyti smurtą patyrusiai L. K. padaryti sužalojimai, jų vietos (b. l. 1 - 4, 7 - 10).

BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino žmogų.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą Ž. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, tyčia du kartus pastūmė L. K., dėl ko nukentėjusioji griūdama prasiskėlė galvą, o kito griuvimo metu prasidrėskė lūpos vidinę pusę, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamojo Ž. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis Ž. B. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 101 - 103).

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas) (b. l. 62 - 65), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 78 - 81), psichinės sveikatos centre nesilankė, nedirbantis, Ž. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis ne vieną kartą teistas už fizinio skausmo sukėlimą, nepadarė išvadų ir toliau daro nusikalstamas veikas, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, sprendžia, jog prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė yra pernelyg švelni ir paskyrus tokią bausmę nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. B. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ž. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96 - 98), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. B. galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti Ž. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti Ž. B., jog jis per 7 dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.