Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos G. C. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5069-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 3 d. nutarimu G. C. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2¹ dalį už tai, kad 2025 m. sausio 14 d. 21.24 val., (duomenys neskelbtini), paliko stovėti automobilį „BMW 3ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka nepažymėtą skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), draudžiamoje vietoje, pažymėtoje kelio ženklu „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele „Asmenys su negalia“, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punktą, 1 priedo 528 ir 846 papunkčius; už šio administracinio nusižengimo padarymą G. C. paskirta 75 Eur dydžio bauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. C. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais. Nurodė, kad nuotraukoje užfiksuotas automobilis yra jos. Parodytoje nuotraukoje kelio ženklą mato. Kelio ženklus supranta, vairuoja apie 7 m. Paaiškino, kad pastatė automobilį šalia kelio ženklinimu pažymėtos vienintelės asmenims su negalia stovėjimo vietos, kur nebuvo atitinkamo kelio ženklinimo; stovėjimo vietą asmenims su negalia nurodantis ženklas buvo kairėje pusėje nuo jos pastatyto automobilio, todėl šis jai negaliojo, nes pasikliauja tik iš dešinės pusės esančiais kelio ženklais, mano, kad tik šie iš dešinės pusės dėl jų matomumo yra galiojantys. Neįgalumo neturi. Automobilis neįgaliojo asmens ženklais pažymėtas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose.

Kelių eismo taisyklių 8 punkto pagrindu eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti, be kita ko, kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Taisyklių 1 priedo „Kelio ženklai“ V skyriaus „Nurodomieji kelio ženklai“ 8 punkto 528 papunktyje numatytas kelio ženklas „Stovėjimo vieta“, nustatantis transporto priemonių stovėjimo vietą; VIII skyriaus „Papildomos lentelės“ 11 punkto 812 papunktyje numatytas kelio ženklas „Galiojimo kryptis į dešinę“, nurodantis kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir kelio ženklų Nr. 528–532, 549 galiojimo zonos kryptį (į dešinę) ir ilgį; 846 papunktyje numatytas kelio ženklas „Asmenys su negalia“, nurodantis, kad stovėjimo vieta skirta tik Taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Taisyklių 4 priedo „Transporto priemonių skiriamieji ir informaciniai ženklai transporto priemonėse“ 9 punkte numatyta, kad transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ turintys asmenys su negalia arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas gali būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Asmuo su negalia“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Asmenys su negalia“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 100 mm, apvado plotis – 10 mm. Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ turintys asmenys turi turėti tai patvirtinantį (-ius) dokumentą (-us). Kelių eismo taisyklių 150.16 punkto pagrindu sustoti ir stovėti draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėjimo vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.

Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens su negalia automobilio statymo kortelę turi teisę gauti: asmenys, kuriems nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis (1 punktas); asmenys, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis (2 punktas); asmenys, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (3 punktas); asmenys, kuriems nustatytas 30–55 procentų dalyvumo lygis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvąjį automobilį, ir dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis: vežimėliu, skirtu asmeniui su negalia, ar vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne ar kita vaikščiojimui palengvinti skirta priemone) (4 punktas).

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. C. neneigia, kad paliko stovėti automobilį vietoje, pažymėtoje kelio ženklu „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele „Neįgalieji“, kai automobilis nebuvo pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, tačiau nesutinka, jog tai buvo draudžiama. Teismas tam nepritaria. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad šalia G. C. palikto stovėti automobilio yra kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis Nr. 846 „Asmenys su negalia“ ir Nr. 812 „Galiojimo kryptis į dešinę“, kuris nurodo prieš tai minėtų kelio ženklo ir lentelės galiojimo zonos kryptį – į dešinę, ir jos ilgį – 7 m. G. C. paliktas automobilis aiškiai patenka į nurodytų kelio ženklo ir lentelių, draudžiančių sustoti ir stovėti kitoms transporto priemonėms stovėjimo vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, galiojimo zoną. G. C. teisme pripažino, kad jos automobilis nebuvo pažymėtas skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“. Tai patvirtina byloje esančios nuotraukos. Taip pat G. C. teisme nurodė, kad neįgalumo neturi. Vadovaujantis įstatymo žinojimo prezumpcija, darytina išvada, kad G. C., būdama suaugusi, normalaus protinio išsivystymo, turėdama pakankamą vairuotojo patirtį, suvokė, jog ginčo vieta yra skirta asmenims su negalia, vis dėlto, sąmoningai pasirinko joje palikti stovėti automobilį, todėl veikė tiesiogine tyčia. G. C. argumentas, kad kelio ženklas ir lentelės yra negaliojantys, nes pastatyti iš kairės pusės nuo automobilio, yra teisiškai nepagrįstas, todėl šios išvados nekeičia. Be to, G. C. argumentas, kad ji paliko stovėti automobilį stovėjimo vietoje, nepažymėtoje kelio ženklinimu – asmens, sėdinčio asmens su negalia vežimėlyje, simboliu, šioje byloje reikšmės neturi, nes administracinėn atsakomybėn ji patraukta ne už kelio ženklinimo, o už kelio ženklo „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele „Asmenys su negalia“ pažeidimą. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2¹ dalį G. C. patraukta teisėtai ir pagrįstai.

ANK 417 straipsnio 2¹ dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo 60 iki 180 Eur.

G. C. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su transportu, tiesiogine tyčia, praeityje ne kartą bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad G. C. paskirta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis yra artimas minimaliam, yra individualizuota tinkamai ir proporcinga, pagrindo dar labiau mažinti baudos dydį nėra.

Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5069-2025 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos G. C. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.