- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-10
- Bylos Nr.
- I-3713-764/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Liudmila Zaborovska, Egidija Smalakienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus, Įsakymu
- Advokatai
- Virginija Budrevičienė, Sabina Petraškaitė
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Smalakienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjai J. S., jos atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei, atsakovės atstovei Liudmilai Grigorjevai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š., jos atstovei advokatei Sabinai Petraškaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. S. su skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-25 įsakymo Nr. 2.3-9393-81 (toliau – Įsakymas) 1 p. dėl V. Š. nustatyto privataus žemės sklypo, esančio Jogvilų k., Lyduokių sen., Ukmergės r. faktiškai naudojamo ploto – 3,1276 ha nustatymo, kurio plotas iki geodezinių matavimų buvo 3,03 ha, 2.2 p., kuriuo patvirtintas žemes sklypas 2.3780 ha, plane pažymėtas raide „B“ išskiriant iš šio žemės sklypo 0,25 ha pareiškėjos namų valdos žemės sklypo suformavimui, ir 2.3 p., kuriuo patvirtinti S. Lapienio individualios įmonės parengti žemės sklypų kadastro duomenys; 2) iš dalies pakeisti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA, atsakovė) 1999-03-23 sprendimą Nr. 81-9858 (toliau – Sprendimas) dėl grąžinimo natūra V. Š. 3,03 ha žemės išskiriant 0,25 ha namų valdos suformavimui prie J. S. nuosavybės teise turimų pastatų, esančių Jogvilų k., Lyduokių sen., Ukmergės r.; 3) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją suformuoti 0,25 ha namų valdos žemės sklypą J. S. prie jos nuosavybės teise turimų pastatų, esančių Jogvilų k., Lyduokių sen., Ukmergės r.; ir 4) priteisti bylos vedimo išlaidas.
Paaiškino, kad VAVA Sprendimu Vladislavai Šidlauskienei buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. Z. nuosavybės teisėmis valdytą 2,82 ha žemės, 0,21 ha miško, esančių Jogvilų k., Lyduokių sen. Ukmergės r., grąžinant natūra bendrą 3,03 ha žemės sklypą. Šiame žemės sklype yra ir gyvenamasis namas su ūkio pastatais bei kiemo įrenginiais, kurių ½ dalis asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjai, o kita namo dalis su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais nuosavybės teise priklauso V. Š.. Vadovaujantis 2004-09-17 V. Š. prašymu, atsakovė Įsakymu patvirtino V. Š. privataus žemės sklypo, esančio Jogvilų k., Lyduokių sen., Ukmergės r., faktiškai naudojamą plotą – 3,1276 ha, iki geodezinių matavimų buvo 3,03 ha, ir žemės sklypo padalinimo į du žemės sklypus projektą: žemės sklypą 0,7496 ha, plane M 1:1000 pažymėtą raide „A“ ir žemės sklypą 2,378 ha, plane M 1:1000 pažymėtą raide „B“. Nurodė, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, pažymėto plane lA1m, bendras plotas 41,06 kv.m., ½ dalis pastato-kluono, pažymėto plane 3I1ž, ½ dalis pastato-tvarto, pažymėto plane 4I1m, ½ dalis kitų statinių/ inžinerinių/, tualetas 2 vnt., rūkykla, tvora, esantys Jogvilų k., Lyduokių sen., Ukmergės r. Pažymėjo, kad gyvenamojo namo dalį su ūkio pastatais ir kiemo statiniais pareiškėja įsigijo 1982-07-13 pagal sutartį, sudarytą 1982-07-13 Ukmergės valstybinėje notarų kontoroje. Tuo metu galiojusio LR CK 255 str. numatyta tvarka ir terminais sutartį įregistravo Lyduokių apylinkėje. Teigė, kad prie namų valdos naudojosi 0,25 ha pasodybiniu žemės sklypu, kurį jai išskyrė Nuotekų tarybinis ūkis 1982-06-17 įsakymu. Už nuomojamą žemės sklypą mokėjo mokesčius. 2004 m. spalio mėn. pareiškėja kreipėsi į Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių, siekiant išsiaiškinti, kokie yra reikalingi dokumentai, kad būtų įteisinta namų valda žemės sklypui, kuriuo ji naudojosi. Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius 2004-10-19 raštu informavo, kad pareiškėja žemės sklypo, esančio Jogvilų k., Lyduokių sen., Ukmergės r., prie pastatų neturi, o 3,03 ha žemės sklypas nuosavybės teise praklauso V. Š.. Pareiškėja 2004 m. spalio mėn. taip pat kreipėsi ir į Registrų centrą dėl pastatų teisinės registracijos. Registrų centre sužinojo, kad visas gyvenamasis namas su ūkio pastatais nuosavybės teise nepagrįstai įregistruotas V. Š. Lyduokių seniūnijoje pareiškėjai buvo paaiškinta, kad dėl apylinkės darbuotojų klaidos V. Š. buvo išduota klaidinga pažyma, jog visi pastatai jai priklauso nuosavybės teise. Remiantis minėta pažyma, taip Registrų centre visas gyvenamas namas su ūkio pastatais nepagrįstai buvo įregistruotas V. Š.. Pareiškėja 2004-12-02 kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą dėl pažeistų teisių ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-03-03 sprendimu pareiškėjos pareiškimas buvo patenkintas panaikinant Ukmergės rajono savivaldybės mero 2000-03-16 potvarkį „Dėl nuosavybės teisių į pastatus pripažinimo V. Š.“, taip pat panaikinant VAVA valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažymą „Apie statinių, kuriuos statyti nereikalingas leidimas, priėmimą naudoti“ bei nekilnojamojo turto registro įrašą, galiojusį nuo 2000-04-21 apie gyvenamojo namo ir jo priklausinių/ūkio pastatų ir kiemo įrenginių, esančių Jogvilų k., Lyduokių sen., Ukmergės r., įregistravimą V. Š. vardu. 2005 m. gegužės mėn. Registrų centre įregistravusi nuosavybę į ½ dalį gyvenamojo namo, kreipėsi į Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo, geodezinių matavimų atlikimo. Nors šiuo metu pareiškėja ir V. Š. yra namų valdos, esančios Jogvilų k., Lyduokių sen., Ukmergės r., bedraturtės, tačiau visos namų žemės sklypas nuosavybės teise nepagrįstai priklauso tik V. Š.. Akcentavo, kad Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius 2004-12-13 raštu pateikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją, kad galima bus pakoreguoti sklypo ribas administracine tvarka, tačiau neatkreipė dėmesio, jog Įsakymu patvirtino V. Š. privataus žemės sklypo faktiškai naudojamą 3,1276 ha plotą ir minėto žemės sklypo padalinimo į žemės sklypus: žemės sklypą 0,7496 ha, plane M i: 1000 pažymėtą raide „A“ ir 2,3780 ha žemės sklypą, plane M 1:1000 pažymėtą raide „B“ projektą. Akcentavo, kad šiame projekte namų valdos žemės sklypo suformavimas pareiškėjai nenumatytas. Nuo 2005 m. gegužės mėn. pareiškėja nuolatos kreipėsi į Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo, pateikdavo prašomus dokumentus, tačiau tai padaryti jai buvo tik žadama ir atidėliojama. Iki šiol namų valdos žemės sklypas pareiškėjai nėra suformuotas. 2008 m. vasario mėn. pabaigoje pareiškėja buvo informuota, kad ji viena privalės sumokėti už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir dokumentų rengimą, nes V. Š. žemės sklypo pirkėjas, kuris buvo užsakęs projektą, atsisakė finansuoti projektą. Teigė, kad rengiant minėtą projektą buvo planuota suformuoti ir pareiškėjai namų valdos žemės sklypą. Kadangi dėl atsakovės kaltės buvo nepagrįstai atkurta nuosavybės teisė V. Š.i į 3,03 ha žemės sklypą, neatsižvelgiant į tai, kad minėtame žemės sklype pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatai, pareiškėja nesutiko viena finansuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Laiko, kad V. Š. neteisėtai buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,03 ha žemės sklypą, kuriame yra ir pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo su ūkio pastatais dalis, prie pareiškėjai priklausančių pastatų nebuvo suformuotas 0,25 ha žemės sklypas, kuriuo ji naudojosi nuo 1982 m. Pareiškėja taip pat pabrėžė, kad ji vieno mėnesio termino kreiptis į teismą su skundu nepraleido, nes visas esmines aplinkybes apie V. Š. nuosavybės teise priklausantį 3,03 ha žemės sklypą sužinojo tik 2008-05-13 gavusi iš Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus raštą ir reikiamus dokumentus. Papildomai nurodė, kad pareiškėja yra išsituokusi, nedarbinga, jos sveikatos būklė yra labai sunki, jai yra nustatytas 80 procentų nedarbingumas.
Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija su pateiktu skundu sutiko iš dalies, prašė panaikinti Sprendimą dalyje dėl 0,15 ha ploto, taip pat panaikinti Įsakymo 2.2 punktą dalyje dėl 0,30 ha ploto bendros namų valdos žemės sklypo suformavimui, kitoje dalyje pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 54-57) nurodė, kad Sprendimu V. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 3,03 ha žemės sklypą, esantį Jogvilų k., Lyduokių sen., Ukmergės r. Šiame žemės sklype buvo gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Pretendentei atkurti nuosavybės teises į žemę priklausė ½ gyvenamojo namo, esančio Jogvilų k., Lyduokių sen., Ukmergės r., ir ūkiniai pastatai. Tai patvirtina nuosavybės atkūrimo byloje esantys Ukmergės rajono Lyduokių seniūnijos 1999-02-25 pažymėjimas, adresuotas Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui. Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. priklausė tik ½ gyvenamojo namo, namų valdos žemės sklypas turėjo būti suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte kaip atskirą žemės sklypą, pusę šio sklypo paliekant valstybei. Vadovaujantis LR žemės reformos įstatymo 9 str., Nuotekų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas V. L. 2006-05-09 dalyvaujant pareiškėjai ir V.Š. sudarė 0,30 namų valdos 1:10000 planą, ir nurodė namų valdos eksplikaciją, parengė namų valdos žemės sklypo abrisą ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Atkreipė dėmesį, kad rengiant šiuos dokumentus faktiškai naudojamas namų valdos žemės sklypas nebuvo ženklinamas iš naujo, o buvo naudoti ankščiau įtvirtinti riboženkliai (viso 7 vnt.), tai reiškia, kad bendraturčių faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypo plotas yra 0,30 ha. Teigė, kad reikalavimas dėl Sprendimo pakeitimo galėtų būti reiškiamas tik dėl 0,15 ha, nes pagal nekilnojamojo turto kadastro duomenis, pagrindinis daiktas gyvenamasis namas bendros dalinės (po ½ dalį) nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, siekiančiai privatizuoti jai tenkančią namų valdos dalį ir V. Š., kuriai priklausanti namų valdos žemės sklypo dalis suteiktina neatlygintinai. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę suformuoti jai atskirą 0,25 ha namų valdos žemės sklypą yra atmestinas, nes prieštarauja namų valdų, kai gyvenamasis namas priklauso keliems asmeninis bendros dalinės nuosavybės teise, formavimo taisyklėms. Faktiškai bendratučių naudojamos namų valdos plotas yra 0,30 ha, pareiškėjai priklausanti dalis yra 0,15 ha, taigi pareiškėjos reikalavimas panaikinti Įsakymo dalį yra tenkintinas iš dalies, nes būtent 2,3780 ha ploto žemės sklype yra bendra namų valda, kurios plotas yra 0,30 ha.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo V. Š. su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė iš pareiškėjos priteisti jos naudai 1 000 Lt turėtų išlaidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 37-38) nurodė, kad pareiškėja praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą ir šį terminą praleido be pateisinamų priežasčių. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad tik 2008-05-13 gavusi reikiamus dokumentus iš Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus ji sužinojo visas esmines aplinkybes apie 3,03 ha dydžio žemės sklypo priklausomybę trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise, nes apie tai, kad pareiškėja neturi žemės sklypo prie savo pastatų sužinojo 2004-10-19 kai civilinėje byloje jos interesus atstovaujančiai advokatei Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius apie tai pranešė raštu. Šį faktą patvirtina ir 2005-03-03 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas, ir Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus 2004-12-13 raštas. Taigi pareiškėja apie tai, kad V. Š. yra atkurtos nuosavybės teisės į 3,03 ha dydžio ginčo žemės sklypą sužinojo dar 2004-10-19, tačiau daugiau kaip tris metus nesikreipė į teismą dėl savo teisių gynimo ir be svarbios priežasties praleido įstatymo nustatytą skundo padavimo teismui terminą. Teigė, kad pareiškėja skunde nurodė aplinkybes, neatitinkančias faktiškai esamų. Be to, nepagrįstai pareiškėja remiasi ir aplinkybe, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teisės buvo atkurtos į jos tėvo K. Z. nuosavybės teisėmis valdytą 3,03 ha žemės sklypą, esantį Jogvilų k., Lyduokių sen., Ukmergės r., bei kad priimant Sprendimą buvo pažeistos pareiškėjos teisės. Laiko, kad skundžiamų Sprendimo ir Įsakymo metu ne dėl V. Š. kaltės ar nesąžiningumo, o dėl pareiškėjos abejingo požiūrio į jos teises, jai priklausanti pastatų dalis nebuvo įregistruota jos nuosavybe. Pažymėjo, kad priimant Sprendimą ir Įsakymą nebuvo pažeistos galiojančių įstatymų nuostatos. Laiko, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisę į žemės sklypą gina LR Konstitucija ir kitų galiojančių teisės aktų nuostatos. Pareiškėja prašo paimti iš V. Š. nuosavybės 0,25 ha dydžio žemės sklypą, tačiau ji visiškai nekelia atlyginimo už trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančios žemės paėmimą klausimo. Pareiškėja savo teisę į namų valdos žemės sklypą turėtų realizuoti įstatymų nustatyta tvarka ir remdamasi LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 9.1 p., organizuoti ir finansuoti dokumentų rengimo išlaidas.
Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimų motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- LR ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pagal LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Šis administracinis ginčas kilo dėl VAVA 1999-03-23 sprendimo Nr. 81-9858, kuriuo pil. V. Š. vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu atkurtos nuosavybės teises į 2,82 ha žemės, 0,21 ha miško, grąžinant natūra bendrą 3,03 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, esantį Vilniaus apskrityje, Ukmergės rajone, Lyduokių seniūnijoje, Jogvilų kaime (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad 1982-07-13 sutartimi pareiškėja J. S. iš I.P. įsigijo ½ medinio namo, ir tvarto, esančių Ukmergės raj., Lyduokių apyl., Jogvilų kaime, Nuotekų tarybinio ūkio teritorijoje. Kitos pastatų pusės priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvei V. Š. (b. l. 7). Nuotekų tarybinio ūkio direktorius 1982-06-17 įsakymu leido J. S. pirkti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus iš pil. P. I. D., esančius Jogvilų kaime, ir prie minėtų pastatų išskyrė nuolatiniam naudojimui 0,25 ha pasodybinį žemės sklypą (b. l. 8).
Vilniaus apskrities viršininkas 2004-11-25 įsakymu Nr. 2.3-9393-81 Dėl V. Š.žemės sklypo Jogvilų k., Lyduokių sen., Ukmergės raj. Duomenų valstybiniame žemės kadastre patikslinimo ir padalinimo projekto patvirtinimo nustatė, kad V. Š. privataus žemės sklypo, esančio Jogvilų kaime, Lyduokių seniūnijoje, Ukmergės rajone, Vilniaus apskrityje faktiškai naudojamą plotą – 3,1276 ha. Nominali indeksuota sklypo vertė – 6048 Lt. Iki geodezinių matavimų buvo 3,0300 ha ploto. Nominali indeksuota sklypo vertė – 5149 Lt. Patvirtino žemės sklypo, kurio plotas 3,1276 ha, privatinės nuosavybės teise priklausančio V. Š., padalinimo į du atskirus žemės sklypus projektą, t. y. žemės sklypą, 0,7496 ha, plane M:1000 pažymėtą raide „A“ ir skaičiais 1-11,17, 15, 16,1, kurio nominali indeksuota vertė – 2782,40 Lt ir žemės sklypą 2,3780 ha, plane M 1:1000 pažymėtą raide „B“ ir skaičiais 11, 12, 13, 14, 15, 17, 11, kurio nominali indeksuota vertė – 3265,60 Lt taip pat patvirtino S. L. individualios įmonės parengtus žemės sklypų kadastro duomenis (b.l. 24-25).
Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo Ukmergės rajono gyventojų aptarnavimo biuro pažymėjimas tvirtina, kad 1999-08-29 įregistruotas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo savininkas – V. Š., įregistravimo juridinis pagrindas – 1999-03-23 apskrities viršininko sprendimas Nr. 81-9858 (b. l. 39-40), o 2005-08-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi žemės ūkio paskirties 0,7496 ha ploto žemės sklypas po ½ parduodamas A. P. ir S. Č. (b. l. 44-46).
Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo Ukmergės GAB 2000-04-21 pažymėjimas Reg. Nr. 98/3165 tvirtina, kad visi statiniai, esantys Jogvilų kaime, Ukmergės rajone nuosavybės teise priklauso V. Š. (b.l. 41-43).
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2005-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-138-517/2005 m. panaikino Ukmergės rajono savivaldybės mero 2000-03-16 potvarkį Nr. 103 „Dėl nuosavybės teisių į pastatus pripažinimo V. Š.“, taip pat panaikino VAVA valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažymą Nr. 103-4-51 „Apie statinių, kuriuos statyti nereikalingas leidimas, priėmimą naudoti“, Nekilnojamojo turto registro įrašą, galiojantį nuo 2000 m. balandžio 21 apie gyvenamojo namo ir jo priklausinių (ūkio pastatų ir kiemo įrenginių), esančių Jogvilų km., Lyduokių sen., Ukmergės raj., įregistravimo pil. V. Š. vardu (b. l. 9-10).
Iš Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2005-05-12 pažymėjimo matyti, kad 2000-03-10 buvo įregistruota V. Š. ir J. S. nuosavybės teisė po ½ į statininius, esančius Jogvilų kaime, Ukmergės rajone (b. l. 16-18).
Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nustato, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.
Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 6 d. nustato, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Pagal šio įstatymo 12 str. 2 p., kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose; šio straipsnio antrosios dalies 1 punktas nustato, kad Žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, taip pat išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus užimta suprojektuotų, numatomų perduoti neatlygintinai nuosavybėn kitiems piliečiams žemės sklypų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4, 6-7 punktai nurodo, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 hektarų namų valdos žemės sklypai. Jeigu namų valdos naudojamos žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos parengtame naujame detaliajame plane arba žemėvaldų projekte (plane) (kaimo gyvenamojoje vietovėje). Jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir nustatytas detaliajame plane nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemės sklypo plane, bet ne didesnis kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 hektaro - kituose miestuose. Jeigu gyvenamojo namo bendraturčiai naudoja didesnį kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro namų valdos žemės sklypą, jų pageidavimu parduodamo žemės sklypo plotas apskrities
viršininko sprendimu padidinamas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal detalųjį planą suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai, miesto ūkio ar visuomenės poreikiams. Jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Kai gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys keliems asmenims (bendraturčiams) priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. Š. priklausė tik ½ gyvenamojo namo, todėl namų valdos žemės sklypas jai turėjo būti suformuotas žemėtvarkos projekte sklypas, pusę jo paliekant valstybei. Iš bylos medžiagos matyti, kad faktiškai naudojamos žemės plotas sudaro 0,30 ha, todėl atsižvelgiant į tai, kad visi statiniai pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priklauso po ½, pareiškėja galėtų pretenduoti į 0,15 ha, o ne į 0,25 ha.todėl
Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-25 įsakymo Nr. 2.3-9393-81 2.2 punktas, kuriuo patvirtintas žemės sklypas 2,3780 ha ploto, plane M1:1000 pažymėtas raide „B“ ir skaičiais 11, 12, 13, 14, 15, 17, 11, kurio nominali indeksuota vertė – 3265,60 Lt ir 3.2 punktas bei 1999-03-23 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 81-9858 dalyje dėl 0,15 ha – naikintini.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja praleido ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą bei prašė pareiškėjos skundą atmesti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė, šio prašymo nebepalaikė ir prašė laikyti, kad į teismą kreiptasi laiku (žr. teismo posėdžio protokolą).
Pagal ABTĮ 33 str. 1 d., jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Bylos medžiaga nustatyta, tai patvirtino ir pareiškėjos atstovė teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad faktą, jog visas žemės sklypas 1999-03-23 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 81-9858 pagrindu priklauso V. Š., pareiškėja sužinojo tik 2008-05-13, gavusi VAVA Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-05-13 raštą Nr. V5-737 (b. l. 22), todėl skundo padavimo terminas nelaikytinas praleistu.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas , prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė.
Pagal ABTĮ 44 str.1-2 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų tvarka. Pagal šio straipsnio 5 d., kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjai priteistina turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis, atsižvelgiant į tenkintinų skundo reikalavimų apimtį t. y. 234 Lt (du šimtai trisdešimt keturi litai), kas atitinka ABTĮ 44 str. reikalavimus ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovės prašymas dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, netenkintinas, nes šioje byloje teismas nelaiko, kad buvo apgintos ar patenkintos trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. teisės ar teisėti interesai.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., 44 str., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d.,
nusprendė:
pareiškėjos J. S. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-25 įsakymo Nr. 2.3-9393-81 2.2 punktą, 3.2 punktą.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1999-03-23 sprendimą Nr. 81-9858 dalyje dėl 0,15 ha.
Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjai J. S. iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 234 Lt (du šimtus trisdešimt keturis litus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.