Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), nurodomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. 2020 m. gegužės 16 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo antrame aukšte, žodinio konflikto metu tyčia pastūmė nukentėjusiąją D. N., kuri krisdama atsitrenkė į sieną, taip padarydama pastarajai poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinėje rankoje, ir tokiu būdu sukėlė D. N. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojos D. N. Sveikatą.

Šiais savo veiksmais L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. J. kalta neprisipažino ir nurodė tokias aplinkybes. Įvykis įvyko 2020-05-16, adresu (duomenys neskelbtini). Ji ten gyvena su broliu, jie yra bendraturčiai. Parvažiavusi namo, ėjo į tualetą, bet ten buvo D. N., kažką darė WC patalpoje, ji (L. J.) nenorėjo trukdyti, tad išėjo į balkoną parūkyti. D. N. pribėgo ir užtrenkė duris, užrakino ją balkone, ji parūkė, pastukseno, kad ją įleistų į vidų. Nežino, kodėl D. N. taip padarė, o tada D. N. ant jos puolė, ją stūmė, po ko ji atsitrenkė prie sienos, tada D. N. įsikabino į jos ranką su nagais, po to L. J. gydėsi mėnesį, nes jai buvo sužalota visa ranka. Atvažiavus policijos pareigūnams, ji papasakojo, kas įvyko, nors ji D. N. net pirštu neprilietė.

Apklausta teisme nukentėjusioji D. N. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė tokias aplinkybes. Namie kambariai yra antrame aukšte, yra balkonas - terasa ir antrame aukšte yra WC patalpos. Kadangi jai (D. N.) reikėjo ruoštis į komandiruotę ji krovėsi lagaminą. L. J. pakilo į antrą aukštą, į balkoną parūkyti, bet iki to laiko pora metų nebuvo į tą balkoną pakilusi. Ji (D. N.) suprato, kad L. J. tiesiog pati nori kažkokio tai konflikto. L. J. išėjo parūkyti, bet balkono durų vyriai buvo sugedę ir jeigu kažkas iš jų šeimos narių ten eidavo, jie mokėdavo fiziškai pakelti tas duris ir įeiti į tą balkoną parūkyti. Ir kai L. J. nuėjo, atidarė duris, paliko atidarytas iki pat galo, o tą dieną buvo ir žaibas, ir vėjas, ji priėjo ir L. J. pasakė, kad ji uždaro duris, kai L. J. išeidinės, kad jai pasakytų, ji yra čia šalia. Taip ir buvo, L. J. pasibeldė į duris ir ji (D. N.) iš karto jas atidarė. L. J. išėjo, ji (D. N.) uždarė tas duris, nes jas reikėjo pakelti tiesiog, kad užsidarytų. Pakėlė duris, o L. J. jai iš karto pasakė „Tu man durų čia neuždarinėsi“. D. N. pasakė, kad durys lauko, jos yra sulūžusios ir bus uždarytos. L. J. sakė „Tu čia man neaiškinsi, bus taip kaip aš norėsiu“. Tuo metu sakydama tuos žodžius jinai ją (D. N.) stumtelėjo, ji (D. N.) to nesitikėjo ir per kokius tris laiptus atsisukdama krito, nukritus skaudėjo dešinę ranką. Jai (D. N.) buvo nustatyti sužalojimai, nubrozdintas dilbis, iki įvykio nebuvo dilbio nubrozdinimo. Kai atsitrenkė po pastūmimo, tai pajuto fizinį skausmą, susitrenkė sėdmenis ir nugarą.

Apklaustas teisme D. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti tokios aplinkybės. 2020-05-16 į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrių patruliai pristatė dvi moteris, tai buvo D. N. ir L. J.. Pabendravęs su abiem moteriškėm, jis pastebėjo, kad D. N. dešinė ranka buvo paraudusi ir patinusi, ji kalbėjo aiškiai, atrodė blaivi, elgėsi adekvačiai. Kita moteris, t. y. L. J. atrodė apsvaigusi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos situacijos išdėstymas neatrodė nuoseklus, pasakodama ji mėtėsi, ir vis rodė smulkų odos nubrozdinimą kairės rankos dilbyje. Jos sužalojimas palyginus su D. N. sužalojimu atrodė menkas. Tačiau ji teigė, kad ją traumavo, todėl L. J. jis taip pat išrašė užduotį atlikti kūno tyrimą. Ikiteisminį tyrimą pradėjo pagal D. N. pareiškimą, kadangi ji atrodė daugiau nukentėjusioji pusė, palyginus su L. J.. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 20-21).

Teisme apklaustas liudytojas A. N. nurodė tokias aplinkybes. Kiek supranta, tai sesuo faktiškai nejaučia simpatijos jo žmonai. Nežino, dėl kokių čia priežasčių, bet taip yra. 2020 metų gegužės mėnesį vyko teismas dėl tvarkos nustatymo naudojimosi namu, kad būtų viskas sureguliuota normaliai. Jis nematė įvykio, nes virtuvėje vamzdynas tekėjo, buvo užsikimšęs, jis tvarkė. Pirmame aukšte virtuvė. Tuo metu žmona po pietų nuėjo daiktus dėtis komandiruotei. Ten palėpės patalpos, bet antras aukštas ten, kur žmona dėjosi daiktus. Pagal dovanojimo sutartį būtent tame antrame aukšte yra jų kambariai ir šiuo metu vonia per pusę. Visos bendro naudojimo patalpos per pusę. Prie triukšmo ir bildėjimo per pora metų bylinėjimosi priprato, net nekreipia dėmesio, bet išgirdo, kai žmona šūktelėjo „A., D., ateikit !“. Atėjus žmona stovėjo ant laiptų, ant 3-4 laiptelio stovėjo, buvo išsigandusi. Sūnus gal ankščiau atėjo, nes jo kambarys gaunasi arčiau. L. J. nuo tų bendrų patalpų tualeto stovėjo, filmavo, rėkavo, kad ją muša, jai skauda, nieko konkrečiai. D. N. sakė, kad ją L. J. stumtelėjo nuo laiptų.

Teisme apklaustas liudytojas D. N. nurodė tokias aplinkybes. Kaltinamoji L. J. jam teta, D. N. mama. Tiesiogiai neteko dalyvauti įvykyje, bet po to teko dalyvauti. Įvykis įvyko prieš metus, galėjo būti gegužės mėnuo. Tuo metu jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis sėdėjo savo kambaryje prie kompiuterio. Jo kambarys tarp pirmo ir antro aukštų. Tikslių žodžių negirdėjo, girdėjo, kad buvo kalbama kažkas, konfliktuojama. Kadangi laiptai koridoriuje traška, juda ir girdisi labai gerai, išgirdo laiptų sugirgždėjimą, bruzdesį, išgirdo, kaip mama šaukia jį, tėtį. Girdėjo bildėsį. Jis išėjo, mama buvo per laiptų vidurį, o L. J. buvo viršuje. Mama pasakė, kad ją pastūmė L. J., dėl to ji juos ir pakvietė. Jis nežino, ką L. J. padarė, jis tiesiog pamatė, kaip mama ant laiptų stovėjo. Tam momentui tik pasakė, kad pastūmė, o vėliau kai išsiskirstė, L. nusileido į apačią, į savo kambarį, jis, tėtis ir mama nuėjo į balkoną. Mamos ranka buvo nubrozdinta, raudona. Mama papasakojo, kad L. buvo nuėjusi į balkoną, ten rūkė. Durys buvo praviros, dūmai į vidų ėjo, buvo sugedusios balkono durys tuo metu, kažkas buvo su vyriais. Mama įspėjo, pasakė, uždarė tą balkoną ir vėliau, kai baigė rūkyti teta, atidarė, išleido, tada įvyko tas apsižodžiavimas. Tada mamą pastūmė L.

Iš 2020-05-16 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo, matyti, kad iš pareiškėjos priimtas pareiškimas. Pareiškėja D. N., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, pareiškė, kad 2020-05-16 apie 18 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo antrame aukšte prie balkono durų atėjo vyro sesuo L. J., su kuria įvyko žodinis konfliktas dėl provokavimo, po kurio L. J. pastūmė D. N., kuri krisdama ranka atsitrenkė į sieną ir susižalojo dešimės rankos dilbį bei pajuto fizinį skausmą. (b. l. 8-9)

Iš specialisto išvados Nr. G779/2020 (03) matyti, kad: 1. D. N. konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinėje rankoje. 2. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių bei galimai briauną daiktais sudavimo ar atsitrenkimo pasekoje. 3. Sužalojimai padaryti 3-5 paros iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. 4. D. N. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Sugiję išoriniai mechaniniai sužalojimai (kaip pvz.: odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos) pasekmių nesukelia. 6. Bet koks išorinis mechaninis sužalojimas žmogui sukelia vienokio ar kitokio intensyvumo skausmą. (b. l. 14)

Motyvuojamoji dalis

Dėl L. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamoji teisme nurodė, jog kaltės nepripažįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji nuosekliai nurodė visas nusikalstamos veikos aplinkybes, davė išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamoji įvykio metu ją tyčia pastūmė, o ji krisdama atsitrenkė į sieną ir taip jai (nukentėjusiajai) buvo padaryta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinėje rankoje. L. J. kaltė įrodyta ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir specialisto išvada, kuri visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus.

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad L. J. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamoji naudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia nukentėjusiąją pastūmė. Dėl to yra akivaizdu, jog kaltinamoji suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jos veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiosiosios jaučiamą fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos nukentėjusiajai sukėlimo). Todėl kaltinamosios veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. J. veikoje yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, nes ji nagrinėjamo įvykio metu tyčia pastūmė nukentėjusiają D. N., kuri krisdama atsitrenkė į sieną, taip padarydama pastarajai poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinėje rankoje tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sutrikdė nukentėjusiosios D. N. sveikatą. Todėl L. J. pripažintina kalta ir baustina už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Dėl L. J. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas L. J. bausmę atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką bei L. J. asmenybę – neteista, bausta administracine tvarka, dirbanti. L. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, laiko, kad bausmės tikslai L. J. bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimą. Manytina, jog būtent tokios bausmės paskyrimas gali padėti įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 45-46) – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. J. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant ją per laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajai L. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.