Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159¹ straipsnio 5 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugpjūčio 8 d. surašytas savavališkos statybos aktas dėl savavališkai rekonstruoto daugiabučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies priklausančios G. D.. Nustatyta, kad apie 2,5 metro paaukštintos sienos (ties karnizu) ir pakeisto stogo laikančiosios konstrukcijos. Šiais savo veiksmais G. D. savavališkai rekonstravo neypatingą statinį bei pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. D. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad namo stogas buvo kiauras, pro jį bėgo vanduo, todėl reikėjo remontuoti stogą. Pažįstamas statybų vadovas paaiškino, kad yra nauji norminiai aktai, kuriuose nurodyta, kad nereikia projekto ar leidimų, jei išlaikomas pastato aukštingumas. Buvo pakelti stogo šlaitai apie 2 m. Pažeidimą padarė dėl nežinojimo. Po savavališkos statybos užfiksavimo fakto kreipėsi į statybos inspekciją ir šiuo metu yra pradėti ruošti dokumentai statybos įteisinimui, tačiau kol kas viena kaimynė neduoda sutikimo. G. D. pajamos yra tik 192 Eur senatvės pensija.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė E. G. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad galimai vykdomi savavališkos statybos darbai (duomenys neskelbtini), Kauno m. Buvo nuvykta į vietą ir ten užfiksuota, kad namo sienos paaukštintos apie 2,5 m bei pakeistos stogą laikančios konstrukcijos. Tokie statybos darbai yra statinio rekonstravimo darbai ir jų atlikimui reikalinga turėti statybą leidžiantį dokumentą –leidimą rekonstrukcijai ir rekonstrukcijos projektą. Kadangi G. D. jų neturėjo, todėl buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei pažeidimo protokolas.

G. D. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje, įrodo byloje surinkta rašytine medžiaga: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (kontrolinio klausimyno) kopija su priedais (b. l. 4-35), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos akto kopija (b. l. 36-37), G. D. paaiškinimo kopija (b. l. 38), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 39-40), Kauno apylinkės teismo nutartis pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad iki 2017-01-02 buvęs Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau - skyrius) 2016-08-03 atliko statybos patikrinimą vietoje ir 2016-08-08 surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-1291, kuriuo nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, kuri priklauso G. D., išorinės namo sienos paaukštintos apie 2,5 metro (ties karnizu) ir pakeistos stogo laikančiosios konstrukcijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) (toliau - įstatymas) 2 straipsnio 18 dalimi ir nuo 2013-09-06 galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys", patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 9 punktu, name atlikti statybos darbai priskiriami statinio rekonstravimui. Pagal įstatymo 2 straipsnio 94 dalį namas priskiriamas neypatingų statinių kategorijai.

Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose buvo nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, kad naujo neypatingo statinio rekonstravimui statytojas privalo parengti statinio rekonstravimo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą - leidimą rekonstruoti statinį. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, G. D. minėtų dokumentų Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui nepateikė.Vadovaujantis įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) 23 straipsnio 28 dalimi, statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Pagal įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) 2 straipsnio 71 dalį G. D. statinio statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento buvo pagrįstai pripažinta savavališka statyba, dėl ko 2016-08-08 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-160808-00033.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad G. D. savavališkai rekonstravo neypatingą statinį bei pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje.

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. G. D. padaryta veika atitinka ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Įvertinus ATPK 159¹ straipsnio 5 dalies ir ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijas, matyti, kad ANK 352 straipsnio 5 dalyje yra numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies normomis G. D. veika neperkvalifikuotina ir skirtina ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje numatyta nuobauda.

Duomenų apie G. D. baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 m. amžiaus bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1punktas, 10 punktas) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Iš bylos duomenų matyti, kad G. D. prieš pradėdamas vykdyti statinio rekonstrukciją neišsiaiškino statinio rekonstravimo tvarkos, negavo reikalingų dokumentų, neįvykdė teisės aktuose numatytų sąlygų ir savavališkai pradėjo vykdyti statybos darbus, nors minėtus veiksmus privalėjo atlikti prieš pradedant darbus, todėl daroma išvada, kad jis tyčia pažeidė statinio rekonstrukcijos tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Skiriant nuobaudą G. D., atsižvelgtina į tai, kad yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad G. D. yra pensininkas ir jo gaunamos pajamos yra labai mažos -192 Eur senatvės pensija, praeityje nėra baustas, į tai, kad po pažeidimo užfiksavimo jis ėmėsi priemonių gauti teisės aktuose numatytus leidimus vykdyti statinio rekonstravimo darbus, atsižvelgiant į rekonstruoto namo būklę bei stovį iki rekonstrukcijos, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas daro išvadą, kad sankcijoje numatytos minimalios administracinės nuobaudos skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Teismas remdamasis šiomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad šioje byloje nustatyta išskirtinių aplinkybių visuma, leidžianti teigti, kad minimalios nuobaudos paskyrimas šioje byloje prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimui ir mano, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsnio 1 dalimi ir 286 straipsniu, 287 straipsniu,

nutaria:

G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu), ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, skirti jam administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17064947652. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.