Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. skundą dėl 2024 m. vasario 27 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas 2024 m. vasario 27 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi trūksta objektyvių ir faktinių įrodymų.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, S. V. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo iš naujo atlikti tyrimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo 2 pranešimai skirtingomis dienomis dėl skirtingų įvykių, bet buvo išnagrinėtas tik vienas pranešimas. Buvo nurodęs žmoną kaip liudytoją, bet su ja susisiekta nebuvo. Pranešime nurodė, kad jam padaryta neturtinė žala, o administracinių nusižengimų registre nemato informacijos dėl to, kad nėra nukentėjusysis.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad įvertinus pareiškėjo pateiktus garso įrašus konstatuojama, kad juose nesigirdi nuolatinio triukšmo, girdimas asmenų juokas, pavieniai šauksmai. Nagrinėjamu atveju negauta ir nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog tyčiniais veiksmais buvo ketinama sutrikdyti asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Nutarimas nutraukti/nepradėti administracinio nusižengimo teisenos neturi jokios tiesioginės įtakos pranešėjo nei teisinei, nei procesinei padėčiai, todėl S. V. laikytinas tiesiog informacijos pranešėju, o ne nukentėjusiuoju.

Teismo posėdžio metu S. V. nurodė, kad buvo nurodyti žmonos kontaktai, todėl pareigūnai turėjo susisiekti su ja ir ją apklausti, bet to nepadarė, neapklausė kaimynų, buvo pateikti įrašai ir ten girdisi triukšmas, bet jie pasakė negali nustatyti, ar tai nuolatinis triukšmas, bet tada galėjo apklausti artimiausius kaimynus, o to nepadarė. Galėjo girdėti triukšmą (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) buto kaimynai.

Skundas tenkintinas.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, tačiau to byloje padaryta nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti.

ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. V. 2023 m. gruodžio 10 d. pareiškime nurodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. kaimynų bute Nr. (duomenys neskelbtini) vakaro ir nakties metu buvo triukšmaujama. Buvo garsus juokas, rėkiama, stumdomi baldai ir trypiama. Triukšmas padidėjo nuo 22 val. ir tęsėsi iki 00.14 val. Tokiu laiku kažkas išėjo iš kaimynų buto ir triukšmas liovėsi. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas 2024 m. vasario 27 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi trūksta objektyvių ir faktinių įrodymų.

Teismas susipažinęs su bylos medžiaga bei skundžiamu nutarimu įvertina tai, kad institucijos nutarimas yra lakoniško pobūdžio, iš jo turinio nėra aišku, kokių aktyvių veiksmų ėmėsi institucija tam, kad nustatytų S. V. pareiškime nurodytas aplinkybes. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), dėl triukšmo. Pabendravus su kaimynais iš (duomenys neskelbtini) buto kaimynė R. J. paaiškino, kad jokio triukšmo negirdi, kaimynai jokie jai netrukdo. Kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto B. G. paaiškino, kad triukšmo taip pat negirdėjo. Pareigūnai, tirdami įvykį, iš esmės jokių kitų proceso veiksmų neatliko, taigi buvo apsiribota tik namo gyventojų paaiškinimais, kurių parodymai dėl triukšmo yra bendro pobūdžio, dėl konkrečių įvykio aplinkybių (nurodant tikslią įvykio datą, laiką) aiškintasi nebuvo, kas parodo, kad tyrimas atliktas formaliai. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės nuo kitų kaimynų paaiškinimų skiriasi, institucija turėjo pareigą apklausti ir kitus asmenis, galėjusius girdėti triukšmą (pareiškėjo sutuoktinę Ž. V., kitų butų gyventojus, gyvenančius artimiausiai ar besiribojančius su butu, iš kurio pareiškėjo teigimu sklido triukšmas). Be to, tyrimo metu nebuvo nustatyti ir apklausti asmenys, iš kurių buto S. V. nurodė girdintis triukšmą. Taip pat iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad institucija tyrimo metu neatliko jokio pareiškėjo pateiktų garso įrašų vertinimo. Šių duomenų visumoje spręstina, jog administracinio nusižengimo tyrimas pagal pareiškimą buvo atliktas neišsamiai, institucija iš esmės neatliko jokių proceso veiksmų, surašytas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys institucijos pareigūnai gali priimti nutarimus, neišsiaiškinę visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo negalima daryti kategoriškos išvados dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo (nepradėjimo) pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. vasario 27 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl priimamo procesinio sprendimo pobūdžio teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo S. V. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. vasario 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.