Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys E. S., antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė 2021 m. gegužės 14 d. patvarkymu dėl skolininko skundo Nr. S-21-75-7960 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Antstolė nurodė, kad vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo yra skubaus vykdymo ir apeliacinio skundo padavimas (jei toks ir yra) nėra pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus. Sklypai įsigyti skolininko vardu 2007 m., tai yra iki santuokos, kuri sudaryta 2020 m. rugpjūčio 8 d.. Skolininko pretenzija dėl neva viršyto turto arešto akto masto taip pat nepagrįsta, nes be šios išlaikymo skolos yra kitos skolos, kurios nėra sumokėtos. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendras visų apribojimų mastas per 12 tūkstančių Eur, taigi areštuoto turto nepakanka visoms skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Tad nėra jokio pagrindo naikinti areštą žemės sklypams ir sąskaitoms. Sąskaitoms, turtui, apribojimai naikinami tik tada, kai yra sumokamos skolos ir vykdymo išlaidos. Antstolė išaiškino, kad skolininkui pateikus tinkamus dokumentus, įrodančius, kokia darbo užmokesčio suma ir į kokią sąskaitą pervedama, gali būti nustatyta laisvai disponuojama suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0075/21/00235, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 24 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-862-904/2021 dėl paramos išieškojimo po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. kol ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, iš skolininko E. S. išieškotojos E. S. naudai.

2021 m. balandžio 27 d. surašytas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-75-6994, kuriuo antstolė nurodė nurašyti pinigines lėšas iš skolininko E. S. visų sąskaitų. Priverstinai nurašomų lėšų suma - 1 518, 33 Eur.

2021 m. balandžio 27 d. turto arešto aktu Nr. S-21-75-6995 areštuotas skolininkui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2021 m. balandžio 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-21-75-6996 antstolė paskaičiavo 258,33 Eur vykdymo išlaidas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas pateiktu skundu neutinka su antstolės atliktais vykdymo veiksmais iš esmės motyvuodamas tuo, jog teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, yra neįsiteisėjęs, teigia, jog yra pateikęs apeliacinį skundą ir sprendimas gali keistis.

LITEKO duomenimis 2021 m. kovo 24 d. sprendimu ieškovės E. S. ieškinys tenkintas iš dalies; ieškovei E. S. iš atsakovo E. S. priteista parama po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. kol ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą; iš atsakovo E. S. priteista valstybei 206,44 Eur už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 64,80 Eur žyminio mokesčio. Teismas nusprendė sprendimo dalį dėl paramos priteisimo vykdyti skubiai. LITEKO duomenimis sprendimas neįsiteisėjęs, 2021 m. balandžio 22 d. E. S. pateikė apeliacinį skundą, kuris yra priimtas ir byla išsiųsta į Klaipėdos apygardos teismą. Minėto sprendimo pagrindu ieškovei išduotas 2021 m. kovo 24 d. vykdomasis raštas Nr. e2-862-904/2021 dėl paramos priteisimo, kuriame nurodyta, kad sprendimas vykdomas skubiai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 281 straipsnyje nustatyta, kad

teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. Pagal CPK 588 straipsnio 1 dalį teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Apie tai, kad teismo procesinis sprendimas turi būti vykdomas skubiai, turi būti nurodyta vykdomajame rašte (CPK 588 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 653 straipsniu vykdomuosius veiksmus skubaus vykdymo bylose antstolis privalo pradėti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, antstolis skubiai vykdytinus teismo sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius raštus įpareigotas vykdyti nepaisant aplinkybės, kad teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Byloje nėra duomenų, kad būtų taiktytos laikinosios apsaugos priemonės uždraudžiant antstolei vykdomojoje byloje Nr. 0075/21/00235 atlikti vykdymo veiksmus, o šiuo atveju apeliacinio skundo pateikimas nesudaro pagrindo nuo tokių veiksmų susilaikyti. CPK 626 straipsnyje reglamentuoti privalomi vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punktą antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Kaip matyti, apeliacinio skundo dėl skubiai vykdytino teismo sprendimo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pripažinti, jog atlikdama išieškojimo iš skolininko veiksmus antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo.

Pareiškėjas taip pat ginčija antstolės veiksmus tuo pagrindu, jog antstolė areštavo jam ir sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra didesnė negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 675 straipsnio 2 dalis, 678 straipsnis). Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Nagrinėjamu atveju antstolė 2021 m. balandžio 27 d. turto arešto akte Nr. S-21-75-6995 nurodė turto arešto mastą – 1 518,33 Eur ir areštavo pareiškėjui priklausančius sklypus, nurodydama viso areštuoto turto vertę 6 780 Eur. Antstolė nurodo, kad be šios išlaikymo (paramos) skolos skolininkas turi ir kitų skolų, kurios nėra sumokėtos; antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendras visų apribojimų mastas daugiau nei 12 tūkstančių eurų.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkte nustatyta, kad jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie jas informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko. Kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, Antstolių informacinėje sistemoje parengdami patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo.

Nustatyta, kad išieškojimą iš pareiškėjo E. S. vykdo ne tik antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, bet ir antstolės Laima Neniškienė, Brigita Tamkevičienė. Iš vykdomojoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registo išrašo matyti, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra areštuotas ir kitų antstolių. Be to, antstolė Brigita Tamkevičienė antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei yra pateikusi 2021 m. gegužės 13 d. patvarkymą Nr. S-21-5-17645 dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkui priklausantį turtą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu nėra pagrindo pripažinti turto arešto masto pertekliniu. Pažymėtina, kad esant antstoliams prisijungus prie išieškojimo, antstolis, pardavęs iš varžytynių turtą, gautas lėšas turi paskirstyti ne vien tik tam išieškotojui, kurio naudai antstolis skelbė varžytynes, tačiau visiems išieškotojams proporcingai jų reikalavimų daliai ir atsižvelgiant į jų eiliškumą.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įgijimo pagrindai. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų ar vieno sutuoktinio vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.88 straipsnio 2 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis pareiškėjo santuoka sudaryta 2020 m. rugpjūčio 8 d. Tuo tarpu areštuotas nekilnojamasis turtas įgytas ir įregistruotas pareiškėjo vardu 2007 m., t.y. iki santuokos sudarymo. Turtas sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo pripažįstamas asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl pareiškėjo argumentai, kad antstolė areštavo jam ir sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą, atmestini kaip nepagrįsti, nes areštuotas turtas laikomas asmenine pareiškėjo nuosavybe. Kita vertus net tuo atveju, jei turtas būtų laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įstatymas suteikia teisę antstoliui areštuoti skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir pasiūlyti skolininkui pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Skolininkui nepateikus antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo <...>, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas taip pat nesutinka su 2021 m. balandžio 27 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Vykdomosios bylos duomenimis antstolė minėtą nurodymą priėmė CPK 689 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog jeigu į sąskaitą patenka ir/ar pateko piniginės lėšos, į kurias atitinkamu laikotarpiu negalėjo (negali) būti nukreiptas išieškojimas, tai pateikus antstolei nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos (CPK 689 straipsnio 7 dalis).

Iš 2021 m. balandžio 27 d. nurodymo matyti, kad antstolė nenurodė laisvai disponuojamos lėšų sumos. Pažymėtina, kad laisvai disponuojama suma, tai piniginių lėšų suma, iš kurios skolos nėra išieškomos, leidžiama skolininkui išsigryninti ir ta pinigų suma laisvai disponuoti. Antstolis laisvai disponuojamą sumą nustato tais atvejais, kai antstolis turi duomenų, jog skolininkas į savo banko sąskaitą gauna lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba yra ribojamas. Tais atvejais, kuomet skolininkas į savo banko sąskaitą gauna įvairias tikslines išmokas, pašalpas, darbo užmokestį, kitas įstatyme nustatytas lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba yra ribojamas, skolininkas privalo pateikti antstoliui tai patvirtinančius dokumentus. Minėtos aplinkybės pareiškėjui buvo išaiškintos antstolės patvarkyme. Todėl pareiškėjas turėtų kreiptis į antstolę dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo, pateikdamas antstolei reikiamus dokumentus.

Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas ir atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas). Vykdymo išlaidų dydį, paskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas nurodo, kad antstolės vykdymo išlaidos paskaičiuotos dėl tariamo įsiskolinimo pagal neįsiteisėjusį teismo sprendimą. Kadangi teismo sprendimo dalis dėl paramos priteisimo yra vykdytina skubiai, nelaukiant, kol sprendimas įsiteisės, todėl dėl šios sprendimo dalies gali būti pradėtas priverstinis vykdymas CPK nustatyta tvarka, atitinkamai, antstolis pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę apskaičiuoti vykdymo išlaidas. Ginčo dėl pačio vykdymo išlaidų dydžio nebuvo, todėl teismas tuo aspektu plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 512, 513, teismas

nutaria:

pareiškėjo E. S. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei vykdomąją bylą Nr. 0075/21/00235.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.