Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 str. 2 d. 6 p., t. y. tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2015-04-16 22.00 val. iki 2015-04-17 11.24 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su O. V. ir A. N., tyčia bendrais veiksmais sudavė I. K. daugybinius smūgius rankomis, kojomis, skalbimo mašinos būgnu, šakute ir kitais daiktais į įvairias veido, galvos ir kino vietas, tuo padarė nukentėjusiajam I. K. daugybinius veido, galvos ir kūno muštinius sužalojimus, dėl kurių I. K. mirė įvykio vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str. nustatyta tvarka M. R. buvo laikinai sulaikytas 2015 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi M. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 19 d., kuris vėliau ne kartą buvo pratęstas Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis, paskutinį kartą Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 19 d. Suėmimas taikomas vienu pagrindu, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Skunde nurodyta, kad M. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, motiną, su kuria jo ryšiai yra itin glaudūs, gyvena faktinėje santuokoje su D. G. – K., su kuria augina šios du mažamečius vaikus. Pastarosios aplinkybės įrodo, kad M. R. turi pakankamai tvirtus socialinius ir šeimyninius ryšius.

Skundžiamoje nutartyje teismas padarė nepagrįstą bei deklaratyvią išvadą, jog kaltinamojo M. R. atžvilgiu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Advokatas atkreipia dėmesį, jog kaltinamojo M. R. motina R. R. yra pasiruošusi sumokėti iki 5000 eurų užstatą ir garantuoti už jį, kad jos sūnus būdamas laisvas šios bylos tolesnio proceso laikotarpiu nedarys nusikaltimų, nepažeis įstatymų, nebėgs ir nesislapstys nuo tyrėjo, prokuroro ar teismo, tirti ir nagrinėti bylą netrukdys. Gynėjas pažymi, kad šiuo metu, byloje pabaigus ikiteisminį tyrimą ir jai esant teismo žinioje, yra pagrindas paleisti kaltinamąjį M. R. pagal užstatą.

Gynėjo nuomone, kaltinamojo veikos kvalifikavimo klausimas yra sudėtingas, tikėtina, kad jo veika gali būti kvalifikuota šios bylos procese ir ženkliai švelniau nei vertinama šiuo metu. Todėl M. R. neturi jokio tikslo slėptis, jis nusiteikęs aktyviai dalyvauti bylos procese ir gintis joje, už jį gali būti įneštas užstatas, kuris yra pakankamai didelis pagal užstato davėjo - kaltinamojo motinos turtinę padėtį. Be to, M. R. šios bylos procese yra suimtas jau labai ilgą laiką, o vertinant šios bylos apimtį ir sudėtingumą yra tikėtina, kad jos nagrinėjimas (įvertinant ir galimą bylos procesą aukštesnėse teisminėse instancijose) užsitęs dar gana daug laiko.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo M. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog M. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra įvykio vietos, lavono apžiūros protokolas ir įvykio vietoje paimti daiktiniai įrodymai, teismo medicininio lavono tyrimo specialisto išvada, liudytojų A. B., D. B., A. G., kaltinamųjų M. R., O. V. parodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nagrinėjamu atveju M. R. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p., už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam M. R. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad M. R. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p., už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis M. R. nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, gyvena su mama ir patėviu, yra išlaikomas, nevedęs, teistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 str. už nusikalstamas veikas, padarytas iki inkriminuojamo nusikaltimo galimo padarymo, 13 kartų baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, iki galimai padaryto nusikaltimo intensyviai girtavo. Priešingai nei teigiama skunde, šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad M. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, motiną, su kuria jo ryšiai yra itin glaudūs, gyvena faktinėje santuokoje su D. G. – K. bei su pastarąja augina šios du mažamečius vaikus, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybės. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad M. R., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nors kaltinamasis yra suimtas jau pakankamai ilgą laiką, tačiau įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas M. R., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam M. R. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo S. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų – 5000 EUR užstatą), todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo M. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam M. R. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.