Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, skiriant jam 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016-07-12 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta 15 (penkiolika) metų 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. M. (A. M.) nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą apgaule, pasinaudodamas UAB „B.“ vardu ir dokumentais, savo ir bendrininko grupės nario naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – rūbų krovinį. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. M. parengė su tyrimo nenustatytu bendrininku, vardu O., aptartą išankstinį sumanymą, apsimetant pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės UAB „B.“ darbuotoju gauti užsakymą pervežti krovinį, organizuoti tariamą krovinio pervežimą ir taip apgaule jį įgyti, siekdamas įgyvendinti savo paties, tyrimo nenustatyto bendrininko, vardu O., nusikalstamos veikos planą atliko tokius veiksmus: 2013 m. gruodžio 6 d. Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, naudojantis tinklapiu www.lardi-trans.com suradus krovinio pervežimo užsakovo Baltarusijos Respublikos individualios įmonės „K. A.S“ (toliau – IĮ „K. A.S.“) skelbimą dėl vežėjo paieškos rūbų kroviniui iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Rusijos Federaciją pervežti, apsimetus krovinių pervežimo bendrovės UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), darbuotuoju, vardu G. J., SKYPE programa suderinus rūbų krovinio pervežimo sąlygas, melagingai įsipareigojus pervežti rūbų krovinį į Rusijos Federaciją, siekiant užtikrinti krovinio užsakovo IĮ „K. A.S.“ pasitikėjimą bei užsitikrinti, kad suteiktų UAB „B.“ vardu užsakymą krovinio pervežimui, elektroniniu paštu persiuntė IĮ „K. A.S.“ netikro stačiakampio antspaudo atspaudu patvirtintus UAB „B.“ rekvizitus, taip suklaidinta IĮ „K. A.S.“ darbuotoja paruošė ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2013 m. gruodžio 9 d. transporto paraišką Nr. 166, kuria, UAB „B.“ vardu apsimetusiam vežėjui patikėjo pervežti OOO „D.K. S.“ priklausantį rūbų krovinį, kurio vertė 220 768,46 EUR, iš Vokietijos („W.W.“ fabriko, adresu (duomenys neskelbtini) ir „H.W.S.“ (HWS) fabriko, adresu (duomenys neskelbtini)) į Rusijos Federacijos Tverės miesto įmonę OOO „B.S.“, adresu (duomenys neskelbtini).

A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką kartu su tyrimo nenustatytu bendrininku, vardu O., siekdamas savo ir nenustatyto bendrininko, vardu O., naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - OOO „D.K. S.“ priklausantį rūbų krovinį, kurio vertė 220 768,46 EUR, 2013 m. gruodžio 9 d. Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, tyrimo metu nenustatytu telefono abonentu, apsimetus krovinių pervežimo bendrovės UAB „B.“ darbuotoju, vardu G., su vežėjo A. V. PĮ darbuotoju susitarus dėl rūbų krovinio pervežimo sąlygų, teikiant melagingus duomenis apie tai, kad Vokietijos Federacijoje esančio rūbų krovinio pristatymo vieta yra Lietuvoje, elektroniniu paštu A. V. personalinei įmonei persiuntė paruoštą, netikru UAB „B.“ stačiakampio antspaudo atspaudu patvirtintą UAB „B.“ 2013-12-09 transporto paraišką dėl Rusijos Federacijos įmonei OOO „D.K. S.“ priklausančio rūbų krovinio, kurio vertė 220 768,46 EUR pervežimo iš Vokietijos („W.W.“ fabriko, adresu (duomenys neskelbtini) ir „H.W.S.“ (HWS) fabriko, adresu (duomenys neskelbtini)) į Lietuvą, taip apgaule UAB „B.“ vardu sudarytos 2013 m. gruodžio 9 d. transporto paraiškos pagrindu suklaidinta A. V. personalinė įmonė, 2013 m. gruodžio 10 d. rūbų krovinio pakrovimo vietoje (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. gruodžio 11 d. rūbų krovinio pakrovimo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), į A. V. PĮ vairuotojo V. D. vairuojamą transporto priemonę Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovė iš viso 57 paletes, apie 8656 kg įvairių 220 768,46 EUR vertės rūbų, šį krovinį išvežė iš pakrovimo vietos bei atvežė į A. M. nurodytą vietą Kaune, UAB „T.“, adresu (duomenys neskelbtini).

A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką kartu su tyrimo nenustatytu bendrininku, vardu O., siekdamas nuslėpti vykdomą sukčiavimą, 2013 m. gruodžio 12, pirmoje dienos pusėje, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, vairuojamu automobiliu „Peugeot“, su angliškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), atvykęs į UAB „L.“ priklausantį sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), šios bendrovės darbuotojams melagingai prisistatęs UAB „A. L.“ atstovu, susitarė dėl rūbų krovinio iškrovimo į sandėlį, 2013 m. gruodžio 12 d., apie 13.00 val., išankstinio apmokėjimo telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su vežėjo UAB “A. T.“ darbuotoja, apsimetus krovinių pervežimo bendrovės UAB „B.“ darbuotoju, vardu G., susitarė dėl rūbų krovinio perkrovimo iš A. V. PĮ vairuotojo V. D. vairuojamo Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir rūbų krovinio pervežimo UAB „A.T.“ priklausančiu transportu į UAB „L.“ priklausantį sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), 2013-12-12 UAB „T.“, adresu (duomenys neskelbtini), rūbų krovinys buvo perkrautas į UAB „A.T.“ vairuotojo R. T. vairuojamą transporto priemonę Scania (duomenys neskelbtini) jos priekabą (duomenys neskelbtini), ir atvežtas į UAB „L.“ priklausantį sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini).

A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką kartu su tyrimo nenustatytu bendrininku, vardu O., 2013-12-15 UAB „L.“ darbuotojams melagingai prisistatęs UAB “A. L.“ atstovu, 220 768,46 EUR vertės rūbų krovinį pakrovė bei išvežė tyrimo metu nenustatytos priklausomybės krovininiu automobiliu.

Tokiu būdu A. M., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu bendrininku, vardu O., apgaule savo ir bendrininkų grupės nario naudai įgijo Rusijos Federacijos įmonei OOO „D.K. S.“ priklausantį 220 768,46 eurų vertės krovinį.

Taip pat A. M., veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą apgaule, pasinaudojant UAB „B.“ vardu ir dokumentais, pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą – šokoladinių gaminių krovinį, Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. M., veikdamas su tyrimo metu nenustatytu bendrininku, vardu O., pagal išankstinį sumanymą apsimetant pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės UAB „B.“ darbuotoju organizuoti tariamą krovinio pervežimą ir taip apgaule savo ir tyrimo nenustatyto bendrininko, vardu O., naudai įgyti Rusijos Federacijos OOO „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį šokoladinių gaminių krovinį, kurio vertė 56 959,49 EUR, 2013 m. gruodžio 6 d., Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, išankstinio apmokėjimo abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su UAB „K.“ darbuotoju, apsimetus krovinių pervežimo bendrovės UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), darbuotuoju, vardu G., teikiant melagingus duomenis apie tai, kad Prancūzijos Respublikoje esančio šokoladinių gaminių krovinio pristatymo vieta yra Lietuvoje, suderinus krovinio pervežimo sąlygas, elektroniniu paštu bendrovei „K.“ persiuntė paruoštą, netikru UAB „B.“ stačiakampio antspaudo atspaudu patvirtintą UAB „B.“ 2013 m. gruodžio 6 d. transporto paraišką dėl Rusijos Federacijos OOO „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio šokoladinių gaminių krovinio, kurio vertė 56 959,49 EUR, pervežimo iš Prancūzijos Respublikos ((duomenys neskelbtini)) į Lietuvą. Taip apgaule UAB „B.“ vardu sudarytos 2013 m. gruodžio 6 d. transporto paraiškos pagrindu suklaidinta UAB „K.“ šio krovinio pervežimą 2013 m. gruodžio 6 d. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013-12-12 šokoladinių gaminių krovinio pakrovimo vietoje, adresu adresu (duomenys neskelbtini), į krovinio vežėjo - kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo R. V. vairuojamą transporto priemonę Mercedes Benz, jos puspriekabę, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrautas įvairių šokoladinių gaminių 56 959,49 EUR vertės krovinys ir 2013 m. gruodžio 12 d., apie 18.30 val., atvežtas į A. M. nurodytą UAB “L.“ priklausantį sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame 2013 m. gruodžio 12 d. pirmoje dienos pusėje, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, vairuojamu automobiliu „Peugeot“, su angliškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), atvykęs A. M., šios bendrovės darbuotojams melagingai prisistatęs UAB „A. L.“ atstovu, susitarė dėl saldainių krovinio iškrovimo į sandėlį.

A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką kartu su tyrimo nenustatytu bendrininku, vardu O., 2013 m. gruodžio 16 d. UAB „L.“ darbuotojams melagingai prisistatęs UAB „A. L.“ atstovu, 56 959,49 EUR vertės šokoladinių gaminių krovinį pasikėsino pakrauti į nenustatytos priklausomybės krovininį automobilį, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo ir nenustatyto bendrininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes dėl 2013 m. gruodžio 15 d. dingusio rūbų krovinio į UAB „L.“ kreipėsi UAB „A. s.“ direktorius A. V. ir šokoladinių gaminių krovinys nebuvo pradėtas krauti. Tokiu būdu A. M., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu bendrininku, vardu O., apgaule savo ir bendrininkų grupės nario naudai pasikėsino įgyti Rusijos Federacijos įmonei OOO „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 56 959,49 eurų vertės krovinį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.1.panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nuosprendį, priimti išteisinamąjį nuosprendį, o netenkinus šio prašymo;

2.2. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nuosprendį:

už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2016-07-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 11 (vienuolika) metų 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo advokatas cituoja ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų V. J. ir A. B. parodymus ir nurodo, kad jie nebuvo apklausti apie žymes ir ypatybes, pagal kurias atpažino asmenį (A. M.), maža to, jų iš viso nebuvo paklausta ar jie tą asmenį gali atpažinti. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas V. J. parodė, kad negali tvirtai pasakyti, kad tai šitas asmuo (A. M.). Atpažinimo metu jis tyrėjams pasakė, kad tarp pateiktų nuotraukų nėra asmens, apie kurį jis davė parodymus, tada jam pradėjo rodyti A. M. Facebook profilio nuotraukas, liudytojas buvo susijaudinęs, todėl pasirašė protokole. Iš šių parodymų matyti, kad V. J. ikiteisminio tyrimo metu A. M. neatpažinus, jam buvo papildomai rodomos tik A. M. Facebook nuotraukos, t.y. ikiteisminio tyrimo pareigūnai neprocesiniais, neleistinais būdais įtikino liudytoją, kad atpažintinas asmuo yra būtent A. M..

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas A. B. parodė, kad dabar neatsimena, negali pasakyti, kad tas žmogus (A. M.) buvo, bet panašus. Nuotraukas jam rodė, jis tyrėjams sakė, kad panašus į tą žmogų. Jis buvo vienas iš jaunesnių. Apžiūrėjus A. B. atpažinimui pateiktas nuotraukas (fotolentelę) matyti, kad kartu su A. M. nuotrauka pateiktose nuotraukose, bent vizualiai, yra vyriškių, vyresnių už A. M.. Jos skiriasi nuo tų nuotraukų, kurios buvo pateikto atpažinti V. J.. Atsižvelgiant į tai, į liudytojo teisme duotus parodymus, darytina išvada, kad A. B. atpažinimui įtaką padarė tai, kad tarp pateiktų asmenų A. M. buvo „vienas iš jaunesnių“, be to A. M. buvo atpažintas ne kategoriškai, o tikėtinai. Advokatas daro išvadą, kad apklausiant liudytojus V. J. ir A. B. bei parodant jiems atpažinti A. M. iš nuotraukų metu buvo grubiai pažeisti BPK 191 str. 2 d. ir 192 str. 5 d. (tuo metu galiojusios redakcijos) reikalavimai, liudytojams buvo daromas poveikis, todėl duomenys, gauti atpažinimų metu. negali būti pripažinti įrodymais, nes neatitinka leistinumo reikalavimų ir jais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje pateikta bylos duomenų analize, o būtent su teiginiais, jog A. M. veikė maksimaliai siekdamas nepalikti įkalčių, apsunkinti jo paties atpažinimus ir dirbtinai ilginti krovinių gabenimo kelius taip siekdamas likti nepastebėtas, nesusektas. Advokato nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kad G. J. vardu Skype programa, Gmail elektroniniu paštu bei išankstinio apmokėjimo paslaugų sistemai priklausančiais telefonų numeriais bendravo būtent A. M., tokie teismo teiginiai laikytini niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Nepagrįsti ir teismo teiginiai apie A. M. maskavimąsi. Nusikaltimas padarytas gruodžio mėnesio viduryje, todėl negalima kategoriškai teigti, kad su liudytojais D. L., V. J., R. T. bendravęs asmuo, kas jis bebūtų, striukės gobtuvu dengėsi nuo jų, o ne nuo šalčio. Svarbu pažymėti ir tai, kad įjungtos automobilio šviesos trukdo įžiūrėti automobilio valstybinius numerius bei identifikuoti modelį, todėl, jei A. M. būtų siekęs apsunkinti automobilio atpažinimą, jis būtų ne išjungęs šviesas iš viso, o priešingai - įjungęs ilgąsias automobilio šviesas. Šviesų išjungimą galima paaiškinti tuo, kad iš tamsos buvo įvažiuota į apšviestą sandėlių teritoriją ir jos tapo nereikalingomis.

5. Atliekant A. M. parodymus atpažinti, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, dėl kurių buvo iškraipyti šio proceso veiksmo rezultatai. Šioje byloje yra pakankamai įrodymų, kad nusikaltimai buvo padaryti, A. M. patvirtino buvęs nusikaltimo padarymo metu nusikaltimo vietoje, tačiau neigia jame dalyvavęs. A. M. dalyvavimą nusikaltimo padaryme teismas pagrindė prielaidomis, dėl to yra tam tikrų neaiškumų, kurie turi būti vertinami jo naudai ir jis turėtų būti išteisintas.

6. Jei apeliacinės instancijos teismo neįtikintų apeliacinio skundo argumentai dėl A. M. išteisinimo, advokatas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (bendrosios dalies normos) ir A. M. paskirta akivaizdžiai per griežta bausmė. Advokatas remiasi kasacine nutartimi Nr. 2K-578/2012, kurioje pažymėta, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija - viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Pažymi tai, kad šioje byloje niekas neišreiškė pageidavimo būti pripažinti nukentėjusiais ar civiliniais ieškovais, t.y. galima teigti, kad A. M. pretenzijų niekas neturi. Skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino ir A. M. asmenybę. Nors Vilniaus apygardos teismo 2016-07-12 nuosprendžiu jis buvo nuteistas už 2016-03- 06 ir 2016-03-13 padarytas veikas, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už 2013-12-06 - 2013-12-16 padarytus nusikaltimus, t.y. jas padarė būdamas neteistas ir anksčiau nepadaręs jokių nusikalstamų veikų. Nuosprendyje nurodyta, kad A. M. yra nedirbantis, tačiau nusikaltimo padarymo metu A. M. turėjo nuolatinį darbą. Nors baudžiamasis Įstatymas nenustato, kokia paskirtų švelnesnių bausmių dalis turi būti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio sudėjimo būdą, tačiau turint omenyje, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-07-12 nuosprendžiu A. M. paskirta itin ilgalaikė 11 metų laisvės atėmimo bausmė, toks bausmių bendrinimas, paskiriant galutinę 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, neatitinka nei padarytų veikų, nei kaltininko asmenybės pavojingumo ir neturi nieko bendro su proporcingumo principu baudžiamajame procese. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė galutinę subendrintą bausmę A. M. pasiūlė skirti 12 metų laisvės atėmimo.

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

8. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjo pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, baudžiamojo proceso teisės pažeidimų surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant nepadaryta, A. M. veikos kvalifikuotos tinkamai bei jam paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta.

9. Apelianto įsitikinimu, A. M. kaltę pagrindžiančiu įrodymu negalima laikyti liudytojų V. J. ir A. B. parodymų atpažinti pagal A. M. nuotrauką. Advokato vertinimu, buvo grubiai pažeisti BPK 191, 192 straipsnių reikalavimai, liudytojams buvo daromas poveikis, dėl ko duomenys neatitinka reikalavimų ir jais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Šį klausimą A. M. gynėjas kėlė pirmosios instancijos teisme savo baigiamojoje kalboje ir teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį pateikė motyvus, kuriems kolegija pritaria.

10. Pirmiausia, baudžiamosios bylos duomenų pagrindu, teismas neįžvelgia pagrindo abejoti V. J. bei A. B. parodymų patikimumu: jie viso baudžiamojo proceso metu iš esmės išliko nepakitę ir buvo nuoseklūs. Nors apeliantas siekia pagrįsti jų netikslumą bei atkreipia dėmesį, kad apklaustas V. J. teisiamojo posėdžio metu, dalyvaujant kaltinamajam, nurodė, kad negali tvirtai pasakyti, kad atvyko su automobiliu būtent A. M., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuo to momento, kai 2013 m. pabaigoje jie (V. J. ir A. M.) vienas kitą matė iš nedidelio atstumo, turėjo objektyvią galimybę jį įsidėmėti buvo praėję daugiau nei 3 metai (2017-04-27), todėl logiška, kad praėjus tokiam laikui, įvertinus aplinkybę, kad žmonės metams bėgant keičiasi, V. J. nebuvo įsitikinęs, jog A. M. tas asmuo, kuris atvyko tartis dėl paslaugos. Ši aplinkybė tik parodo, jog jis nesiekia tyčia apkaltinti asmens, duodamas melagingus parodymus. Kolegija pastebi ir tai, kad V. J. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (t. 3, b. l.101-103), neįžvelgia pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu.

Iš esmės analogiškai nurodė liudytojas A. B., kuris paaiškino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai pasakė, kad asmuo panašus į 5 nuotrauką (A. M.). Jis buvo panašus pagal visus bruožus, pagal veidą. Atsakydamas į teisėjos klausimą, liudytojas nurodė, kad A. M. yra panašus, realiai bendravo apie tris minutes (t. 13, b. l. 53). Atpažinimo objektyvumui esmės neturi ir ta aplinkybė, kad, kaip nurodė liudytojai V. J. ir A. B. jiems papildomai buvo rodomos Facebook profilio nuotraukos.

11. Pirmą kartą A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2013-12-17 (t. 3, b. l. 93-94) nurodė, kad prie sandėlio su automobiliu „Peugeot“, angliškais valstybiniais numeriais privažiavo apie 35 metų amžiaus vyras, tamsių plaukų, labai aukštas. Iš 2013-12-23 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad A. B. atpažino A. M. kaip asmenį, kuris automobiliu atvyko su angliškais numeriais. Šį asmenį atpažino iš akių žvilgsnio (t. 3, b. l. 95-97). V. J. ikiteisminio tyrimo metu 2013-12-17 (t. 3, b. l. 99-100) iš esmės nurodė tas pačias ypatybes: apie 190 cm ūgio, apie 35 metų amžiaus, tamsių plaukų vyrą, kuris atvyko automobiliu su angliškais numeriais. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad V. J. atpažino A. M. kaip asmenį, kuris automobiliu atvyko su angliškais numeriais (t. 3, b. l. 101-103). Šiame kontekste teismas pažymi, jog reikalavimas dar tiksliau nupasakoti šį asmenį individualizuojančius požymius, atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo matomas tik tam tikrą laiko tarpą, šioje situacijoje būtų perteklinis ir nelogiškas.

12. Asmens parodymo atpažinti tvarką reglamentuoja BPK 191, 192 straipsniai. Parodymo atpažinti veiksmu siekiama nustatyti, ar asmuo davė parodymus apie parodomus atpažinti asmenis ar daiktus. Veiksmas prasmingas tik tuomet, kai parodymai duodami apie apklausiamajam nepažįstamą asmenį. Asmens parodymo atpažinti taisyklės yra numatytos BPK 192 straipsnyje. Apklausti kaip liudytojai tiek V. J., tiek ir A. B. pirmiausia parodė apie įvykio aplinkybes, kuriomis matė A. M.. Vadinasi, BPK 191 straipsnio 2 dalies reikalavimai pažeisti nebuvo, nes atpažįstantieji asmenys pirmiausiai buvo apklausti apie įvykio aplinkybes, kuriomis jie matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintą asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat nors ir nebuvo paklausta, ar galėtų atpažinti minėtą asmenį, tačiau paminėjo apklausiant žymes ir ypatybes (aukštas, tamsus), pagal kurias jie galėtų atpažinti tą asmenį. Kas konkrečiai per asmuo buvo atvykęs 2013-12-12 derinti krovinio sandėliavimo sąlygų su automobiliu Peugeot su angliškais valstybiniais numeriais žinoma nebuvo nei liudytojams, nei policijos pareigūnams, todėl buvo pasitelktas BPK 191 straipsnio 1 d. įtvirtintas parodymų patikrinimo veiksmas – parodymas atpažinti pagal nuotrauką (BPK 192 straipsnio 5 dalis).

13. Apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas A. M. kaltu pagrįstai rėmėsi ne tik liudytojų V. J., A. B. parodymais, tačiau ir kitų bylos duomenų išsamia bei nešališka analize. Pažymėtina ir tai, kad duomenys, gauti iš asmens atpažinti iš jo nuotraukos protokoluose užfiksuotų duomenų, nebuvo vienintelis nuteistojo A. M. kaltės įrodymas.

14. Tyrėjos O. S. 2013-12-23 tarnybiniame pranešime „Dėl procesinės prievartos priemonių taikymo“ išdėstyta aktualių bylai skambučių ir IMSI kontrolės analizė. Atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolę nustatyta, kad SIM kortelė buvo įdėta į telefono aparatą, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini). Atlikus minėto Nr. IMEI kontrolę nustatyta, kad į tel. aparatą buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri registruota I. M. (nuteistojo A. M. motinos) vardu (t. 11, b. l. 65-66).

15. Tyrimo metu nustatyta, kad 2013-12-20 ir kitomis dienomis šalia (duomenys neskelbtini) stovėjo automobilis Peugeot 407 su anglišku valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. M.. Liudytojas J. J. paaiškino, kad minėtą automobilį iš jo (automobilis priklausė jam) skolindavosi A. M.. Kiek laiko A. M. naudojosi automobiliu su angliškais valstybiniais numeriais jis nepamena. A. M. skolino automobilį žiemą (t. 13, b. l. 35, t. 1, b. l. 177-178). Tai, kad pastarasis Peugeot 407 automobilis su vienu jame buvusiu asmeniu atvyko 2013-12-12 derinti krovinio sandėliavimo sąlygų su V. J. įrodo vaizdo įrašai, užfiksuoti 8 DVD diskuose (t. 3, b. l. 107-115). Šios aplinkybės nėra atsitiktinės, jų neneigia ir pats nuteistasis, tačiau savaip interpretuoja ir bando paaiškinti neva asmuo vardu O. skolinosi jo naudojamą telefoną, jo prašė vairuoti minėtą automobilį.

16. Surinktų duomenų pagrindu padarytos išvados dėl A. M. kaltės nekeičia gynybos argumentai, jog neva nepagrįstai teismas teigia apie A. M. maskąvimąsi, nesutinka, kad A. M. veikė maksimaliai siekdamas nepalikti įkalčių, kad būtent A. M. bendravo G. J. vardu Skype programa, Gmail elektroniniu paštu. Aplinkybės apie maskąvimąsi, norą likti nepastebėtu jokios reikšmės kaltės konstatavimui neturi. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas dėl keliamų klausimų išvadas padarė remdamasis ne prielaidomis, o vertindamas visumą įrodymų. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai (skundžiamo nuosprendžio 25-26 lapai), nurodyta, kokie duomenys teismo įsitikinimu, leidžia padaryti būtent tokias išvadas, aukštesnės instancijos teismas jiems pritaria ir jų nekartoja.

17. Atsižvelgusi į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nuosprendis yra pagrįstas BK 20 straipsnyje numatytus požymius atitinkančiais įrodymais, kurie tarpusavyje jungiasi nuoseklia ir logiška grandine, bei kuriais remiantis A. M. pagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl apeliantui paskirtos bausmės

18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

19. A. M. padarė 1 (vieną) baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, kitą analogišką, tapačiomis aplinkybėmis, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Vilniaus miesto apylinkės teismas A. M. nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatė, įvertino kaltinamojo asmenybę: baustas administracine tvarka, teistas už labai sunkų nusikaltimą (BK 260 str. 3 d.) 2016-07-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu (t. 12, b. l. 93-98).

20. Sutiktina su apelianto argumentu, kad 2016-07-12 teismo nuosprendžiu A. M. nuteistas už nusikalstamas veikas padarytas 2016 m. kovo mėn., tačiau apylinkės teismas skirdamas bausmę įvertino teisingai, jog tai charakterizuoja A. M. asmenybę. Nėra pagrindo teigti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis nebuvo teistas. Kolegija pastebi, dar vieną aplinkybę neigiamai charakterizuojančią A. M.. Nors Vilniaus apygardos teismo 2017-10-30 nuosprendis, kuriuo A. M. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios galimai įvykdytos 2011 metais (BK 260 str. 3 d. ir kt.), neįsiteisėjęs, tačiau susipažinus su jo turiniu, A. M. duotais paaiškinimais teisme nustatyta, kad A. M. kaltę pripažino iš dalies, o tai parodo, kad galimai A. M. nusikalstamas veikas darė dar iki skundžiamo bei 2016-07-12 teismo nuosprendžių priėmimo.

21. Teisėjų kolegija pastebi, kad už nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. padarymą įstatymas numato išimtinai laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų (bausmės vidurkis 4 m. 1 mėn. 15 d.). Kaip teisingai nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas taikyti A. M. BK 54 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatyme nėra teisinio pagrindo. Teismas skirdamas A. M. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje - 3 metus 6 mėnesius, paskyrė net bausmės vidurkio nesiekiančią bausmę, o už pasikėsinimą įvykdyti kvalifikuotą sukčiavimą skyrė dar mažesnę bausmę - 2 metus 6 mėnesius. Bausmes bendrino jam palankiausiu būdu – iš dalies sudedant ir skyrė galutinę bausmę – penkerius metus laisvės atėmimu. Galutinė bausmė (15 metų 6 mėnesisi) A. M. paskirta ne už skundžiamu nuosprendžiu įvykdytus nusikaltimus, o subendrinus bausmes su 2016-07-12 teismo nuosprendžiu paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausme.

22. BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63straipsnio 1, 9 dalys). Šiuo atveju, paskirtas bausmes teismas subendrino, nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, nuteistajam palankesniu - dalinio bausmių sudėjimo būdu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. M. nustatyta subendrinta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

23. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog šioje byloje niekas neišreiškė pageidavimo būti pripažinti nukentėjusiais ar civiliniais ieškovais, dėl ko galima teigti, kad A. M. niekas pretenzijų neturi. Su tokiu argumentu, kolegija nesutinka, nes jeigu niekam nebūtų padaryta materialinė žala, nebūtų ir baudžiamosios bylos. Šioje byloje nustatyta, kad A. M., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu bendrininku, vardu O., apgaule savo ir bendrininkų grupės nario naudai įgijo Rusijos Federacijos įmonei OOO „D.K. S.“ priklausantį 220 768,46 eurų vertės krovinį. Kitu atveju pasikėsimo įgyti Rusijos Federacijos įmonei OOO „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 56 959,49 eurų vertės krovinį. Tai, kad objektyviai šioje baudžiamojoje byloje nėra asmenų, pripažintų nukentėjusiaisiais, visiškai nereiškia, kad jų nėra. Galimas variantas, kad nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo savo teises gins civilinio proceso tvarka, po nuosprendžio įsiteisėjimo (pvz. draudimo bendrovė regreso tvarka). Šių aplinkybių kontekste paminėtina, kad pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti teisinės pagalbos prašymu apklausto liudytojo A. P. parodymai, kuris nurodė, kad įmonei „D.K. S.“ padaryta 220 768,46 eurų materialinė žala. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, tirdamos šį įvykį, automobilį su pagrobtomis prekėmis rado, tačiau ne visos prekės buvo išsaugotos, tam tikras kiekis drabužių vienetų buvo pagrobtas – už 6365, 43 eurų, visos kitos prekės yra išsaugotos be defektų. Padarytą materialinę žalą jiems atlygino draudimo bendrovė, jų kompanija civilinio ieškinio nereikš (t. 5, b. l. 27-30).

24. Prokurorės pasiūlyta A. M. galutinė bausmė 12 metų nelemia teisėjo, nagrinėjančio bylą galutinio sprendimo. Paminėtina, kad proceso dalyvių siūlymai dėl bausmės nesaisto teismo parenkant kaltininkui bausmės rūšį ar nustatant bausmės dydį. Teisėjai byloje kylančius klausimus turi spręsti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę teismas tinkamai įvertino A. M. asmenybę, jam paskirta pakankamai teisinga ir proporcinga laisvės atėmimo bausmė, bausmės skyrimo pagrindai ir principai skiriant bausmę nepažeisti, keisti priimtą nuosprendį nėra jokio pagrindo.

25. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė: