Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-07-02 · Civilinė byla Nr. 2-909/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-02
Bylos Nr.
2-909/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Atvaisa“
Ieškovas
akcinės bendrovės Šiaulių banko
Kategorijos
  • 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-909/2009Procesinio sprendimo kategorija 126.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Atvaisa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria iškelta bankroto bylą civilinėje byloje Nr. B2-3501-392/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės Šiaulių banko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Atvaisa“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB Šiaulių bankas Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB ,,Atvaisa“. Nurodė, kad šalys sudarė kreditavimo sutartis, kurias atsakovas netinkamai vykdė, todėl 2009 m. sausio 21 d. jos buvo nutrauktos. Kreipimosi į teismą dieną UAB ,,Atvaisa“ buvo skolinga AB Šiaulių bankui 683 866,62 Lt. Ieškovo nuomone tikėtina, kad bendra atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma viršija pusę į jo balansą įrašyto turto, todėl įmonė yra nemoki ir yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotera“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB ,,Atvaisa“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Bankrotera“. Teismas nurodė, kad iš AB Šiaulių banko ieškinio ir jo priedų darytina išvada, kad UAB ,,Atvaisa“ yra skolinga ieškovui 683 866,62 Lt, o remiantis atsakovo 2009 m. balandžio 6 d. balansu matyti, kad UAB ,,Atvaisa“ turi turto 1 295 184 Lt sumai. Todėl teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad vien ieškovo turtinis reikalavimas viršija pusę į UAB ,,Atvaisa“ balansą įrašyto turto vertės. Be to, teismas laikė tikėtinu, kad atsakovas UAB ,,Atvaisa“ turi ir daugiau kreditorių. Kadangi atsakovo įsipareigojimas ieškovui viršija pusę, į jo balansą įrašyto turto vertės, teismas sprendė, kad egzistuoja įstatyme numatytos sąlygos bankroto bylai kelti, nes įmonė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus nemokumo kriterijus (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p., 10 str. 4 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Atvaisa“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nepagrįstai iškėlė atsakovui bankroto bylą, nes įmonės nemokumas siejamas su pradelstais įsipareigojimais, o byloje nėra duomenų apie atsakovo pradelstus įsipareigojimus.Teismas besąlygiškai priėmė ieškovo pateiktą informaciją, nevertino realios atsakovo finansinės padėties, nebuvo pakankamai aktyvus siekdamas išreikalauti duomenis apie atsakovo mokumą, kaip to reikalauja viešasis interesas, neatskleidė bylos esmės.Ieškovas, pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ne tik nereiškė reikalavimo sumokėti ieškovui 683 866,62 Lt, tačiau atsakovo įsiskolinimas ieškovui tuo metu buvo daugiau kaip 10 kartų mažesnis. Pagal kreditavimo sutartį Nr. MVS-2005-90-03 atsakovas ieškovui yra pateikęs paprastąjį vekselį 43 500 eurų sumai. Todėl ši kreditavimo sutartis, nepaisant jos pavadinimo, laikytina vekselio pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau ieškovas pagal nurodytą vekselį nėra pareiškęs jokių reikalavimų. Dėl šios priežasties atsakovo skola mažintina faktiškai nesumokėta vekseliui tenkančia dalimi (53 029,10 Lt) ir tokiu būdu skola nesieks pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės.Teismas priėmė skundžiamą teismo nutartį apie bylos nagrinėjimą nepranešęs atsakovui ir tokiu būdu iš atsakovo buvo atimta teisė ir galimybė pasinaudoti procesinėmis teisėmis, teikti teismui paaiškinimus, įrodymus bei atsikirtimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB Šiaulių bankas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

Teismas, įvertinęs 2009 m. balandžio 6 d. atsakovo balanse nurodyto turto vertės ir ieškovo nurodytos pradelstos skolos santykį, turėjo pagrindą konstatuoti atsakovo nemokumą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas tokią išvadą padarė išanalizavęs tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus duomenis.Vadovaudamasis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi ieškovas 2008 m. lapkričio 11 d. išsiuntė atsakovui pranešimą apie kreditavimo sutarčių nutraukimą. 2009 m. sausio 21 d. pranešimas apie kreditavimo sutarčių nutraukimą su pakartotiniu įspėjimu apie ketinimus kelti atsakovui bankroto bylą atsakovo administracijos vadovui asmeniškai buvo įteiktas 2009 m. vasario 6 d. Be to, prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovas ieškinio nuorašą su priedais asmeniškai įteikė atsakovo administracijos vadovui. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad ieškovas atliko visus įstatymo numatytus veiksmus iki pateikdamas ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo teismui.Vekselis nagrinėjamu atveju buvo naudojamas kaip prievolių užtikrinimo priemonė (CK 6.70 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas reiškiamas ne pagal atsakovo nurodytą vekselį, o pagal pagrindinę prievolę (kreditavimo sutartį Nr. MVS-2005-90-03), todėl reikalavimo suma negali būti mažinama 53 029,10 Lt.Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas bei jo administracijos vadovas buvo informuotas tiek apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek apie tokio ieškinio nagrinėjimą teisme. Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo bei kitų reikalaujamų dokumentų, taip pat nepateikė prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Todėl savo procesinėmis teisėmis atsakovas nepasinaudojo dėl savo vadovų aplaidumo ir nerūpestingumo.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas UAB ,,Atvaisa“ pateikė teismui įrodymus, atsakovo teigimu, patvirtinančius didesnę įmonės turto vertę.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atspindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė UAB „Atvaisa“ bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – dėl įmonės nemokumo, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 683 866,62 Lt ir ši skola viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės (1 295 184 Lt).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis. Teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės įtakoti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

Atsižvelgdama į byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo visomis galimybėmis ištirti bylos aplinkybes, kurios leistų konstatuoti įmonės nemokumą, nesiaiškino įmonės pradelstų įsipareigojimų santykio su jos balansinio turto verte, kuris yra lemiamas kriterijus, konstatuojant įmonės nemokumą. Vien iš byloje esančių aplinkybių negalima daryti pagrįstos išvados, kad įmonė yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 5 d., 2 str. 8 d.). Nors teismas ir buvo įpareigojęs atsakovą UAB „Atvaisa“ pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (b. l. 69), tačiau jų nepateikus, netaikė atsakovui paties teismo nurodytų procesinių sankcijų, neišreikalavo reikalingų dokumentų (CPK 199 str. 5, 6 d.), bet iškėlė bankroto bylą. Bankroto procese itin svarbus operatyvumo principas, tačiau šiuo atveju nenustačius teisinių prielaidų, sudarančių pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą.

Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimą, neišsiaiškino realios atsakovo finansinės padėties, todėl priėmė nepagrįstą įrodymais nutartį, kuria iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB ,,Atvaisa“ dėl nemokumo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje esančius įrodymus (nėra skolininkų ir kreditorių sąrašų, duomenų apie atsiskaitymą su darbuotojais, valstybės ir savivaldybių bei socialinio draudimo biudžetais, be to, kaip matyti iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų – atsakovo 2009 m. birželio 30 d. balanse nurodyta turto vertė, lyginant ją su 2009 m. balandžio 6 d. balanso duomenimis, padidėjo, o šių duomenų bei kitų pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti) bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama nutartis naikintina ir pirmosios instancijos teismui iš naujo perduotinas nagrinėti klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.).

Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kiti atskirojo skundo argumentai tampa teisiškai nereikšmingais, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Atvaisa“ klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Nijolė PiškinaitėDonatas ŠernasEgidijus Žironas