- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- e2-1059-937/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22115-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „Lotos Baltica“
- Advokatai
- Vaineta Babonaitė
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Lotos Baltica“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Sagauta“, AB „Lietuvos draudimas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Lotos Baltica“ 4 000 Eur skolą, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, 2012-03-03 Italijoje eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė TP SCHMITZ, v/n (duomenys neskelbtini), kad atsakingu dėl eismo įvykio pripažintas automobilio CHRYSLER, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Nurodo, kad ieškovas yra paskirtas korespondentu Lietuvos teritorijoje draudimo kompanijai Reale Mutua Assicurazioni, apdraudusiai transporto priemonę TP SCHMITZ privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, todėl išmokėjo nukentėjusiam atsakovui 4 000 Eur draudimo išmoką. Ieškovas nurodo, kad, remdamasis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ataskaita, kurią parengė tikrintojas, gavęs informacijos iš dirbtuvių, kuriose buvo taisoma sugadinta transporto priemonė, jis išmokėjo 4 000 Eur draudimo išmoką už eismo įvykio metu apgadintą automobilį. Žalos dydį ir atlyginimo faktą patvirtina 2012-04-03 vairuotojo paaiškinimas, nuotraukos, patvirtinančios transporto priemonei padarytą žalą, 2012-07-01 ekspertizės ataskaita Nr. 00000756, remonto darbų atlikimo aktas, 2012-03-05 sąskaita faktūra, 2012-03-09 sąskaita faktūra, 2012-03-05 sąmata, 2012-04-04 PVM sąskaita faktūra Nr. K018698, 2012-05-04 PVM sąskaita faktūra DEP Nr. 1204/59, 2012-07-25 pažyma dėl žalos atlyginimo, 2012-07-25 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, 2012-08-09 vietinis lėšų pervedimas. Nurodo, kad ieškovas už 2012-03-03 eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę TP SCHMITZ išmokėjo atsakovui 4 000 Eur dydžio draudimo išmoką, o atsakovas draudimo išmoką dėl to paties eismo įvykio gavo ir iš AB „Lietuvos draudimas“ pagal sudarytą savanorišką transporto priemonių (KASKO) draudimo sutartį. Pasak ieškovo, UAB „Lotos Baltica“ dėl to paties autoįvykio buvo išmokėtos dvi draudimo išmokos. Tokiu būdu tenkinamos visos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos (CK 6.242 str.). Nurodo, kad atsakovas praturtėjo dėl ieškovo veiksmų, t. y. 4 000 Eur dydžio pakartotinės draudimo išmokos, ieškovas patyrė atitinkamo dydžio nuostolius. Teigia, kad abejonių nekelia tarp ieškovo turto kad sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo egzistuojantis priežastinis ryšys. Nurodo, kad nėra teisinio pagrindo dvigubai draudimo išmokai gauti. Jei apsidraudęs KASKO draudimu vairuotojas pakliuvo į autoįvykį ir buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jis gali rinktis – ar dėl žalos atlyginimo kreiptis į savo ar į kaltininko draudimo bendrovę. Abiem atvejais žalą atlygins kaltininko draudimo bendrovė, tačiau klientas turi teisę pasirinkti vieną draudiką, kuris jo žalą reguliuos. Teigia, kad atsakovas pirma kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ pagal savanoriškojo KASKO draudimo sutartį, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2012-06-28 padengė atsakovo patirtą žalą. Nurodo, kad atsakovas teigdamas, kad buvo padengta tik dalis žalos, pagal privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį kreipėsi į ieškovą padengti likusią sumos dalį. Remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ataskaita, kurią parengė tikrintojas, gavęs informacijos iš dirbtuvių, kuriose buvo taisoma sugadinta transporto priemonė, ieškovas išmokėjo 4 000 Eur draudimo išmoką už visą transporto priemonės žalą, o ne likusią žalos dalį, todėl susidarė situacija, kad ieškovas gavo dvi žalos atlyginimo išmokas. Nurodo, kad nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja ieškinio padavimo metu, ieškovas į 2013-10-28 pranešimą, 2015-03-26 pretenziją nereagavo. Teigia, kad ieškovas nėra prisiėmęs rizikos dėl dvigubo draudimo išmokėjimo atvejų, kai transporto priemonė drausta ir privalomuoju ir savanoriškuoju KASKO transporto priemonių draudimu. Nurodo, kad ieškovas savo teises gali užtikrinti tik nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu, nes atsakovas be teisinio pagrindo savo veiksmais tyčia įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovo teigimu, atsakovas turi jam grąžinti nepagrįstai įgytą 4 000 Eur sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas UAB „Lotos Baltica“ prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad dėl eismo įvykio patyrė 31 590,46 Lt (9 149,23 Eur) žalą, kas buvo nurodyta susirašinėjime su ieškovu. 2012-03-05 DAF remonto servise automobilio būklė, taupant laiką, kad būtų užbaigtas numatytas reisas, buvo atstatyta tik iš dalies, su sąlyga, kad normaliai eksploatacijai būtinasis remontas būtų atliktas Lietuvoje. Teigia, kad šis faktas užfiksuotas ir 2012-06-20 ekspertizės ataskaitoje Nr. 00000756. Pasak atsakovo, remontas Italijoje atliktas pagal vairuotojo nuotraukas, vizualiai nematant tikrosios priemonės būklės, nes ekspertizė užsakyta 2015-06-20, apžiūros data 2012-06-26 Bolonijoje, kai 2012-06-25 automobilis buvo Sankt-Peterburge. Teigia, kad ekspertizė buvo atlikta po 2 mėnesių po atlikto remonto UAB „Departus“ autoservise, tad ekspertizės dalis, kokias detales reikės remontuoti ar keisti yra nepagrįsta. Pasak atsakovo, šis rašytinis įrodymas yra nepatikimas. Pasak atsakovo, 80 Lt suma įvertintas vairuotojo darbas keičiant į eismo įvykį patekusio automobilio padangą, vėliau atsarginę padangą buvo būtina keisti. Teigia, kad aktas yra atsakovo pateikta kalkuliacija apie patirtus nuostolius dėl sugadintų detalių įsigijimo, keitimo, atstatymo, tarp jų ir už DAF administravimo paslaugas. Kadangi UAB „Departus“ servise mašina buvo tvarkoma beveik mėnesį (2012-04-05- 2012-05-02), atsakovas buvo priverstas išsinuomoti kitą puspriekabę, ką patvirtina 2012-04-04 nuomos sutartis ir 2012-05-11 sąskaita (TPVCADĮ 2 str. 5 d., žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys). Kadangi atsakovui buvo pateikti visi žalą pagrindžiantys duomenys, o ieškovas vengė mokėti draudimo išmoką, atsakovas kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ pagal Kasko sutartį. Pasak atsakovo, ieškovas pasirinko netinkamą ieškinio pagrindą. Teigia, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą reikalauti draudimo išmokos mokėjimo, kadangi visa tai įvyko dėl eismo įvykio, kurio kaltininkas nebuvo atsakovas. Nurodo, kad įstatymas nedraudžia atsakovui dalies nuostolių atlyginimo reikalauti iš Kasko draudimo. Nurodo, kad iš viso patyrė 31 590,46 Lt nuostolius, 18 947 Lt atlygino Lietuvos draudimas, 13 811,20 Lt - ieškovas. Nurodo, kad sutiktų grąžinti ieškovo permokėtą draudimo išmokos dalį (1 167,74 Lt), jei ieškovas nekeltų nepagrįstų reikalavimų ateityje.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sagauta“ nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas. Nurodo, kad patirto nuostolio suma sudarė 31 590,39 Lt, kad užstrigus žalos administravimui atsakovui buvo pasiūlyta kreiptis į Kasko draudimą dėl dalies išlaidų atlyginimo, kuris atlygino 7 501 Lt Italijos servisą, 80 Lt padangos keitimo darbus LB bazėje, 1 650 Lt padangos vertę, 11 716 Lt dalinį Departuso remontą, iš viso 18 947 Lt, minusavus 2 000 Lt franšizę. Teigia, kad iš ieškovo neturėjo jokių duomenų apie žalos nagrinėjimą ir sprendimą. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ žalą atlygino Kasko sutarties pagrindu, ieškovas turėjo padengti likusią atsakovo žalą: dalį Departus išlaidų (5 214 Lt), franšizę (2 000 Lt), padangos keitimą kelyje (80 Lt), DAF administravimo mokestį (349 Lt), pakaitinio automobilio nuomą (5 000 Lt), iš viso 12 643 Lt. Teigia, kad ieškovo sprendime nebuvo išdėstyta, kaip buvo paskaičiuota išmoka, tad skirtumo tarp mokėtinos ir sumokėtos sumos neužfiksavo. Nurodo, kad nuostolio dydis turi būti apskaičiuojamas įvertinus remonto darbų sąskaitas faktūras, sąmatas, tačiau ne apžiūros aktus, kuriuose surašyti tik vizualiai matomi pažeidimai ar gedimai. Ieškovas turėjo visus duomenis ir turėjo pagrindą atlyginti likusią patirtą žalą (12 643 Lt).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad su atsakovu buvo sudaryta draudimo sutartis pagal draudimo taisykles Nr. 021, kad pagal draudimo sutartį pradėtos administravimo procedūros dėl 2012-03-03 įvykio, kurio metu Italijoje eismo įvykio metu buvo apgadinta puspriekabė. Teigia, kad atsakovas 2012-06-05 informavo draudiką apie įvykį, buvo pateiktas prašymas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kad jis apskaičiavo ir išmokėjo atsakovui 5 487,43 Eur draudimo išmoką. Pasak AB „Lietuvos draudimas“, 7 701,11 Eur (26 590,39 Lt) draudimo išmoką jis apskaičiavo pagal Taisyklių 9.5 p. nuostatas, įvertinęs atsakovo pateiktas sąskaitas faktūras, fotonuotraukas, kuriose yra užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai, ir visą kitą žalos administravimo metu surinktą medžiagą. Nurodo, kad draudimo išmoka sumažinta remiantis taisyklių 13.2.11.6 punktu, nes su draudiku nebuvo suderinta remonto darbų sąmata, nepateiktos pakeistų (sugadintų) detalių nuotraukos. Teigia, kad draudikas negalėjo įsitikinti kai kurių darbų būtinumu, deklaruojamų defektų buvimu, todėl negali atlyginti nuostolių už tinkamai neužfiksuotą žalą, t.y. negalima nustatyti, ar sugadinimai susiję priežastiniu ryšiu. Nurodo, kad mažinamą sumą (1 634,44 Eur (5 643,39 Lt)) sudarė administravimo mokestis, dubliuojamų padangos keitimo darbų išlaidos, kuro bako remontas Italijoje, reguliatoriaus remontas įvykio vietoje, laiptelių remonto išlaidos. Nurodo, kad pagal taisyklių 9.11.3 punktą besąlyginė išskaita sudarė 579,24 Eur (2 000 Lt), kuri išskaičiuota iš išmokėtinos nuostolių sumos. Nurodo, kad už draudiminį įvykį 2012-06-28 išmokėjo 5 487,43 Eur (18 947 Lt) galutinę draudimo išmoką. Nurodo, kad jam yra žinoma, kad eismo įvykio kaltininkas yra Chrysler, valst. Nr. DM423, vairuotojas, o jo civilinę atsakomybę apdraudusi kompanija yra Reale Mutua Assicurazioni, kurios atstovas žalos administruoti yra ieškovas. Teigia, kad jis, išmokėjęs žalos atlyginimą, šiuo metu vykdo ikiteismines išmokėtų sumų regreso tvarka susigrąžinimo procedūras, tačiau išmokėtos sumos dar nėra grąžintos. Pasak trečiojo asmens, žalos administravimo medžiagoje nėra rašytinių duomenų, kurie leistų teigti, kad draudikui buvo pranešta, kad įvykis administruojamas ir ieškovo draudimo bendrovėje, taip pat kitų duomenų, kad atsakovas yra gavęs žalos atlyginimą iš kitų asmenų.
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2012-03-03 Italijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė TP SCHMITZ, v/n (duomenys neskelbtini), valdoma atsakovo UAB „Lotos Baltica“, atsakingu dėl eismo įvykio pripažintas automobilio CHRYSLER, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Byloje nėra ginčo, kad kaltininkas buvo apsidraudęs privalomosios civilinės atsakomybės draudimu draudimo kompanijoje Reale Mutua Assicurazioni, ieškovas yra paskirtas korespondentu Lietuvos teritorijoje šiai draudimo kompanijai (el. b. 1 t., 7 l.).
Atsakovas dėl draudimo išmokos dėl 2012-03-03 eismo įvykio į ieškovą kreipėsi 2012-04-05 pranešimu apie eismo įvykį (2 t., 67-68 l.). Ieškovas 4 000 Eur draudimo išmoką 2012-08-09 išmokėjo (1 t., 38 l.), remdamasis Reale Mutua Assicurazioni, apdraudusiai transporto priemonę TP SCHMITZ privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, sprendimu 2012-07-18 el. laiške (1 t., 15, 16 l.), kuriame nurodoma, kad galėtų būti apmokėta 4 000 Eur suma, įskaičiavus visas išlaidas, ir 2012-07-25 raštu dėl draudimo išmokos išmokėjimo (1 t., 36 l.).
Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. TIA Nr. 192820499 patvirtina 2011-11-04 tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Lotos Baltica“ esant sudarytai draudimo sutarčiai, draudimo rūšis, sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, apsauga galioja nuo 2011-11-29 iki 2012-11-28 (2 t., 30, 36 l.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo dėl 2012-03-03 eismo įvykio buvo kreiptasi 2012-06-05 prašymu (2 t., 47 l.). 2012-06-28 pranešimas apie nuostolių atlyginimą patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ sprendimą dėl 18 947 Lt išmokos mokėjimo (2 t., 49 l.), mokėjimo nurodymas patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ 18 947 Lt draudimo išmoką dėl ginčo eismo įvykio išmokėjo 2012-07-02 (1 t., 40, 154 l.).
Šioje byloje kilo klausimas, ar atsakovas, gavęs draudimo išmokas pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą ir pagal savanoriškąjį draudimą (Kasko, sutartis sudaryta su AB „Lietuvos draudimas“) dėl 2012-03-03 eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės, yra nepagrįstai praturtėjęs.
Pagal CK 6.242 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 str. 3 d.).
Byloje pagal rašytinius įrodymus ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus nustatyta, kad atsakovas, kreipęsis dėl draudimo išmokų išmokėjimo į ieškovą ir AB „Lietuvos draudimas“, nei vieno jų neinformavo apie kreipimąsi į kitą bendrovę, taip pat neinformavo ieškovo, kad po prašymo jam pateikimo yra gavęs iš AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką.
Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad jei būtų žinojęs apie AB „Lietuvos draudimas“ išmoką, nebūtų atsakovui mokėjęs draudimo išmokos, nurodo, kad neatlygino likusios žalos, o visą žalą, kad nuoma, DAF mokestis, padanga nėra nagrinėjimo dalykas, šios išlaidos nėra atlyginamos.
AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad vykdo ikiteismines išmokėtų sumų regreso tvarka susigrąžinimo procedūras iš ieškovo, tačiau išmokėtos sumos dar nėra grąžintos, kad atsakovas gali kreiptis į abi įmones, tačiau išmokos negali dubliuotis, kas ir turi būti sprendžiama šioje byloje. Pasak trečiojo asmens atstovo, abi kompanijos vertino tuos pačius dokumentus, dalis draudimo išmokos dubliuojasi, dėl likusios sumos negali pasakyti, kad frančizės, nuomos gali reikalauti iš ieškovo.
Atsakovo teigimu, neaišku, už ką ieškovas atlygino, teigia, kad tikrai ne už tuos pačius darbus, kad ko neatlygino AB „Lietuvos draudimas“, turi atlyginti ieškovas, dėl maždaug 1000 Lt perviršio nesiginčija, tai ieškovo pinigai.
Įvertinus šalių paaiškinimus, aplinkybę, kad atsakovas draudimo išmokas yra gavęs tiek iš ieškovo, tiek iš trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“, byloje spręstinas klausimas, ar atsakovas turėjo teisę gauti draudimo išmokas iš abiejų įmonių, ką apima kiekviena iš išmokėtų draudimo išmokų, ar išmokos išmokėtos už tuos pačius nuostolius, patirtus 2012-03-03 eismo įvykyje.
Kaip jau minėta, ieškovas 4 000 Eur draudimo išmoką 2012-08-09 išmokėjo (1 t., 38 l.), remdamasis Reale Mutua Assicurazioni, apdraudusiai transporto priemonę TP SCHMITZ privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, sprendimu 2012-07-18 el. laiške (1 t., 15, 16 l.), kuriame nurodoma, kad galėtų būti apmokėta 4 000 Eur suma, įskaičiavus visas išlaidas, ir 2012-07-25 raštu dėl draudimo išmokos išmokėjimo (1 t., 36 l.).
2012-06-28 pranešimas apie nuostolių atlyginimą patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ sprendimą dėl 18 947 Lt išmokos mokėjimo (2 t., 49 l.), pagal kurį nuostolio suma – 26 590,39 Lt, mažinimo suma (Taisyklių 9.1, 9.5, 13.2.11.6 p.; prieš pradedant remontą nebuvo suderinta su draudiku remonto darbų sąmata ir nepateikti pakeistų (sugadintų) detalių nuotraukos), t.y. nesusiję su įvykiu sugadinimai – 5 643,39 Lt (administravimo mokestis; padangos keitimo darbai dubliuojasi - 80 Lt; kuro bakas - buvo suremontuotas Italijoje; reguliatorius - buvo remontuotas įvykio vietoje), tad apskaičiuota išmoka – 20 947 Lt, kuri mažinama 2 000 Lt besąlygine išmoka, išmokama draudimo išmoka – 18 947 Lt. Sprendime nurodoma, kad, pateikus kuro bako, laiptelio bei reguliatoriaus keitimo patvirtinančias nuotraukas, sprendimas dėl draudimo išmokos gali būti peržiūrėtas. Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ 18 947 Lt draudimo išmoką dėl ginčo eismo įvykio išmokėjo 2012-07-02 (1 t., 40, 154 l.).
Atsakovo teigimu, dėl eismo įvykio jis patyrė 31 590,46 Lt dydžio žalą, 18 947 Lt draudimo išmoką išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“, tad likusią sumą (12 643,46 Lt) turi padengti ieškovas. Iš byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovas gali ir turi būti atsakingas tik už AB „Lietuvos draudimas“ neatlygintą nuostolių dalį, įvertinus, kad jis to neprašė ieškovo (prašymas yra dėl draudimo išmokos mokėjimo apskritai), nenurodė aplinkybių dėl kreipimosi į kitą bendrovę ir pan. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui iš esmės buvo pateikti tie patys duomenys, pagrindžiantys žalos atlyginimą. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo draudimo išmoką nurodęs, jog nuostolio ir draudimo išmoka yra 13 811,2 Lt, o nuostolio dydžio patvirtinimas yra pridedamas (1 t., 36 l.). Elektroninis laiškas (1 t., 15, 16 l.) patvirtina, kad dėl eismo įvykio galėtų būti apmokėta 4 000 Eur suma. Iš šio laiško taip pat matyti, kad išsiskyrė šalių požiūris ir žalos vertinimas. Nors į bylą nepateikti detalūs duomenys, kaip tiksliai yra paskaičiuota ieškovo išmokėta draudimo išmoka, t.y. už kokius darbus, medžiagas, detales ir pan. ji mokama, tačiau atsakovas nepatvirtino, kad jis tokios detalizacijos prašė, prašė motyvuoti sprendimą dėl konkrečios draudimo išmokos mokėjimo, teikė kokius nors papildomus dokumentus ir pan. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių iki šio ieškinio padavimo būtų kilęs ginčas dėl draudimo išmokos ir jos dydžio, draudimo išmoka yra išmokėta, atsakovas ją yra gavęs.
Iš byloje esančių duomenų teismas nenustatė, kad ieškovui ir AB „Lietuvos draudimui“ buvo pateikti iš esmės skirtingi dokumentai, pagrindžiantys patirtą nuostolių sumą. Ieškovui buvo pateikti duomenys, susiję su transporto priemonės remontu, o ieškovo išmokėta 4 000 Eur draudimo išmoka yra iš esmės tik transporto priemonės remonto kaštai, susiję su eismo įvykiu Italijoje, kurią jis sutiko apmokėti.
Atsakovo teigimu, jo patirtas dėl eismo įvykio nuostolis sudarė 31 590,46 Lt, kurį, kaip matyti iš 2015-04-21 pranešimo (1 t., 43-44 l.), sudarė 26 590,46 Lt transporto priemonės remonto išlaidos ir 5 000 Lt papildomos išlaidos dėl transporto priemonės nuomos, ką, pasak atsakovo, patvirtina prie žalos bylos pridedami dokumentai. Kaip minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas iš esmės sprendė dėl transporto priemonės remonto išlaidų, kas ir lėmė draudimo išmokos dydį. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, o ne tai, ar ieškovas sprendė klausimą dėl 5 000 Lt papildomų išlaidų išmokėjimo ar neišmokėjimo. Jei atsakovas nesutiko su draudimo išmokos suma, jis turėjo visas galimybes kreiptis tiesiogiai į Italijos draudimo bendrovę ar reikšti pretenzijas ieškovui tuo klausimu. Vien tai, kad ieškovas galimai neišmokėjo atsakovui 5 000 Lt papildomų išlaidų, nesudaro pagrindo atsakovui jų vertinti kaip pagrįstų ir teisėtai gautinų iš ieškovo, nes bylos administravimas buvo baigtas. Atsakovas šioje byloje jokių savarankiškų reikalavimų nėra pareiškęs.
Atsakovas nuostolių dydį dėl transporto priemonės sugadinimo vertino 26 590,46 Lt suma, šią sumą AB „Lietuvos draudimas“ taip pat laikė nuostolių suma, nuo kurios buvo minusuotos tam tikros sumos, o ieškovo pateikti duomenys taip pat patvirtina tą pačią nuostolių sumą (1 t., 31 l., remonto darbų atlikimo aktas). Teismas sprendžia, kad abi įmonės vertino iš esmės tas pačias aplinkybes, susijusias su transporto priemonės sugadinimais, tačiau skirtingai nustatė draudimo išmokas: ieškovas pagal remonto išlaidas, trečiasis asmuo pagal nuostolius ir draudimo taisyklių reikalavimus.
Nors byloje nėra galimybės tiksliai nustatyti, už kokius sugadinimus nusprendė mokėti draudimo išmoką ieškovas, įvertinus ieškovo poziciją, kad 4 000 Eur suma yra pakankama suremontuoti transporto priemonę, teismas daro išvadą, kad dubliavimosi vertinimas iš esmės jokios lemiamos reikšmės byloje neturės. Teismas daro išvadą, kad atsakovas iš esmės gavo draudimo išmokas iš dviejų draudimo bendrovių dėl tos pačios transporto priemonės sugadinimo 2012-03-03 eismo įvykyje. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, o atsakovo veiksmai, gaunant dvi draudimo išmokas pripažintini nepagrįstu praturtėjimu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą, priteisiant jam iš atsakovo 4 000 Eur sumą.
Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d. nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 6 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinos 6 % dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo 859,79 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (1 t., 151 l.): 90 Eur už sumokėtą žyminį mokestį; 133,17 Eur išlaidas už ieškinio parengimą, 146,57 Eur už dokumentų vertimus į lietuvių kalbą; 490,05 Eur už atsiliepimo analizavimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą pirmos instancijos teisme. Atsakovas nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, viršija Rekomendacijų nustatytus dydžius. Teismas, įvertinęs pateiktus ieškovo duomenis, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, atstovo darbo ir laiko sąnaudos, daro išvadą, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra teisėtos, pagristos, atitinka Rekomendacijų nustatytus dydžius, todėl jos priteistinos.
Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 98, 259, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Lotos Baltica“, įm. k. 300610241, 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) skolą kaip nepagrįstą praturtėjimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 859,79 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 110057869.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Lotos Baltica“, įm. k. 300610241, 3,96 Eur (trijų eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.