Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Linai Lesnikovai, dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Olgai Aleksierienei, 2008 m. birželio 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą atsakovei L. P.-T. dėl 83,57 litų žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė L. P.-T. tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 22), viešai paskelbiant spaudoje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnis). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimas iki teismo posėdžio pradžios nepateiktas, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Ligos socialinio draudimo pašalpų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-211 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. liepos 1 d., toliau – ir Įstatymas) ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (2005 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 894 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. rugpjūčio 21 d., toliau- ir Nuostatai). Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus. Įstatymas šios socialinio draudimo rūšies gavimą sieja su tam tikrų sąlygų įgyvendinimu: 1) apdraustasis tampa laikinai nedarbingu; 2) dėl šios priežasties praranda darbo pajamų; 3) apdraustasis tuo laikotarpiu turi negauti ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.

Pagal Įstatymo 15 straipsnio 2 dalį bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 36 punktą, asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip nustatyta teisės aktų, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad L. P.-T. laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 7 d. iki 2005 m. kovo 19 d. (pagal nedarbingumo pažymėjimą serija D Nr. 0390154) ir laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 8 d. iki 2005 m. balandžio 20 d. (pagal nedarbingumo pažymėjimą serija D Nr. 0390532), VSDFV Klaipėdos skyrius buvo paskyręs ir išmokėjęs ligos pašalpą. 2005 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui atlikus medicininės dokumentacijos patikrinimą, nustatyta, kad atsakovė nedarbingumo metu (2005 m. kovo 9 d., 2005 m. kovo 12 d., 2005 m. kovo 14 d., 2005 m. kovo 15 d., 2005 m. kovo 17 d., 2005 m. kovo 18 d., 2005 m. kovo 19 d., 2005 m. balandžio 16 d., 2005 m. balandžio 7 d.) kirto valstybės sieną (b.l. 9). VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus 2005 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 477 „Dėl L. P.-T. ligos pašalpos permokos nustatymo“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 7 d. iki 2005 m. kovo 19 d. L. P.-T. permokėta 83,57 litai nepagrįstai išmokėtos ligos pašalpos (b.l. 6), nes atsakovė pažeidė gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą. 2005 m. rugsėjo 16 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus sprendimu Nr. 1717 „Dėl L. P.-T. ligos pašalpos“ (b.l. 7) nuspręsta neskirti atsakovei ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2005 m. kovo 9 d. iki 2005 m. kovo 9 d., nuo 2005 m. kovo 12 d. iki 2005 m. kovo 12 d., nuo 2005 m. kovo 14 d. iki 2005 m. kovo 15 d., nuo 2005 m. kovo 17 d. iki 2005 m. kovo 19 d., nes apdraustoji pažeidė gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą. 2005 m. rugsėjo 16 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus sprendimu Nr. 1718 „Dėl L. P.- T. ligos pašalpos“ (b.l. 8) nuspręsta neskirti atsakovei ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 16 d. iki 2005 m. balandžio 17 d., nes šiuo laikotarpiu apdraustoji pažeidė gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą.

Pagal Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 (toliau – ir Taisyklės, byloje aktuali 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-533/A1-189 redakcija) 54.2 punktą, elgesio taisyklių pažeidimais laikoma, kai asmuo, pripažintas laikinai nedarbingu, nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ar slaugos režimo. Gydymo režimas bei elgesio taisyklės nedarbingumo metu yra nustatomi siekiant optimalaus gydymo rezultato, kad ligonis kuo greičiau atgautų darbingumą, todėl elgesio taisyklių pažeidimu yra suprantami tokie ligonio veiksmai, dėl kurių apsunkinamas gydymo rezultatų pasiekimas.

Pažymėtina, jog 2005 m. rugsėjo 20 d. reikalavimu Nr. 6-309-SI6-5816 (b.l. 10), 2006 m. liepos 31 d. reikalavimu Nr. 1-101-SI1-14899 (b.l. 11) ir 2007 m. vasario 7 d. reikalavimu Nr. 1-101-SI1-3274 (b.l. 12) atsakovė buvo įpareigota atlyginti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. 2005 m. rugsėjo 20 d. reikalavimas Nr. 6-309-SI6-5816 atsakovei buvo įteiktas tinkamai (b.l. 13), tačiau žala iki šios dienos neatlyginta.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. sausio 1 d.) 18 straipsnis nustato, kad jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Pareiškėjo atstovės paaiškinimu bei duomenimis apie draudimo laikotarpius (b.l. 21, 23-24) nustatyta, kad atsakovė jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniais, 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.251 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistina 83,57 litų dydžio permokėta ligos pašalpos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą patenkinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš atsakovės L. P.-T. priteisti 83,57 (aštuoniasdešimt tris litus, penkiasdešimt septynis centus) žalos atlyginimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.