Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vidmantas Mylė Baudžiamoji byla Nr. 1A-262-300/2008

Teisėjas Ramūnas Antanavičius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.; 2.9.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. Š. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-06-02 nuosprendžio, kuriuo Z. Š. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. paskiriant jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Z. Š. buvo nuteistas už tai, kad jis 2008-02-08 apie 11.30 val. UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus T. K. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), nežymiai sužalojo T. K., sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą bei priimdamas nuosprendį, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, buvo šališkas, tai sukliudė išsamiai išnagrinėti baudžiamąją privataus kaltinimo bylą, ir šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Pirmosios instancijos teismas, surašydamas nuosprendį, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, nes teismo nuosprendis surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pažeistos Z. Š. teisės į gynybą, nuosprendžio motyvai neišsamūs, bei padaryti kiti pažeidimai. LR BPK 305 str. 1 d. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo būti išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės), įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, bausmės skyrimo motyvai. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą), nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas pirmiausiai turėtų išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Įrodymai pradedami dėstyti nuo kaltinamojo parodymų, kurie išdėstomi glaustai ir konkrečiai apie visas bylos išsprendimui reikalingas aplinkybes ir dėl visų padarytų nusikalstamų veikų. Išdėstant nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, būtina aprašyti tą jų dalį, kuri patvirtina arba paneigia vieną ar kelias nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytas ar kitas svarbias aplinkybes. Įrodymų tyrimas yra pagrindinė bylos nagrinėjimo teisme dalis, kurios metu teismas, dalyvaujant bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, dalyvių pristatytus ir teismo išreikalautus įrodymus. Tik teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais teismas gali grįsti nuosprendį (LR BPK 301 str. 1 d.). Bet kokie bylos duomenys gali būti teismo pripažįstami įrodymais, tik teismui juos patikrinus teisiamajame posėdyje.

Nutartyje išanalizuoti faktai akivaizdžiai rodo bylą išnagrinėjusio teismo šališkumą, ištaisyti daugumos minėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali, nes byla nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka ir tik pagal nuteistojo Z. Š. skundą. Dėl to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (b.l. 60-63) matyti, jog nuosprendžio motyvai neišsamūs, nepašalinti prieštaravimai tarp parodymų ir padarytos nenuoseklios ir paviršutiniškos išvados. Nukentėjusysis T. K. skunde (b.l. 1-2) nurodė, jog G. D. ir Č. Š. akivaizdoje, Z. Š. smogė jam kumščiu į veidą, bei tęsdamas nusikalstamą veiką ir po kelių minučių grįžęs į jo kabinetą, Z. Š., kumščiais sudavė keletą kartų į krūtinę. Iš specialisto išvados (b.l. 3-4) matyti, jog T. K. nustatyti šie sužalojimai: veido ir kairės čiurnos sąnario sužalojimai, kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke ir kairės čiurnos sąnario srityje. Bylos aplinkybės liudija, kad pirmosios instancijos teismas, išeidamas už kaltinimo ribų, ką patvirtina nukentėjusiojo T. K. pareiškimas (b.l. 25) ir skundas (b.l. 1-2), nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad Z. Š. panaudojo fizinį smurtą ir padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, padarydamas jam veido, kairės čiurnos sąnario sumušimą, kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke ir kairės čiurnos sąnario srityje, nors pats nukentėjusysis T. K. to nenurodė, ir taip pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir savo iniciatyva išplėtė kaltinimo ribas.

Be to, apylinkės teismas nepašalino prieštaringų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų neatitikimo, ką patvirtina bylos medžiaga. Nukentėjusysis T. K. skunde (b.l. 1-2) nurodė, jog G. D. ir Č. Š. akivaizdoje, Z. Š. smogė jam kumščiu į veidą. Tačiau, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, iš liudytojų G. D. ir Č. Š. parodymų, jie neparodo, kad Z. Š. būtų smogęs į veidą nukentėjusiajam T. K., nors T. K. nurodo priešingai, kad Z. Š. smogė jų akivaizdoje. Šios aplinkybės parodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra nenuoseklios, paviršutiniškos ir prieštaringos, prieštaraujančios Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintiems principams, kad išdėstant nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, būtina aprašyti tą jų dalį, kuri patvirtina arba paneigia vieną ar kelias nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytas ar kitas svarbias aplinkybes. Įrodymų tyrimas yra pagrindinė bylos nagrinėjimo teisme dalis, kurios metu teismas, dalyvaujant bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, dalyvių pristatytus ir teismo išreikalautus įrodymus. Nuosprendis, kuriuo konstatuojama, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė nusikalstamą veiką, negali būti priimamas nepašalinus nagrinėjant bylą kilusių abejonių. Tokio nuosprendžio motyvuose turi būti aptartos visos bylai svarbios aplinkybės, motyvai turi būti tarpusavyje susieti į vieną bendrą visumą, juose neturi būti loginių spragų.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog vienas iš pagrindinių procesinių dokumentų yra teisiamojo posėdžio protokolas, nes jame užfiksuojama visa teisiamojo posėdžio eiga, teismo ir kitų proceso dalyvių veiksmai, apklausiamų asmenų parodymai, kitų įrodymų tyrimas, teismo priimti sprendimai, pareikšti prašymai ir t.t. Iš teisiamojo posėdžio protokolo sprendžiama, ar buvo padaryti proceso pažeidimai bylos nagrinėjimo metu, jis yra įrodymų šaltinis nagrinėjant bylą aukštesnėse teisminėse instancijose. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš taikinamojo (b.l. 38-39) ir teisiamojo posėdžio (b.l. 54-60) protokolų, apylinkės teismas, pažeidė Baudžiamojo kodekso normas išaiškindamas nuteistajam Z. Š. jo teises, taip pažeisdamas nuteistojo teisę į gynybą. Buvo pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso 410 str. įtvirtintos nuostatos, numatančios priešpriešinio skundo padavimo galimybę.

Taigi, atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, nuosprendis naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių išvadų dėl Z. Š. apeliacinio skundo argumentų ir pašymų, nes vien dėl nurodytų baudžiamojo proceso pažeidimų nuosprendis yra neteisėtas ir negali būti ištaisytas apeliacine tvarka. Todėl šioje nutartyje teismas Z. Š. apeliacinio skundo argumentų neanalizuoja.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui.