Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-18 · Civilinė byla Nr. e2S-579-656/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
e2S-579-656/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
R. A., P. A.
Atsakovas
V. P., P. A., R.A.
Trečiasis asmuo
BUAB ,,Voverės namai“, UAB ,,Coreal“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-579-656/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31292-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. A. ir P. A. patikslintą ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo ir V. P. patikslintą priešieškinį atsakovams P. A. bei R.A. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys - BUAB ,,Voverės namai“, UAB ,,Coreal“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. A. ir P. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui V. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2. Atsakovas V. P. byloje pareiškė patikslintą priešieškinį ieškovams (atsakovams pagal prišieškinį) P. A.i bei R. A. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento devynis 2018 m. gruodžio 17 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius bendrai 33 000 Eur sumai, taikyti restituciją priteisiant atsakovui iš ieškovo P. A. 10 635 Eur, o iš ieškovės R. A. – 3 000 Eur. Reikalavimui užtikrinti atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo ieškovams priklausantį turtą bendrai 13 635 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas grindė tuo, kad reiškiamų reikalavimų suma ieškovams kaip fiziniams asmenims laikytina didele. Taip pat teismas atsižvelgė į atsakovo teiginius dėl galimo ieškovo nesąžiningumo, susijusio su byloje ginčijamų vekselių pasirašymu.

Šalies argumentai

4. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento devynis 2018 m. gruodžio 17 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius bendrai 33 000 Eur sumai, atmesti ieškovų patikslintą ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsisakė reikalavimo dėl restitucijos taikymo. Patikslintas priešieškinis teismo priimtas.

5. Ieškovai 2020 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą panaikinti teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad, atsakovui atsisakius savo piniginio reikalavimo, dėl kurio užtikrinimo buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovų atžvilgiu, laikytina, jog ginčo atveju išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas bei teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovų turto areštą bendrai 13 635 Eur sumai.

7. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi buvo pritaikytos siekiant užtikrinti atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovų 13 635 Eur sumą įvykdymą. Patikslinus priešieškinio reikalavimus, atsakovas atsisakė turtinio reikalavimo priteisti iš ieškovų 13 635 Eur sumą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms pagrindas išnyko, jos nebeatlieka funkcijos užtikrinti būsimo galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei įgyvendinti proporcingumo principą (CPK 144 straipsnis). Tokioje situacijoje minėtų priemonių taikymas iškreiptų šalių interesų pusiausvyrą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti. Atskirojo skundo argumentai:

8.1. Panaikindamas byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismas pažeidė CPK 150 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies normas. CPK 150 straipsnio 2 dalis nustato, kad, teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Minėtos teisės normos 3 dalyje įtvirtinta, jog, ieškinį patenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

8.2. Nors priešieškinys šioje byloje buvo patikslintas atsisakant turtinio reikalavimo (13 635,00 Eur) ieškovų atžvilgiu, šiuo atveju egzistuoja atsakovui bei kitiems proceso dalyviams nepalankaus teismo sprendimo nevykdymo rizika, nes egzistuoja atsakovo priešieškinio tikslinimo galimybė. Be to, atsakovo ieškiniu prašyta iš ieškovų priteisti pinigų suma (viso 13 635 Eur) ieškovams buvo faktiškai sumokėta šioje byloje dalyvaujančio trečiojo asmens BUAB „Voverės namai“. Taigi minėtas proceso dalyvis taip pat turi teisinį pagrindą bei suinteresuotumą reikšti analogiško dydžio materialinį teisinį reikalavimą ieškovams. Pažymėjo ir tai, kad aktualus ir iš ieškovų priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo klausimas, kurių suma šiuo metu jau siekia 1 700 Eur ir neabejotinai dar didės.

Motyvuojamoji dalis

8.3. Šiuo atveju priešieškinio pagrįstumas ieškovų nesąžiningumo prasme neturėjo būti išsamiai tiriamas bei sureikšminamas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

9. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:

9.1. Apeliantas, teigdamas, kad buvo pažeistos CPK 150 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies normos, šio teiginio nemotyvuoja.

9.2. Pagal aktualią teismų praktiką, teismas gali panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas (CPK 149 str. 1 d.). Ieškovai, paršydami panaikinti byloje jų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi CPK 149 straipsnio 1 dalimi, nes atsakovas patikslintame priešieškinyje atsisakė materialinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas.

12. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).

14. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovų turto areštą 13 635 Eur sumoje, atsakovų priešieškinio materialiniam reikalavimui dėl restitucijos (13 635 Eur sumoje) taikymo užtikrinti.

15. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kuomet atsakovas patikslintu priešieškiniu atsisakė ieškovų atžvilgiu materialinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo, išnyko pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nes neliko grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

16. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentams, kad teismo procesinis sprendimas prieštarauja CPK 150 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies normai. CPK 150 straipsnis skirtas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą. Šiuo atveju byla nėra išnagrinėta, taigi galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas. Todėl apeliantas nepagrįstai remiasi minėta norma, nes ji nagrinėjamu atveju nėra taikytina. Teismas pagrįstai vadovavosi CPK 149 straipsniu, reglamentuojančiu laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

18. Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas